Pirmasis Lietuvos universitetas Kaune: dėstė visuomenės šviesuliai, baigdavo ne kiekvienas - Kas vyksta Kaune

Pirmasis Lietuvos universitetas Kaune: dėstė visuomenės šviesuliai, baigdavo ne kiekvienas

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Prieš šimtą metų, 1922 m. vasario 16-ąją, Kaune iškilmingai atidarytas Lietuvos universitetas buvo pirmoji lietuviška aukštoji mokykla nepriklausomoje Lietuvoje, užauginusi šiuolaikinius Vilniaus, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetus. Atidaryti šį universitetą paskatino daug faktorių, o jo palikimas gyvuoja iki šių dienų.

Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę buvo juntamas didžiulis įvairių krypčių savų specialistų stygius, šią problemą turėjo išspręsti kuriama valstybinė aukštoji mokykla. Įvairių profesijų inteligentų iniciatyva Kaune 1920 metais įsteigti Aukštieji kursai (dabartiniame Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate, Gimnazijos g. 3).

„Trūksta mums Aukštosios Mokyklos, kuri viena tegali sudaryti išganomą stogą ant viso mūsų kultūros gyvenimo, saugodama jį nuo žiaurių istorijos lietų, pusnių ir šalčių. Ne svetima, bet mūsų Auštoji Mokykla tegalės pagaminti mūsų Tėvynei šviesuolių, kurie neatitoldami nuo mūsų gyvenimo, mokės jį tinkamai sutvarkyti ir vesti toliau prie šviesos ir gražios ateities, prie laisvės ir laimės“, – Pirmoji Aukštoji mokykla, Aukštieji kursai. Atidengimo diena: 1920 m. sausio 27 d., Kaunas.

Pirmieji Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universiteto rūmai, 1922 m. / Atspindžiai

Kliovėsi visuomenės parama

Nepriklausomos Lietuvos švietimo ministrui Juozui Tūbeliui nepatvirtinus gana brangaus Aukštųjų kursų projekto, jo entuziastams teko kliautis vien savo bei visuomenės jėgomis. Siekdami suteikti teisinį pagrindą aukštosios mokyklos kūrimui ir geriau suorganizuoti visuomenės paramą, inteligentai Kaune įkūrė Aukštųjų mokslų draugiją. Draugija kreipėsi į visuomenę, kviesdama pritarti Aukštųjų kursų steigimo sumanymui ir juos remti aukomis.

Visuomenei reikalaujant, švietimo ministras 1919 m. gruodžio 27 d. patvirtino Aukštųjų kursų įstatus. Pagal juos kursai buvo kvalifikuoti kaip Aukštųjų mokslų draugijos įsteigta mokymo ir mokslo įstaiga, kurią turėjo prižiūrėti Švietimo ministerija.

Iškilmingas Aukštųjų kursų, surinkusių net 522 klausytojus, atidarymas įvyko 1920 m. sausio 27 d. Švietimo ministerijos salėje.

Pusiau visuomenės lėšomis veikę Aukštieji kursai negalėjo ilgai tenkinti augančių šalies ir visuomenės poreikių. Kursų dėstytojai ir studentai nuolat kėlė universiteto įkūrimo klausimą. 1920 m. rudenį buvo parengtas aukštosios mokyklos statuto projektas, nulėmęs būsimo universiteto struktūrą.

1922 m. vasario 16 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Aukštųjų kursų pagrindu buvo įsteigtas Lietuvos universitetas. Pirmuoju jo rektoriumi tapo dr. Jonas Šimkus.

„Pas mus nieko panašaus nebuvo. Universitetas buvo atidarytas kukliai, be ypatingo triukšmo. Susirinko gražiai remontuotoj buvusios komercijos mokyklos salėje daug visuomenės veikėjų, įvairių organizacijų atstovų, daug jaunuomenės. Atvykęs Prezidentas A. Stulginskis drauge su Ministeriu Pirmininku E. Galvanausku ir Švietimo Ministeriu prof. Juodakiu atidarė Universitetą, einant Vilniaus Universiteto statutu, Valstybės Tarybos patvirtintuoju dar 1918 m. gruodžio 5 d.“, – iš Zigmo Žemaičio straipsnio „Iš Lietuvos universiteto istorijos“. „Atspindžiai“, 1922 m. liepos mėn.

Pagal 1922 m. kovo 24 d. priimtą Lietuvos universiteto statutą, universitetą sudarė šeši fakultetai, tarp kurių buvo Teologijos-filosofijos, Humanitarinių mokslų, Teisės, Medicinos, Matematikos ir gamtos bei Technikos fakultetai.

Universiteto valdymo organai buvo Universiteto taryba (susidedanti iš visų fakultetų tarybų narių ir garbės profesorių), jos vienerių metų kadencijai vis iš kito fakulteto renkami rektorius, prorektorius bei sekretorius, iš pastarųjų bei fakultetų dekanų susidedantis senatas, Universiteto teismas.

Kaunas – švietimo epicentras

Tarpukariu Universiteto reikšmė Lietuvai buvo ypatingai svarbi – jis tapo svarbiausiu šalies intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo centru. Profesoriai savo žiniomis, patirtimi ir įžvalgomis dalinosi ne tik su studentais, bet ir plačiąja visuomene. Šiuo Lietuvos Universiteto gyvavimo periodu buvo išleisti pirmieji vadovėliai lietuvių kalba ir pradėti kurti lietuviški mokslo terminai.

Nuo pat pirmųjų savo veiklos metų universitete skleidėsi laisva akademinė mintis, čia užsimezgė žymiausi pirmosios nepriklausomybės moksliniai ir kultūriniai sąjūdžiai. Šiuos išskirtinius bruožus universitetas įgavo dėl susidariusio istorinio konteksto: Lietuvos universitetą Kaune lietuvių šviesuomenė įsteigė siekdama išsaugoti savą mokslo ir kultūros židinį.

Universitete aktyviai veikė stiprios ir kūrybingos studentų sąjungos bei korporacijos – ateitininkai, neolituanai, taip pat kitos fakultetinės, regioninės ar tautinių mažumų draugijos bei organizacijos. 1925 m. veiklą pradėjusi Studentų atstovybė rūpinosi visų universiteto studentų reikalais bei Lietuvos studentijos reprezentavimu tiek šalyje, tiek užsienyje. Prie Studentų atstovybės buvo įkurtas Akademinis sporto klubas, Akademinis turizmo klubas ir Universiteto choras.

Rašytojas Juozapas Albinas Herbačiauskas tarp Lietuvos universiteto studentų 1928 m. / VDU nuotr.

Žymūs dėstytojai

Tarpukariu tai buvo vienintelis lietuviškas universitetas, kuriame studijavo bei dėstė dauguma žymių to meto intelektualų, aukščiausių Lietuvos pareigūnų, valstybės veikėjų. Universitete laikytasi liberalios studijų politikos, ypatingą dėmesį skiriant humanitariniams ir socialiniams mokslams, atlikusiems tautos sutelkimo, istorinės atminties puoselėjimo vaidmenį.

„Respublikos Prezidentas įsakymu Nr. 18 vasario mėn. 16 d., remdamasis Vilniaus Universiteto Statuto 8 §, patvirtino Šviet. Ministerio vasario 15 d. raštu pristatytuosius kuriamojo Universiteto Rektorių ir jo Senato pirmuosius narius, fakultetų dekanus. Universiteto Rektoriumi tapo paskirtas prof. Jonas Šimkus, dekanais gi: Teologijos fakult. – d-ras Jonas Maculevičius (Maironis), Socialinių mokslų fakult. – prof. Augustinas Voldemaras, Medicinos fak. – d-ras Petras Avižonis, Gamtos ir matematikos fak. – matematikas Zigmas Žemaitis, Technikos fak. – prof. Pranas Jodelė“, – Lietuvos Universitetas, Kaunas, 1923.

Lietuvos universitete dėstė iškiliausi to meto lietuvių visuomenininkai.

Į Teologijos fakultetą buvo paskirti Jonas Maculevičius, Aleksandras Grigaitis, Pranas Bučys, Blažiejus Česnys, Kazys Šaulys, Antanas Malinauskas, Antanas Alekna, Pranciškus Dovydaitis, Pranciškus Kuraitis, Stasys Šalkauskas.

Į Medicinos fakultetą paskirti Petras Avižonis, Antanas Jurgeliūnas, Leonas Gogelis, Petras Raudonikis, Vladas Lašas, Jurgis Žilinskas.

Į Technikos fakultetą paskirti Platonas Jankauskas, Pranas Jodelė, Jonas Šimkus, Jonas Šimoliūnas, Kazys Vasiliauskas, Mykolas Sangaila, Stasys Dirmantas.

Į Gamtos-matematikos fakultetą paskirti Vincas Čepinskis, Tadas Ivanauskas, Zigmas Žemaitis, Filypas Butkevičius, Antanas Purėnas, Konstantinas Regelis, Liudas Vailionis, Julijonas Gravrogkas.

Į Socialių mokslų fakultetą paskirti Augustinas Voldemaras, Kazys Būga, Vincas Krėvė-Mickevičius, Augustinas Janulaitis, Eduardas Volteris, Mykolas Biržiška, Jurgis Gerulis, Jonas Jablonskis, Jonas Basanavičius.

1922 m. gegužės 29 d. einantis prezidento pareigas paskyrė Humanitarinių mokslų fakulteto profesorius, kuriais tapo Mykolas Biržiška, Kazys Būga, Jonas Jablonskis, Vincas Krėvė-Mickevičius, Jonas Yčas.

1922 m. birželio 20 d. einantis prezidento pareigas paskyrė Teisių fakulteto profesorius, kuriais tapo Augustinas Janulaitis, Simanas Bieliackinas, Oskaras Buchleris, Mykolas Romeris, Kazys Šalkauskas, Antanas Tumėnas.

1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vardas.

Balio Sruogos paskaita Lietuvos universitete. Apie 1925–1926 m. Fotografas nenurodytas. | Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotr.

Studijuoti galėjo ne kiekvienas

Studijos anuomet nebuvo lengvos – daugelis studentų turėdavo derinti darbą su studijomis, dažnai trūko reikiamų vadovėlių paskaitoms. Sudėtinga situacija buvo ir su studentų materialinėmis galimybėmis studijuoti – kai kuriems iš jų stipendijos buvo vienintelis kelias į mokslą.

„Nelengva būdavo po šešių valandų darbo įstaigoje ir trumpos pertraukos sėsti į studento suolą ir kelias valandas klausytis paskaitų, jas konspektuoti, pasiruošti įskaitoms ir t.t.“, – rašė nežinomas studentas apie studijas Lietuvos universitete.

Nežinomo studento pasakojimas apie studijas Lietuvos universitete / Lietuvos švietimo istorijos muziejaus nuotr.

Per du tarpukario dešimtmečius universitetas paruošė sąlyginai nedidelį absolventų skaičių – 3790. Leidinyje „Studentų balsas“ paaiškinama, kodėl merginos, įstojusios į universitetą, neretai jo nebaigdavo. Pirmiausia, tai buvo didelis finansinis iššūkis merginai, savarankiškai, be tėvų paramos, tęsti studijas. Jei pavykdavo įveikti tai – antroji kliūtis, kaip įvardijama straipsnyje – šeimos židinio sukūrimas.

Straipsnyje iškeliama ir trečioji kliūtis: „paskala apie inteligentų perteklių. Ne paslaptis, kad moteris kiekvienoje įstaigoje kaip tarnautoja nėra labai pageidaujama“ („Šių dienų studentės kelias“, Studentų balsas, 1932, Nr. 6). Lietuvos švietimo istorijos muziejuje saugomi Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos studijų studentės Viktorijos Pavasarytės dokumentai iliustruoja situaciją, kuomet studentė nusprendžia baigti studijas anksčiau laiko ir pasirenka pedagogės kelią.

Karikatūra iliustruojanti Lietuvos universitetą / Lietuvos švietimo istorijos muziejaus nuotr.

2022-ieji – Lietuvos universitetų metai

Minint šimto metų Lietuvos universiteto įsteigimo Kaune sukaktį Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos universitetų metais. Ta proga visiems metams numatyta daugybė renginių bei konferencijų, skirtų paminėti Lietuvos universitetų reikšmę.

Dar metų pradžioje trys Kauno universitetai – VDU, Kauno technologijų universitetas (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – paskelbė šįmet suvienijantys jėgas ir kartu švenčiantys juos išauginusio Lietuvos universiteto šimtmetį.

Tąkart mini renginyje VDU rektorius prof. Juozas Augutis pažymėjo, kad Lietuvos universitetas – buvo vienas svarbiausių tarpukario Vyriausybės darbų, turėjęs be galo didelę svarbą, įtaką, reikšmę tiek tuometinei visuomenei, tiek šiandienos aukštojo mokslo kontekste.

Jam pritarė KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka, pabrėždamas, kad Lietuvos universiteto šimtmetis žymi ne tik lietuviško mokslo pradžią, Kauno miesto plėtrą, tačiau ir Lietuvos technologinę pažangą. Tuo metu LSMU rektorius prof. Rimentas Benetis pažymėjo, kad Lietuvos universitetą kūrė, jame dėstė įvairių Europos universitetų auklėtiniai, taip pat Medicinos ir Veterinarijos akademijų profesoriai bei šviesuoliai, kurių darbus lig šiol tęsia LSMU.

Projektą „Svarbiausi Kauno kultūros ir istorijos akcentai 2022-aisiais metais“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA