Portalas „Kas vyksta Kaune“ vasarą skelbė apie Turistinių burlaivių savininkų asociacijos (TBSA) laimėtą bylą prieš Kauno miesto savivaldybę, taip pat – apie tai, kad ši apskundė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų balandžio 7 d. sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Šiam rugsėjo 7-ąją pradėjus apeliacine tvarka nagrinėti Kauno savivaldybės skundą, paaiškėjo, jog ji ne visus dokumentus yra pristačiusi. Todėl teismas skundo nagrinėjimą pratęs ateinančią savaitę.
Po straipsnių portale „Kas vyksta Kaune“ miesto savivaldybė nepanoro pareikšti visuomenei savo nuomonės. Tačiau redakciją pasiekė laiškas, kuriame išdėstyta Turistinių burlaivių asociacijos pozicija apie tai, kaip savivaldybė, savuose miesto strateginio vystymo dokumentuose deklaruodama siekį įgyvendinti visuomenei svarbių socialinių objektų (tarp jų – ir buriavimo sporto centro) investicinius projektus, „burių Kaune matyti nenori“.
Pabrėždami, kad buriavimas – ekologiškiausias vandens transportas, o Kaunas jam vystyti šiais ekologijos bumo visame pasaulyje laikais turi puikias sąlygas, turistinių burlaivių savininkai visuomenę kviečia atkreipti dėmesį į jau ne vienerius metus besitęsiančią konfliktinę situaciją prie Kauno marių.
„Ankstesniesiems miesto bosams sėkmingai atsiriekus didžiąją dalį Kauno marių pakrantėje įrengtos infrastruktūros buriavimui propaguoti – privatizavus Kauno Žalgirio jachtklubą, jaunieji burių mėgėjai („Bangpūtys“) iki šiol priversti glaustis keliuose kambarėliuose apšiurusiame priestate ir laivelius laikyti ištrupėjusioje betono pakrantėje. Tuo tarpu pagrindinė buriuomenė, išsikėlusi į Neptūno įlanką, ten įkūrė naująjį jachtklubą. Bet Kauno savivaldybei tai – kaip rakštis minkštojoje. Tad plūduriuoja tie laiveliai akvatorijoje, patys savo lėšomis išsilaiko, pelno nesiekia, bet… trukdo svarius ponus bei lieknas panas plukdantiems prabangiems kateriams manevruoti, dar ir vietą pakrantėje užima“.
(Portalas buriuotojų laišką spausdina netrumpintą, lygiai taip „Kas vyksta Kaune“ pasirengęs išdėstyti ir Kauno miesto savivaldybės poziciją, nors savivaldybė atkakliai laikosi „tylėjimo įžadų“.)
Taigi, buriuotojai sako: „viešai deklaruodama siekį atverti Kauno marių Neptūno įlankos pakrantes miestiečiams ir sudaryti sąlygas kauniečių atžaloms saugiai buriuoti naujai įrengtame buriavimo centre, Kauno miesto savivaldybė dar 2019 metais ėmėsi projektuoti naujus objektus tiek šią įlanką juosiančiuose krantuose tiek ir valstybei priklausančioje jos akvatorijoje. Nešykščiai atseikėjo tokio pobūdžio objektų projektavimo įgūdžių neturinčiam architektui ir ėmėsi aktyviai uiti šioje įlankoje jau kelis dešimtmečius, su visomis valstybės institucijomis suderintose vietose (ir šiųjų nustatyta tvarka savo lėšomis įrengtose prieplaukose) į asociacijas susibūrusius buriavimo entuziastus.
Vieni iš jų pasidavė, – patys likvidavosi, kiti dar laikosi, bet pusantro šimto vaikų jūrine dvasia lavinantys „Jūrų skautai“ buvo išprašyti lauk. O didžiausia nepriklausoma buriuotojų asociacija Lietuvoje – Turistinių burlaivių savininkų asociacija, geranoriškai priglaudusi išvytuosius skautus, neapsikentusi šios valdininkų savivalės, kreipėsi į teismą su prašymu apginti jų teisėtus interesus ir aršiajai Kauno biurokratijai uždrausti kėsintis į asociacijos narių turtą.
Kad ir kaip gražbyliavo miesto savivaldos klerkų atstovai, teismas pripažino, kad šiosios buldozeriu stumiami projektai pažeidžia asociacijos interesus. Teismas pripažino neteisėtomis naujos prieplaukos planuotas statybas ant valstybei, o ne Kauno miestui, priklausančio vandens telkinio paviršiaus įlankoje. Bet miesto valdininkija miestiečių lėšomis nusamdė advokatus. Tie didžiulį apeliacinį skundą supylė, – nebūti nepriklausomiems buriuotojams mieste, visus kontroliuoti reikia, iš jų nemažą pinigą lupti ir savo sąlygas diktuoti. Taip tarusi valdžia skubiai ėmėsi ręsti naują prieplauką. Dar žiemą atvežė pontonus, ledui nutirpus, juos sustatė ir visiems pasiūlė vietas įsigyti.
Kad dugno gilinimo darbų pavasarį vykdyti negalima, niekam – nė motais, aplinkosaugininkai to sėkmingai nepastebėjo. Kad naujoji prieplauka įrengta per arti nuo 2009-aisiais įrengtos ir teisėtai veikiančios Turistinių burlaivių savininkų asociacijos prieplaukos, o tai kelia pavojų laivų eismo saugumui įlankoje, šį faktą konstatavusios valstybės institucijos taip pat nusprendė nesirūpinti…
Navigacijos sezono pradžioje prieplauka jau įrengta, dauguma vietų išnuomota, pinigėliai surinkti, supasi laiveliai vandenyje, o krante toliau darbai verda. Iškastos vandentiekio siurblinės, tiesiamos komunikacijos, visas krantas apjuostas tvoromis.
Kad automobiliai kur nereik nevažinėtų, jau ir šlagbaumas pastatytas. Todėl nepravažiuos niekas į ponų nusižiūrėtas valdas, kadangi gražbylūs pažadai atverti įlankos teritoriją visuomenei – pamiršti. Valstybės institucijos pažeidimų nemato, kas vyksta šiame niokojamame nusavintame gamtos kampelyje, niekam nerūpi. O problemų yra.
Kauno miesto savivaldybės administracijos užsakymu įrengta ir 2022 metų gegužės mėnesį pradėta eksploatuoti komercinė prieplauka Neptūno įlankoje iki šiol neįregistruota Įregistruotų vidaus vandenų komercinių prieplaukų sąraše ar Įregistruotų vidaus vandenų uostų sąraše. O tai reiškia, kad su nuomininkais pasirašytos nuomos sutartys ir gautos piniginės lėšos už teisėtai neįregistruotame objekte vykdomą komercinę veiklą.
Vaikų ugdymui ir miestiečių patogumui deklaruota pertvarka, nesikuklinant naudojant miesto biudžeto lėšas, vykdoma, eliminuojant tiek vaikų tiek ir miestiečių interesus: mokesčių mokėtojų pinigais įrengta 1 034 892,19 Eur likutinės vertės pontoninė prieplauka 2022 m. liepos 25 d. patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduota ne Kauno sporto mokyklai „Bangpūtys“, kaip kad nurodyta įlankos rekonstrukcijos projekte, o biudžetinei įstaigai „Parkavimas Kaune“. Savo ruožtu miestiečiai laivus joje gali pasiekti tik tradiciniu būdu, – pėsčiomis kulniuodami pakrantėmis ir ne dėl savo kaltės ant vejos pakelėje palikę automobilius“.
Išvada paprasta
„Statybos pradėtos ant miestui nepriklausančio vandens telkinio paviršiaus įrengus komercinę naudą nešančią, iki šiol oficialiai neregistruotą prieplauką, o vaikai ir miestiečiai palauks. Kiek? Ogi, bus matyti. Jeigu prokurorai su teismais artimiausiu metu nepamatys pažeidimų, statant ir nuomojant ant valstybės vandens sklypo be jo savininko leidimo atsiradusią šią naujai suręstą prieplauką, dargi mikliai „padovanotą“ su deklaruojamais tikslais visai nesusijusiai įmonei, tai miesto vadovai ir toliau teiks pirmenybę ne socialiniams projektams, bet tik maksimaliai pelningiems objektams. Kai pastatys kavinę, išbetonuos takus pušyne bei išgrįs aikšteles kemperiams, gal ir jaunuomenei ką nors pažadės? Bet jau kitame plėtros etape, jei tik miesto biudžeto lėšų liks…
Jeigu iš įlankos vandenų pavyks išguiti veik šimtą nepriklausomų burių mėgėjų, kad ir teisėtai antrą dešimtmetį veikiančių, savo lėšomis gerbūvį susitvarkiusių, pirmąkart šalyje Joninių laužą mariose užkūrusių, kasmet Tautišką giesmę laivuose giedančių ir Buriuotojų dieną nauja Lietuvos tradicija pavertusių, tai dar geriau miesto valdžiai bus. Gal netgi lengviau kvėpuosis Kauno valdininkams su meru priešaky?
Taip ir kyla retorinis klausimas – ogi, kas yra valstybė? Toji, kuri suderino visus leidimus ir apgynė teisėtą jos piliečių interesą pirmos instancijos teisme ar “valstybė – tai aš“, Kauno vaikų interesais prisidengę vertelgos, šiuos palikę ant plytų krūvos?“, – taip savo laišką baigia Turistinių burlaivių savininkų asociacija.
