Vienas iš svarbiausių Kauno miesto savivaldybės bendrovės „Kauno vandenys” veiklos uždavinių – užtikrinti įmonės stabilumą, taip pat – klientų pasitenkinimą jos paslaugomis. Tuo pačiu – mažinti elektros suvartojimą vandens gavybai, užtikrinti buitinių nuotekų surinkimą bei didinti avarijų šalinimo efektyvumą vandentiekio struktūroje.
Kiti du svarbūs uždaviniai – gerinti bendrovės organizacinės kultūros lygį bei klientų aptarnavimą elektroniniu būdu – energetinės krizės akivaizdoje, sutikime, patiems klientams nėra tokie reikšmingi kaip būsima vandens kaina.
Šį trečiadienį per LRT radiją transliuotame LR aplinkos ministro Simono Gentvilo interviu nuskambėjo žinia, kad vandens paruošimui bei tiekimui suvartojamos elektros kaina nuo krizės pradžios šalies vandentiekio įmonėse išaugo iki 40 procentų. Ministro nuomone, galutinę kainą vandens vartotojui tai gali išauginti apie 50 procentų.
Sutikęs telefonu atsakyti į keletą portalo „Kas vyksta Kaune” klausimų, nuo 2019-ųjų balandžio miesto savivaldybės bendrovei „Kauno vandenys” vadovaujantis generalinis direktorius Ramūnas Petras Šulskus priminė, jog prieš keletą mėnesių jau kalbėjo ir su žurnalistais apie prognozuojamą vandens kainų augimą dar prieš šių metų pabaigą.
Rudeniui prasidėjus, kai veikia drastiškai pašokusios į aukštumas elektros (deja, ir kitos) kainos, akivaizdu, kad vandens branginimas neišvengiamas. „Kauno vandenų” klientų atžvilgiu jis gali siekti apie 60 procentų.
„Šiuo metu tebegaliojančioje 1 kub. metro vandens kainoje įskaičiuotas elektros įkainis siekia 8 centus, tačiau rugpjūtį jis jau buvo 48 centai. Tokio šuolio niekas nenumatė”, – pripažino įmonės vadovas. Tad vidutinė bazinė (bendra) tiekiamo vandens kaina, tikėtina, gali pakilti nuo dabartinės 1,19 eur. (be PVM) už 1 kub. m. kainos iki 1,75 (be PVM) eur. Tačiau realybe tai taps tuomet, kai naujas kainas patvirtins įmonės steigėja – Kauno miesto savivaldybės taryba. Bendrovės paskaičiavimai, pagrindimai jau atlikti, ir siūlymai pateikti.
Vandenį vartotojai taupyti pradėjo gerokai anksčiau nei prasidėjo krizė
Mažame namelyje gyvenanti mano kaimynė jau seniai vandenį, kuriame plauna indus, naudoja gėlėms palaistyti arba „tvariam panaudojimui” supila į tualeto bakelį. Kitas, turtingesnis už ją kaimynas, dabar nustojo pirkinėti 5-litrinius plastikinius indus vandens kavai ar arbatai. Tarp kitko, parduotuvėse ir šis vanduo nuo vasaros stipriai pabrangęs. Kažkas gal nuspręs (o gal jau nusprendė?) rečiau praustis, tikriausiai, taip ir bus. O kai kas, išsimaudęs vonioje į tam panaudotą vandenį įmerks skalbinius. Tad vargu ar vis daugiau klientų Kaune bei Kauno rajone turėdama, „Kauno vandenų” bendrovė gaus daugiau pelno, nors vandentvarkos kainas ir pakels.
Pernai iš geriamo vandens pardavimo, tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įmonė uždirbo 24.95 mln. eurų pajamų (2020 m. – 25.08 mln. eurų) arba 0,4 proc. mažiau nei planuota. Tuo pačiu ji patyrė 23.97 mln. eurų, (2020 m. – 24.09 mln. eurų) sąnaudų arba 1,6 proc. mažiau nei tikėjosi. Anot įmonės vadovo, mažesnes sąnaudas daugiausia lėmė pigesni šulinių dangčiai su liukais, žaliosiose zonose naudojami 10 kartų pigesni gelžbetoniniai dangčiai, didesnės vandens bei nuotekų tinklų renovacijos, o ne einamojo remonto apimtys.
Gyventojų skaičiui Kauno mieste pastoviai mažėjant, „Kauno vandenys” vienu iš siektinų strateginių rodiklių nusistatė bendro abonentų skaičiaus didinimą ne mažiau kaip 2 tūkstančiais per metus. Praėjusiais metais naujų sutarčių skaičius padidėjo 2368 vnt., 2020 m. – 2308 vnt. Per 2021-uosius prie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis nutiestų vandentiekio tinklų buvo prijungti 188 būstai, prie nuotekų tinklų – 392 būstai. Šis procesas tęsiamas ir šįmet.
Brangiau už prekę mokėdamas, klientas gali atkakliau reikalauti jos geros kokybės
Įmonės atstovų teigimu, siekdama užtikrinti ir palaikyti tiekiamo vandens kokybę, „Kauno vandenų” bendrovė užbaigė Vičiūnų vandenvietės vandens gerinimo įrenginių statybą, ir pernai pradėjo analogiškus darbus Kleboniškio vandenvietėje.
Pastarojoje – vandens gerinimo įrenginiai jau veikia, ir netrukus įvyks jų oficialus pristatymas. Tai – paskutinė iš esmės sutvarkyta „Kauno vandenų” bendrovės vandenvietė, kurioje įdiegti vandens gerinimo įrenginiai.
„Pernai mums pavyko pasiekti, kad 90,25 proc. tiekiamo vandens atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus. Šiemet praktiškai tie reikalavimai užtikrinami jau visu šimtu procentų. Visas iš gręžinių iškeliamas vanduo į tinklą patiekiamas, praėjęs gerinimus. Dabar rekonstruojamos pagrindinės linijos, vyksta vamzdyno atnaujinimas. Žinoma, visaip nutinka, ir galbūt kažkur (pavieniais atvejais) iš čiaupo ima bėgti tamsus, drumstas vanduo (tikėtina, dėl vamzdynuose likusių geležies, mangano likučių). Į vartotojų skundus dėl vandens kokybės reaguojama ir imamasi priemonių padėčiai pataisyti”, – portalui „Kas vyksta Kaune” sakė bendrovės generalinis direktorius.
Įmonės darbuotojai laukia didesnių algų
Bendrovės grynasis 2021-ųjų pelnas tesiekė 538 tūkst. eurų, tuo tarpu kai 2020-aisiais jis buvo ko ne triskart didesnis, – 1 488 tūkst. eurų. Pernai „Kauno vandenys” eksploatavo 4 vandenvietes, 3 vandens dezinfekavimo įrenginius, 1 vandentiekį, 1 kanalizacijos sistemą ir 2 valymo įrenginius. Įmonės vieno darbuotojo vidutinis mėnesinis 1.421 Eur. darbo užmokestis (kaip ir 2020 metais) išlieka pats mažiausias, lyginant su elektros energijos ir dujų tiekėjų vidutiniais atlyginimais Kaune (bei su algomis kitose šalies didžiosiose vandentvarkos įmonėse).
Prognozuojama, kad bendrovės pelnas prieš apmokestinimą 2022-aisiais sieks 441,2 tūkst. eurų. Tiesa, sudarant šiemetinį „Kauno vandenų” biudžetą, vertintas technologinių medžiagų sąnaudų didėjimas dėl išaugusių šių medžiagų kainų, elektros energijos sąnaudų augimas dėl nepriklausomo elektros energijos tiekėjo dedamosios elektros kainoje augimo, šilumos energijos sąnaudų augimas dėl dujų kainų augimo, darbuotojų darbo užmokesčio augimas (3 proc.)
Išaugusios elektros kainos neturėtų stabdyti „Kauno vandenų” investicinių planų
2022-ųjų kovą Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino UAB „Kauno vandenys” naujos redakcijos 2020 – 2022 metų veiklos ir plėtros planą (Kauno r.). Balandį 80,6 mln. eurų vertės įmonės investicijas patvirtino Kauno miesto savivaldybės taryba. Dalį šių milijonų į vandentvarką numatoma investuoti šiemet.
Bendrovė planuoja 2022-aisiais gauti 25,32 mln. eurų pajamų (1,0 proc. daugiau nei 2021 m.) ir patirti 25,12 eurų pagrindinės veiklos sąnaudų (4,3 proc. daugiau nei 2021 m.). Planuojama, kad gyventojų vandens vartojimas augs 2,3 proc., juridinių asmenų – 8,7 proc. Iš gyventojų iš viso tikimasi surinkti 13.194 tūkst. eurų pajamų, iš juridinių asmenų – 8.182 tūkst. eurų už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą bei 420 tūkst. eurų – už padidėjusią ir specifinę taršą. Suplanuotos ir kitos pajamos bei galimos išlaidos.
– Ar neteks dabar koreguoti visų planų, o ypač, – susijusių su investicijomis, išaugus medžiagų, energijos išteklių bei kitoms kainoms?, – teiraujasi portalas „Kas vyksta Kaune” miesto savivaldybės įsteigtos bendrovės „Kauno vandenys” vadovo.
„Sakyčiau, neišvengiamai turėtume kai ką koreguoti, tačiau – labai nedaug. Investavimo nereikės stabdyti, – tęsime projektus taip, kaip esame numatę. Nes dar iki karo Ukrainoje pradžios mums pavyko gauti iš Europos vystymo banko kreditavimą, ir todėl šiemetiniams planams įgyvendinti tikrai turėsime pakankamai lėšų”, – teigė R. P. Šulskus.
