Tiek pareigūnai, tiek saugaus eismo ekspertai dažnai akcentuoja, kad mobiliojo ryšio priemonių naudojimas vairuojant vis dar išlieka opi problema Lietuvos keliuose. Vis dėlto, Vidaus reikalų ministerija siūlo dabar galiojantį apibrėžimą keisti ir numatyti tokį, kuris įneštų daugiau aiškumo ir paliktų mažiau erdvės interpretacijoms.
Pakeitimai įneštų aiškumo
Dabar galiojančio Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 13 punkte numatyta, kad „Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas“.
Pareigūnai pasakoja, kad esant tokiam apibrėžimui ne vienas vairuotojas taisyklę, draudžiančią naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai automobilio variklis yra įjungtas, interpretuodavo savaip ir aiškindavo, kad veikiant „Start/Stop“ sistemai jie naudotis mobiliuoju gali, mat tuomet automobilio variklis išjungiamas automatiškai. Pasiteisinimų, kodėl telefono paėmimas į rankas nėra pažeidimas, vairuotojai sugalvodavo ir daugiau, tačiau, anot pareigūnų, patikslinimas leistų užkirsti kelią vairuotojų išsisukinėjimams.
„Pareigūnams sustabdžiusiems vairuotojus dėl naudojimosi telefonu tenka išgirsti įvairiausių pasiteisinimų, o dažnai jie būna susiję su „Start/Stop“ sistema. Vairuotojai bando įrodyti, kad tada, kai variklis yra išjungtas, jie nedalyvauja eisme, todėl telefonu naudotis gali. Žinoma, būna ir kitų pasiteisinimų, sustabdžius pareigūnams vairuotojai aiškina, kad tik pasižiūrėjo į telefoną, jį paėmė į ranką, tačiau juo nesinaudojo“, – aiškino Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.
Straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma 13 straipsnio 13 punktą tikslinti ir pakeisti nurodant, kad „Transporto priemonės vairavimo metu vairuotojas turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu ir jos įrangos valdymu nesusijusių, saugiai vairuoti trukdančių veiksmų. Transporto priemonei judant vairuotojui draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis“.
Anot V. Grašio, toks pakeitimas įneštų aiškumo bei visiems padėtų suprasti, kad dalyvaujant eisme – vairuojant, kai judėjimas vyksta nuolat, naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis yra draudžiama.
„Jau anksčiau buvo numatyta, kad rankomis naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis yra draudžiama, o naujame apibrėžime nebelieka nurodymo, kad tik tuomet, aki automobilio variklis yra įjungtas, todėl visiems turėtų būti aiškiau, kad telefonu rankomis negalima naudotis visais atvejais dalyvaujant eisme“, – pabrėžė pareigūnas.
Tiesa, toks pakeitimas vairuotojų taip pat neįpareigotų išjungti variklio tada, kai telefonu naudojamasi sustojus saugioje vietoje.
Dabartinis apibrėžimas kelia abejonių
Straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad dabar „SEAKĮ 13 straipsnio 13 dalyje įtvirtintas draudimas vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios motorinės transporto priemonės variklis išjungtas, tačiau nėra nustatyta, kad vairuotojas turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu ir jos įrangos valdymu nesusijusių veiksmų.
Be to, abejotina ir galiojančioje nuostatoje esanti išimtis dėl mobiliojo ryšio priemonės naudojimosi rankomis stovinčioje transporto priemonėje tik tuo atveju, kai jos variklis išjungtas, t. y. neaišku, kaip tai siejama su eismo saugumu“.
Atsižvelgiant į tai toliau aiškinamajame rašte dėstoma, kodėl siūloma patikslinti SEAKĮ 13 straipsnio 13 dalies nuostatas, susijusias transporto priemonės vairavimo metu vengtinais veiksmais.
„Lietuvos transporto saugos administracijos darbuotojų atlikta analizė rodo, jog 2018 m. dėl vairuotojų išsiblaškymo ir nesusikaupimo įvyko maždaug 8 proc. mirtinų įvykių ir maždaug 15 proc. įvykių, kuriuose eismo dalyviai buvo sužeisti. 2019 m. dėl papildomos veiklos prie vairo įvyko apie 5 proc. mirtinų eismo įvykių ir apie 7 proc. įvykių, kuriuose buvo sužeisti žmonės.
Be to, VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto 2016 m. studijoje „Kalbėjimo telefonu vairuojant dažnumo tyrimai“ buvo nustatyta, kad Lietuvoje apie 45 proc. vairuotojų kalba mobiliojo ryšio priemonėmis be laisvų rankų įrangos vairuodami automobilį ir apie 30 proc. vairuotojų rašo trumpąsias žinutes. Apie 16 proc. vairuotojų vairuodami automobilį naršo internete.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos keliuose daugėja elektromobilių, kurių elektros varikliai veikia itin tyliai, taip pat automobilių, kuriuose įrengta automatinė Start / Stop sistema, todėl praktikoje vis dažniau bus susiduriama su probleminėmis situacijomis, kai bus neaišku, ar motorinės transporto priemonės variklis buvo įjungtas arba išjungtas. Be to, praktikoje yra ne taip svarbu, ar variklis įjungtas ar išjungtas, o svarbiau yra tai, kad vairuotojas, prieš naudodamasis mobiliojo ryšio priemonėmis, pasirūpintų, kad transporto priemonė nepradėtų judėti.
Atsižvelgus į tai, SEAKĮ 13 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad transporto priemonės vairavimo metu vairuotojas turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu ir jos įrangos valdymu nesusijusių, saugiai vairuoti trukdančių veiksmų. Transporto priemonei judant vairuotojui draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis.
Tokia formuluotė iš esmės atitiks Kelių eismo konvencijos, pasirašytos 1968 m. lapkričio 8 d. Vienoje (su vėliausiais pakeitimais), 8 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tikimasi, kad šie pakeitimai leis sumažinti atvejų, kai vairuotojai vairuodami užsiima ne su vairavimu susijusiais veiksmais ir nesukoncentravę dėmesio į eismą sukelia eismo įvykius“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
