Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime pristatė nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo iki gruodžio vidurio, o viena to priežasčių įvardijo galimybes naudoti rezervo lėšas priimant ukrainiečius karo pabėgėlius.
Vyriausybės nutarimu siūloma nepaprastąją padėtį iki gruodžio 16 dienos 24 valandos nustatyti nebe visoje šalies teritorijoje, kaip šiuo metu, o pasienyje su Baltarusija ir Rusija, taip pat sieną uždarant Rusijos piliečiams.
„Vyriausybės siūlymas yra nepaprastąją padėtį pratęsti, bet yra pakeitimų nuo dabar galiojančios tvarkos. Siūloma nustatyti pasienio ruože, taip pat pasienio kontrolės punktuose, kurie ne pasienio ruože (ir yra) susiję su papildoma kontrole Rusijos piliečiams, atvykstantiems į Europos Sąjungą su Šengeno vizomis“, – antradienį Seime sakė premjerė.
„Priemonės, kurios siūlomos nustatyti, yra valstybės rezervo naudojimas priimant karo pabėgėlius, kurių šiuo metu Lietuvoje yra apie 60 tūkst., valstybės sienos apsaugos sustiprinimas, beigi pagal susitarimą su kitomis Baltijos valstybėmis ir Lenkija specialus patikrinimas Rusijos piliečių, kurie vyksta į ES per išorės sieną“, – vardijo Vyriausybės vadovė.
Į parlamentarų klausimus, ar beveik metus trunkantis nepaprastosios padėties režimas netampa norma, Vyriausybės vadovė atsakė, kad padėtis šalyje nėra normali.
„Rezervo naudojimas susietas su labai konkrečiais poreikiais, tie konkretūs poreikiai yra Ukrainos karo pabėgėliai ir tai nėra normali padėtis, tai yra 60 tūkst. žmonių, kurie atvyko per pakankamai trumpą laiko tarpą, ir mes nežinome, kada jie galės grįžti namo, reikia jais rūpintis, reikia lėšų“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Seime antradienį nutarimui po pateikimo pritarta už balsavus 76 Seimo nariams, dešimčiai buvus prieš ir 32 susilaikius, popiet bus balsuojama dėl jo priėmimo. Šiuo metu nepaprastoji padėtis galioja iki rugsėjo 15 dienos imtinai.
Nepaprastoji padėtis galios nebe visoje šalyje, kaip šiuo metu, o tik pasienyje su Rusija ir Baltarusija ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje, tai yra Vilniaus ir Kauno oro uostuose, Vilniaus geležinkelio stotyje.
Taip pat Lietuvai, Latvijai, Estijai bei Lenkijai sutarus neįleisti Rusijos piliečių, nuo rugsėjo 16 dienos bus ribojamas jų patekimas į šalį.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba turės užtikrinti, jog per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną į Lietuvos teritoriją būtų įleidžiami tik Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos piliečiai.
Šalys praėjusią savaitę pareiškė, kad keliavimas ES yra privilegija, o ne žmogaus teisė, ir nepriimtina, kad valstybės agresorės piliečiai gali laisvai keliauti po Europą, o tuo metu žmonės Ukrainoje yra kankinami ir žudomi.
Turizmo, kultūros, sporto ir verslo tikslais keliaujančių Rusijos piliečių atvykimas į Šengeno erdvę bus apribotas kiekvienai valstybei priėmus nacionalines laikinas priemones ir turi įsigalioti kiekvienoje iš jų atskirai iki rugsėjo 19 dienos.
Lietuvoje sprendimas įgyvendinamas per nepaprastosios padėties nutarimą.
Į šalį bus įleidžiami tik disidentai, laisvės kovotojai, nepriklausomi žurnalistai, kiti humanitariniais pagrindais atvykstantys žmonės bei jų šeimų nariai, taip pat ES piliečių šeimos nariai, jūrininkai, Kaliningrado tranzitu vykstantys žmonės, turintieji ilgalaikes „D“ kategorijos vizas.
