Siekdama išsaugoti vertingą Pakarklės mišką, Kauno rajono savivaldybė tęsia konsultacijas su Aplinkos ministerija ir ieško papildomų teisinių saugiklių. Meras Valerijus Makūnas informavo, kad tai bus padaryta Kauno rajono savivaldybės teritorijos Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendiniuose.
Kaip rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai, ketinimą labiau apsaugoti Pakarklės mišką sustiprino vietos bendruomenių atstovų merui perduoti beveik 3 tūkst. parašų. Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis sakė, kad tokią gyventojų reakciją sukėlė žvyro kasėjų veiksmai šiame unikaliame gamtos kampelyje: padaryti gręžiniai byloja, kad verslininkai čia norėtų kasti žvyrą ir smėlį.
Pakarklės miškas nuo XX a. vidurio turėjo rekreacinio (IIB) miško statusą, tačiau 2017 metais paskirtis buvo pakeista ir jis priskirtas ūkiniams miškams. Kauno rajono savivaldybė šių metų liepą kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Valstybinių miškų urėdiją, siūlydama grąžinti Pakarklės miškui rekreacinių miškų grupės statusą.
Aplinkos ministerija informavo, kad miško žemė gali būti naudojama naudingosioms iškasenoms eksploatuoti, kai nėra galimybių šių iškasenų išgauti ne miško žemėje. LR miškų įstatyme taip pat nustatyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis galima tik tada, jei tai numatyta bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Pakarklės miško žemę paversti naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti būtų negalima iki tada, kai atitinkamo tipo naudingųjų iškasenų nebebus galimybės eksploatuoti ne miško žemėje visoje Kauno rajono savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas.
Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis patikino, kad tokią nuostatą bus siūloma įtvirtinti Bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendiniuose. Šio dokumento viešinimo procedūros turėtų vykti jau šių metų spalio mėnesį. Vis dėlto M. Kruopis pabrėžė, kad tvirčiausią teisinę apsaugą Pakarklės miškui galėtų užtikrinti šio miško priskyrimas IIB miškų grupei.
Aplinkos ministerija vykdo LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pavedimą, kuriame siūloma supaprastinti miškų priskyrimo IIB grupei keliamus reikalavimus. Atlikus derinimo ir viešinimo procedūras, Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų keitimo projektas bus teikiamas Vyriausybei.
Batniavos ir Vilkijos apylinkių seniūnijose besidriekiantį Pakarklės mišką vagoja Nemuno intakai: Tamsė, Palaidžiupis, Karklė, Upesnis, Medinka, Tebeškupis, Prakupis, Pilies ir Piliakalnio upeliai. Vietos unikalumą patvirtina Paštuvos botaninis ir Karklės ichtiologinis draustiniai.
Kauno rajono savivaldybė 2021 m. balandžio 20 d. jau yra nepritarusi planams plėtoti ūkinę veiklą į Pakarklės miško teritoriją patenkančiose teritorijose. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2022 m. patikslino Kriemalos senovės gyvenvietės ir kapinyno, Brūžės senovės gyvenvietės ir dvarvietės, Jaučakių holokausto aukų vietos, Žvirgždės dvarvietės, Antalkių kapinyno teritorijų ribas ir naujai apibrėžė apsaugos nuo fizinio poveikio zonas.
