Šią savaitę viena 2022-ųjų Europos kultūros sostinių priėmė aukštus politinius svečius. Kaune nuo pirmadienio viešinti Europos Parlamento (EP) Kultūros ir švietimo komiteto delegacija šiandien pasidalijo įspūdžiais – europarlamentarams ypač įstrigo „Kaunas 2022“ komandos sukurta mitinio žvėries istorija. Kultūrininkai įvertino aktyvų bendruomenių dalyvavimą programoje ir pabrėžė projekto tęstinumo svarbą.
Šešių europarlamentarų delegacija, kuriai vadovauja komiteto pirmininkė Sabine Verheyen, liepos 18-20 d. susitiko su kultūros ministru, Kauno meru ir savivaldybės atstovais, „Kaunas 2022“ programos vadovais, aplankė performanso menininkės Marinos Abramovič parodą ir kitas kultūrines erdves.
Kaip trečiadienį centrinio pašto pastate surengtoje spaudos konferencijoje pristatė „Kaunas 2022“ atstovas Mindaugas Reinikis, tikimasi, kad praėjus Europos kultūros sostinės metams išliks visi Kaune ir Kauno rajone per penkerius metus sukurti materialūs apčiuopiami objektai, parodos ir kai kurie renginiai: Laimės diena, Europos kultūros sostinių forumas, festivalis „Audra“, „Fluxus Labas“ iniciatyva.
Svarbu kauniečių įsitraukimas ir tąsa
S. Verheyen dėkojo „Kaunas 2022“ idėją pristačiusiai ir miestą aprodžiusiai palydai, ypač – programos vadovei Virginijai Vitkienei. Kultūros ir švietimo komiteto nariai lanko Europos kultūros sostines siekdami išsiaiškinti, kaip miestai pritaikė šį titulą ir kokias transformacijas patyrė, kaip pagyvėjo kultūrinis gyvenimas.
„Svarbu buvo ne vertikali prieiga, tačiau įtraukti Kaune gyvenančias bendruomenes. Šio įsitraukimo reikia ir mus domino, kaip tai įgyvendinama, ne tik organizaciniai, finansiniai, tačiau ir palikimo, tvaraus kultūros vystymo klausimai, kas leistų gaivinti kultūrinį gyvenimą ir praėjus keleriems metams“, – kalbėjo komiteto pirmininkė, pažymėjusi, kad po 2022-ųjų programos metu gimusiems kultūros projektams svarbu užtikrinti viešą finansavimą, vystyti privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą.
Europarlamentarų delegacija aplankė reinkarnaciją patyrusią ir Zapyškyje prišvartuotą žemkasę „Nemuno7“, taip pat M. Abramovič parodą Kauno paveikslų galerijoje. Svečiai džiaugėsi matydami, kaip įtraukiamos ir savo intymia kultūra projektą praturtina Kauno rajono bendruomenės.
„Tai puiki programa, kuri augo kelerius metus iki 2022-ųjų. Jaučiasi, kad kiekvienas darbas gerai parengtas ir pristatytas. Mums svarbu, kad tas įsitraukimas nebūtų tik šiųmetis, o tęstųsi. Puikus to pavyzdys – tvariu būdu prikelta žemkasė, kurioje įkurtos parodų erdvės. Reikia, kad išliktų visuomenės, rėmėjų, savivaldybės įsitraukimas kultūrinėje plotmėje, nes tai daro miestą įdomų ir masinantį“, – žurnalistams sakė S. Verheyen.
Ji taip pat linkėjo viso ko geriausio įtraukiant Kauno modernizmo architektūrą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, pabrėžė šio turtingo paveldo ir investavimo į pastatų restauraciją reikšmę. S. Verheyen pripažino komitetą laukiant paskutinio šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmo – „Sutarties“, kuri tarsi ties tiltą į ateitį 2022-iesiems pasibaigus.
Išlydės ir liks mitinis žvėris
Niyaziui Kizilyürekui taip pat paliko įspūdį, kaip buvo įtrauktos ir atlapaširdiškai į kultūrinį veiksmą pasinėrė Kauno bendruomenės. Marios Walsh vertinimu, visus kauniečius – vaikus, suaugusiuosius, verslus – „užkabino“ mitinis žvėris, mieste nekantriai laukiama „Sutarties“.
„Kiekviena kultūros sostinė turi savo charakterį, visi turėjo skirtingą prieigą. Ešas rekonstravo, kultūrai ir menininkų gyvenimui pritaikė industrines erdves. Tačiau visos sostinės panašios tuo, kad kultūroje turi dalyvauti žmonės, ji turi kilti iš bendruomenės, būti jos gyvenimo dalimi, ne kažkas stebimo iš šalies. Kaune tai labai ypatingu būdu pasiekta.
Nieko panašaus į mitinį žvėrį Europos kultūros sostinėse neturėjome. Manau, svarbu įtraukti visų kartų žmones. Gražuolės ir pabaisos istorijoje pabaisa įprastai turi neigiamą konotaciją, tačiau čia žvėris yra miesto, Kauno išskirtinumo pažinimo gidas. <...> Tas karnavalas yra ne tik linksmybės, juo norima kažką pasakyti, perduoti svarbų pranešimą. Manau, žvėris ir jo kuriamas mitas mus lydės kurį laiką, galbūt net ilgai“, – svarstė S. Verheyen.
Po dešimtmečio niekas nebeprisimena, kaip mitas gimė. Visi žino apie Kauno žvėrį, tačiau vargiai pamena, kad jis atsirado „Kaunas 2022“ metu, žvėris tampa žmonių gyvenimo dalimi. Jeigu tokia europarlamentarės prognozė išsipildytų, tai indikuotų sėkmingo, pritapusio, įaugusio mito steigtį.
Kultūra kaip priešnuodis tapatumo naikintojui
S. Verheyen manymu, didžiulę reikšmę Europos kultūros šventė, „Kaunas 2022“ projekto parama ukrainiečiams menininkams turi čia pat vykstančio karo kontekste.
„Manau, labai svarbu parodyti kiekvienos Europos Sąjungos narės identitetą, ypač valstybių, kurios buvo okupuotos Tarybų Sąjungos. Rusija bando sunaikinti kultūrą ir gyventojų tapatybę, jie tai daro Ukrainoje, bandė padaryti Lietuvoje bei Baltijos valstybėse. Nepaprastai svarbu šiais Europos kultūros sostinės metais rodyti jūsų kultūrą, jūsų tapatybę“, – ragino Kultūros ir švietimi komiteto pirmininkė.
—
Kaip skelbia EP biuras Lietuvoje, komiteto delegaciją sudaro pirmininkė S. Verheyen (Europos liaudies partija, Vokietija) ir EP nariai N. Kizilyürek („Kairė“, Kipras), M. Walsh (Europos liaudies partija, Airija), Marcos Ros Sempere (Socialistai ir demokratai, Ispanija), Tomasz Frankowski (Europos liaudies partija, Lenkija) ir Irena Joveva („Atnaujinkime Europą“, Slovėnija).
2022 m. Europos kultūros sostinėmis paskelbtas Kaunas ir Kauno rajonas, taip pat Ešas prie Alzeto Liuksemburge ir Novi Sadas Serbijoje. Pirmą kartą Europos kultūros sostinė buvo paskelbta 1985 m., ja tapo Atėnai Graikijoje.
Europos Sąjungos valstybės nominuoja miestus šiam vardui gauti prieš šešerius metus, o tada kandidatūras vertina 10 nepriklausomų Europos kultūros srities ekspertų grupė, iš kurių tris Kultūros ir švietimo komiteto siūlymu skiria EP. Miestai gauna po 1,5 mln. eurų kultūros programai įgyvendinti, programa taip pat sutelkia viešas ir privačias investicijas.
