Mirė Nepriklausomybės akto signataras profesorius A. Sakalas – Kas vyksta Kaune

Mirė Nepriklausomybės akto signataras profesorius A. Sakalas

DELFI nuotr.

Liepos 18-ąją užgeso Socialdemokratų partijos garbės pirmininko, Kovo 11-osios Akto signataro, fizikos ir matematikos profesoriaus Aloyzo Sakalo (91 m.) gyvybė. Kaip nurodoma Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pranešime, signataras į amžinojo poilsio vietą Antakalnio kapinėse bus lydimas ketvirtadienį.

Nuėjęs ilgą kelią nuo smetoninės iki šiandienos Lietuvos, išgyvenęs Gulago sunkumus ir sovietų okupaciją, patyręs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo džiaugsmą, matęs besikeičiančią ir augančią Lietuvą ir aktyviai dalyvavęs jos kūrime, A. Sakalas yra sakęs, kad „tiesos paieška ir jos vertinimas yra bendra gija, siejanti skirtingų istorinių tarpsnių Lietuvą“.

„Linkiu, kad kiekvieno Lietuvos žmogaus sąmonėje nuolat skambėtų paskutinė Himno eilutė: vardan tos Lietuvos vienybė težydi. Kad mes nevadintume patriotais tik tų, kurie pritaria mūsų pozicijai ir nelaikytume priešais tų, kurių nuomonė yra kita. Mes turime išmokti vertinti ir, jeigu reikia, kritikuoti oponentų idėjas ir siūlymus, bet ne jų asmenines savybes. Reikšdami savo nuomonę mes neturime rodyti savo bailumo, likdami anonimais“, – 2018 m. paklaustas, ko palinkėtų Lietuvai ir jos žmonėms ateinančiu šimtmečiu, yra kalbėjęs A. Sakalas.

Kaip naujienų agentūrai BNS teigė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė, vienas iš Sąjūdžio iniciatorių mirė po sunkios ligos. Pasak B. Valionytės, kaip fizikos mokslų daktaras, A. Sakalas buvo „labai konkretus ir tikslus“.

Dėl politiko mirties užuojautą reiškia Lietuvos vadovai. „Lietuva neteko iškilios politikos asmenybės, reikšmingai prisidėjusios prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ir valstybės stiprinimo. Dėl Aloyzo Sakalo mirties reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir bendražygiams“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Anot prezidento Gitano Nausėdos, „netekome vienos ryškiausių Sąjūdžio asmenybių, reikšmingai prisidėjusios ne tik Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę, bet ir formuojantis demokratinės valstybės politinei sistemai“.

„Nepaprastai aktyvus, įžvalgus, besidomintis naujovėmis, A. Sakalas visų mūsų atmintyje išliks kaip principingo, vienijančio, pagarbų santykį gebančio išlaikyti politiko pavyzdys. Nuo pat jaunų dienų metęs iššūkį okupantų valdžiai ir susidūręs su totalitarinio režimo prievarta, jis niekada nepasidavė ir savo gyvenimu liudijo žmogiškojo orumo pergalę“, – apie A. Sakalą atsiliepė prezidentas.

A. Sakalas (pirmas iš dešinės) paskelbus Kovo 11-osios aktą / P. Lileikio, LCVA nuotr.

Užuojautą mirus iškiliam Lietuvos politikui taip pat išreiškė LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė: „Tiesos paieškos ir tarnystė žmonėms. Nepalaužiamas stiprumas ir atkaklumas. Nejudinami principai – visada padėti ir ginti silpnesnį. Toks mūsų visų atminty yra profesorius Aloyzas Sakalas. Be jokios abejonės, vienas iškiliausių Lietuvos politikų.

Netekome reto ir nepalaužiamo charakterio žmogaus, gimusio Smetonos Lietuvoje, išgyvenusio Gulago košmarus, galiausiai labai reikšmingai prisidėjusio Lietuvai atgaunant Nepriklausomybę ir atkuriant Socialdemokratų partiją. Aloyzo Sakalo pagarbus tonas, tvirti principai ir stipri valia ilgam išliks mūsų atmintyje.“

A. Sakalas gimė 1931 m. liepos 6 d. Anykščių rajono Jusiškio kaime, darbininkų šeimoje. 1949-1954 m. kalintas už antisovietinę veiklą. 1955 m. baigė vidurinę mokyklą. 1955-1960 m. studijavo Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas), kurį baigė su pagyrimu.

A. Sakalas – fizikas, fizikos ir matematikos mokslų habilituotas daktaras, profesorius. 16-os išradimų ir daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių autorius. 1960-1963 m. dirbo inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi Elektrografijos mokslinio tyrimo institute.

Nuo 1963 m. – Vilniaus universiteto vyresnysis inžinierius, vyresnysis dėstytojas, docentas, profesorius. 1990-1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Prezidiumo narys. 1992–2004 m. – Seimo narys, 1992–1996 m. – Seimo pirmininko pavaduotojas, 2001 m. – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, 2004–2009 m. Europos parlamento narys.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA