Gan paprastas klausimas, kuriam vargu ar reiktų sudėtingo atsakymo. Visgi, pravartu aptarti bent keletą pagrindinių skirtumų tarp verslo įmonės ir savivaldybės funkcijų, nes šių dienų kontekste, akivaizdu, kad politikai prijaučiantys ir aukštus postus užimantys asmenys juos pamiršta.
Susidaro įspūdis, kad pastaraisiais metais Kaune daug kas politiškai sprendžiama, prisitaikant prie verslo interesų. Tarkim, Nemuno saloje statybos suintensyvėjo po to, kai meras krante iškilmingai pristatė verslo projektą. Jį įvykdžius, buvo nugriautas nuo sovietmečio stovėjęs neįrengtas viešbutis, o jo vietoje iškilusiame naujame moderniame statinyje įsikūrė „Vičiūnų grupės“ bei kitų verslo įmonių biurai. Paskui miesto savivaldybės lėšomis saloje pastatytas vandens sporto centras, kainavęs 27 mln. eurų. Šį centrą savivaldybė nusprendė perduoti valdyti operatoriui.
Ne išimtis ir kiti savivaldybės biudžeto finansuojami projektai, kuriuos neretai diktuoja verslo interesai. Štai, Žemuosiuose Šančiuose tuoj užsibaigs prabangių daugiabučių statybos, o joms reikia naujo kelio pakrantėje, vietoj dabar esančio dviračių tako ir žvyrkelio. Kelio tiesybai besipriešinančių gyventojų protestai „malšinami“ argumentais. Atseit, nutiesus naują kelią, visiems kauniečiams bus patogu pasiekti paplūdimius Nemuno pakrantėje. Beje, juos nesunku pasiekti ir dabar, jei tik noro yra. Susisiekimas su ta Kauno vieta ir dabar geras – tiek viešuoju transportu, tiek atvažiavus ne taip seniai restauruotu A. Juozapavičiaus prospektu asmeniniu automobiliu.
Tradiciškai Šančiuose, Nemuno krante ir šiemet per Jonines liepsnojo bene didžiausias mieste laužas, – žmonės šventė, linksminosi. Būtų norinčiųjų atvažiuoti (ne tik iš aplinkinių namų ateiti) į Šančių paplūdimį ir saulėtą dieną, dabar, o ne „rožinėje ateityje“, kurią žada sukurti savivaldybė. Tačiau pakrantėje nepjauta žolė atbaido poilsiautojus realia perspektyva „pasigauti“ erkių. Paplūdimys lyg ir yra (tai liudija vienintelė toje vietoje persirengimo kabina), bet krantas netvarkomas ir menkai lankomas. Ar savivaldybė, lyg „dvaro ponas“ negirdi gyventojų lūkesčių, todėl apleistu paplūdimiu vasarą baudžia kauniečius, mėgindama juos įtikinti, jog situacija keisis, kai bus automobilių kelias nutiestas?
Tad pasiaiškinkime, kuo skiriasi savivaldybė nuo verslo įmonės? Pirmiausias ir aiškiausias skirtumas: savivaldybė – viešasis sektorius, o verslo įmonė – privatus. Kol viešasis sektorius atstovauja žmonių poreikius ir rūpinasi, kad viešieji finansai (mokesčiai), kuriuos jai patikėta skirstyti, būtų panaudoti gyventojų labui, privatus sektorius, verslas, stengiasi orientuotis į pelną. Tiesa, neseni pavyzdžiai rodo, kad savivaldybės mąstymas irgi darosi vis labiau komerciškas. Kitaip ar būtų ji užsimojusi perimti „Stoties turgaus“ teritoriją, rinkti iš prekiautojų mokesčius ir statyti turgaus halę – paviljoną? Juk turgaus prekyba anaiptol nėra savivaldos funkcija. Net ir teisinantis siekiu „sutvarkyti apleistą turgų – miesto centre esančią teritoriją“.
Vytauto Didžiojo Universiteto docentės, viešosios teisės ekspertės Jūratės Imbrasaitės teigimu: „Svarbiausias verslo tikslas yra pelno ir ekonominės naudos siekimas. Svarbiausias savivaldos tikslas yra atstovauti visų vietos gyventojų interesus ir poreikius, taip, kad miestas būtų patogus gyventi visiems. Šiuo atveju, ekonominiai rodikliai yra svarbūs, tačiau jiems neturėtų būti teikiamas absoliutus prioritetas. Modernus miestas turi būti patrauklus dirbti ir leisti laisvalaikį jame. Šiuo metu Europos miestuose ypač daug dėmesio skiriama žaliųjų miesto erdvių ir parkų išsaugojimui, naujų pėsčiųjų gatvių planavimui ir konstravimui, estetiniam miesto vaizdui, istorinių pastatų bei unikalių miesto rajonų apsaugai.
Aiškinantis, kokie skirtumai tarp verslo bei savivaldybės, vertėtų atkreipti dėmesį į darbo grupių pasiskirstymą. Verslo įmonėje aiškiai matoma hierarchija: yra savininkai, vadovai, grupių vadovai, padėjėjai, darbuotojai. Tuo tarpu savivaldybės pagrindą sudaro taryba ir tarybos pirmininkas – meras. Pastarojo išskirtinės funkcijos – pirmininkauti posėdžiams bei nustatyti darbotvarkę. Paprastai sprendimus priima visa taryba (Kauno atveju dažniausiai – jos valdančiosios daugumos balsais, nes opozicijos pasiūlymai, kaip taisyklė, lieka be atgarsio). Tarybą pagal idėją sudaro suinteresuotų grupių atstovai, užtikrinantys socialinių grupių poreikių patenkinimą. Sprendimus vykdo (ir tarybos sprendimų projektus parengia) „vykdomasis organas“ – savivaldybės administracija. Oficialiai administracijos (valstybės tarnautojo ar specialisto) pareigos asmenims patikimos tik viešo konkurso būdu, bet administracijos vadovas bei jo pavaduotojai – parenkami. Tai – politinio pasitikėjimo figūros. Neoficialiai – visaip nutinka.
Miesto politikai, priešingai nei Seimo nariai, atlyginimo už darbą rinkėjų labui negauna. Tačiau bent Kauno miesto savivaldybės tarybos nariams už darbo laiką yra apmokama. Tiksliau – kompensuojama ta atlyginimo dalis, kurios išrinktas į savivaldybės tarybą asmuo negauna savo tiesioginiame darbe. Kadangi sugaišta tam tikrą tiesioginio darbo laiko dalį posėdžiams, pasitarimams, atlikdamas visuomenines pareigas. Visgi, tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, reglamento nustatyta tvarka pateikdamas prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai. Tokį prašymą pateikusiam tarybos nariui šioje dalyje nurodytas atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Tik ar dabar dažni tokie atvejai Kauno miesto taryboje, viešai prieinamos informacijos neteko aptikti. Pirmąją kadenciją (o tai buvo daugiau nei prieš 30 metų) Kauno miesto politikai rinkėjų labui dirbo nemokamai, visuomeniniais pagrindais.
Meras ir mero pavaduotojai taip pat gauna atlygį. Visgi, remiantis savivaldos įstatymu, nei meras nei mero pavaduotojai negali turėti apmokamo papildomo darbo, greta einamų pareigų. Nebent tai būtų mokslinė, pedagoginė ar kūrybinė veikla.
Šiuo požiūriu galbūt kiek stebina Žemuosiuose Šančiuose vykstantis statybų procesas, kuris ne tik sulaukė gausybės neigiamų gyventojų komentarų ir protesto akcijų, bet, kaip įrodė LRT žurnalistai, turi sąsajų su Matijošaičių verslu. Juk meras negali turėti ekonominių interesų, ypač, – tiesiogiai susijusių su Kauno plėtra ir asmeninėmis pajamomis. Be to, akivaizdu, kad dėl interesų painiojimo neramumai tęsiasi ir pačioje taryboje. 15 min. duomenimis 2022 liepos 7 dieną Kauno opozicija kreipėsi į Seimo komitetą, prašydami ištirti V. Matijošaičio verslo ryšius Rusijoje.
„Pastaruoju metu spaudoje pasirodė daug informacijos, kurioje įvardijami „Vičiūnų grupės“ ryšiai su Rusijos Federacijos politikais ir pareigūnais, o tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jokio paneigimo šiai informacijai nei iš Visvaldo Matijošaičio, nei iš kitų „Vičiūnų grupės“ atstovų negirdėjome, tai kelia labai daug klausimų dėl politikų iš „Vičiūnų grupės“ pažeidžiamumo“, – teigė Kauno savivaldybės tarybos narys P. Lukševičius 15min žurnalistams.
Tad supainioti verslo ir savivaldybės interesai neišvengiamai ima aitrinti kauniečių bei tarybos opozicijos aistras. Iškyla klausimas: ką daryti, kad žmonių interesai būtų patenkinti, o gandai, jog verslininkai sumaišė privačius interesus su viešaisiais, dingtų?
Docentė J. Imbrasaitė atkreipė dėmesį į Prancūzijos Paryžiaus miesto modelį, kuomet paryžiečiai įsivedė „dalyvaujantį biudžetą“ (angl. participatory budget). Viso šio proceso esmė – savivaldybės surinkti gyventojų mokesčiai yra paskirstomi ne miesto tarybos sprendimu, o kalbant, tariantis su gyventojais. Taip, tikėtina, pinigai yra paskirstomi labiau atsižvelgiant į visuomenės interesą bei išvengiant spekuliacijų dėl „nešvarių“ reikalų.
Bet nebūtina remtis Paryžiaus pavyzdžiu, nes dalyvaujančio biudžeto projektą jau ne vienerius metus sėkmingai vykdo bent keliolika Lietuvos savivaldybių. Tarp jų yra ir Kauno miesto kaimynė – Kauno rajono savivaldybė, viešumui ir skaidrumui skirianti daugiau dėmesio.
Kiekvienos savivaldybės tikslas atstovauti žmonėms, atsižvelgti į jų interesus ir poreikius, tuo tarpu, kai verslo įmonė kuria darbo vietas ir siekia pelno, rūpindamasi vartotoju, o ne kiekvienu gyventoju. Teoriškai verslo įmonė ir savivaldybė viena nuo kitos skiriasi kaip diena ir naktis. Bet kai praktiškai asmeniniai interesai užgožia politinius tikslus, kai šie interesai įžūliai yra painiojami, tai anksčiau ar vėliau iššaukia tam tikrą visuomenės reakciją. Todėl politikams būtų labai neapdairu ignoruoti gyventojų interesus prieš pat savivaldos rinkimus, kurie vyks ateinančių metų pirmąjį ketvirtį. Nebent priešingai: dabar, iki rinkimų, kaip tik skubama paimti „viską, ko labiausiai trokštama“, o paskui tarti savivaldos politikai „sudie“.
