Pernai Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais sukanka 50 metų nuo Romo Kalantos žūties ir įvertindamas tai, kad susideginusio jauno kauniečio pasiaukojimas buvo vienas iš veiksnių, nulėmusių pasipriešinimo sovietinei santvarkai Lietuvoje veiksmus, o taip pat pabrėždamas jo aukos prasmę Lietuvos išsilaisvinimui, šiuos metus paskelbė Romo Kalantos metais.
Jo atminimui šįmet Lietuvoje skirta nemažai įvairių renginių. Tarp jų – ir muzikinė programa „Nepaklusnumo liepsnos“, kurią XXVII tarptautinio Pažaislio muzikos festivalio publikai šeštadienio (liepos 2 d.) pavakarę Kauno rajone, Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, pristatys kaskart naujomis idėjomis klausytojus pradžiuginantis Kauno fortepijoninis trio: Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė) ir baritonas Giedrius Prunskus.
Koncerto išvakarėse viena jo rengėjų L. Krėpštaitė pabrėžė, jog šios, Romo Kalantos metams dedikuotos, programos idėja yra grįsta inspiracijomis neeilinių asmenybių, pasiryžusių dėl bendražmogiškų siekių bei vertybių žengti lemtingą žingsnį.
„Atkreipėme dėmesį į tai, kad R. Kalantos žygdarbjs, šio žmogaus atminimas, vis dar nėra pakankamai įprasmintas ir menkai atspindimas. Tad norisi dar kartą permąstyti, kas tada buvo, ir per muziką bei žodį tai paminėti. Tikiu, kad toks mūsų sumanymas labai prasmingas ir šių dienų kontekste, kai matome, jog pasaulis, nuo R. Kalantos pasiaukojimo prabėgus 50 metų, nelabai ir pasikeitė“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė L. Krėpštaitė, Pažaislio muzikos festivalio koordinatorė.
Muzikų pasirinktoje spalvingoje programoje „Nepaklusnumo liepsnos“ į 1972-ųjų metų gegužės mėnesį klausytojus nukels tų dienų įvykių, kai vardan laisvos Lietuvos R. Kalanta tapo gyvu fakelu, liudininko – kompozitoriaus Vidmanto Bartulio dienoraščio fragmentai. Koncerte skambės ir čekų modernisto, praėjusio amžiaus pradžioje kūrusio Vítězslavo Nováko, ukrainiečių postmodernisto Valentino Silvestrovo, impresionizmo meistro Maurice’o Ravelio bei nevengusio laužyti tradicines formas kūrėjo Anatolijaus Šenderovo. taip pat – universalaus mokslininko ir menininko Giedriaus Alkausko kūriniai.
