Parengtas Kauno miesto tarybos sprendimo projektas išnuomoti aukciono būdu Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomus žemės ūkio paskirties žemės sklypus Kauno rajono savivaldybėje, Rokų seniūnijoje, Vainatrakio kaime.
Siūlomas 10 ha dydžio sklypo pradinis metų žemės nuomos mokesčio dydis, pagal antradienį numatomo svarstyti sprendimo projektą, – 2200 Eur, keliolikos kitų sklypų, kurių bendras plotas 29,6721 ha, – 6600 Eur. Šie į kapinių teritoriją įeinantys, bet pagal savo tiesioginę paskirtį nežinia kada bus naudojami sklypai yra nuomojami ir dabar.
Vainatrakio kapinių įkūrimo istorija oficialiai prisidėjo 2014-aisiais, o planuose – dar anksčiau, tad disponuojant informacija apie tai, kai kas sugebėjo „pasidaryti pinigo”, supirkdamas žemes, paskui jas parduodamas kapinių steigėjai – Kauno miesto savivaldybei. Tad toje istorijoje yra nemažai skandalingų momentų, būtent susijusių su „žeme maitintoja”.„
Kauno rajono savivaldybės taryba 2008 metų sausį buvo patvirtinusi sprendimą dėl apie 112 ha ploto teritorijos suformavimo kapinėms Vainatrakyje, (Rokų seniūnija), sutarus su miestu, kad čia bus laidojami mirusieji tiek iš Kauno, tiek iš rajono.
Tų pačių metų gegužės 8 dieną Kauno miesto tarybos politikai pritarė sprendimui dėl žemės paėmimo naujoms miesto kapinėms įrengti Vainatrakyje (iki 40 ha ). Pagal projektą tikėtasi kapinėms patvirtinti gerokai didesnę teritoriją.
Vyriausybės prašyta apie 100 ha (kapams formuoti, krematoriumui statyti, organizuoti kitas su laidojimu susijusias paslaugas), tačiau ji numatė kitaip, – iki 40 ha. Iki detalaus plano gimimo kai kurie apsukrūs miesto gyventojai iš kaimiečių jau buvo susipirkę ganyklas ir kitą žemės ūkio paskirties žemę.
„Miesto savivaldybė apsisprendė įsigyti vientisą žemės gabalą, – pirkom ją iš trijų savininkų. Dar 2010 metais mėginau įtikinti savivaldybės vadovus, kad reikėtų sutvarkyti dokumentus dėl įgyto iš trijų savininkių sklypo perėmimo savivaldybės nuosavybėn. Deja, tik spėlioti galima, kodėl buvo delsiama, o laikas bėgo, ir realiai darbai Vainatrakyje nepradėti tuo metu, kai buvo numatyta pagal projektą.
Galop 2014-aisiais teismas taikos sutartimi baigė Kauno miesto savivaldybės bylinėjimąsi su vienu iš sklypų savininku, kuriam teko sumokėti iš miesto biudžeto nemažus pinigus. Nebebuvo kur dėtis, – teismas įpareigojo taip susitarti.
Ta papildoma žemė, kuri sudaro kapinių apsaugos zoną, mano žiniomis, dabar yra nuomojama ūkininkams, o šie ten augina javus. Kiek iš viso visa tai kainavo, negaliu pasakyti. Tačiau tikrai miestui tos kapinės atsiėjo (vien per žemės įsigijimą, o kur dar įrengimas, investicijos) ne vieną milijoną eurų”, – dabar aiškino portalui „Kas vyksta Kaune” miesto tarybos narys, buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.
Akivaizdu, kad per Kauno rajone esančios, miesto savivaldybei jau priklausančios žemės ūkio paskirties žiemės nuomą tie milijonai į biudžetą nesugrįš. Dalį dėl Vainatrakio kapinių išleistų pinigų, žinoma, sudės miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra” paslaugomis pasinaudoję gyventojai.
Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo”, už naudojamą žemės ūkio paskirties žemę taikomas 0,1 proc. mokesčio tarifas. Metinis nuomos mokesčio dydis skaičiuojamas nuo žemės sklypo vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius (t. y. vidutinės rinkos vertės), taikant nustatytus valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus ir mokesčio mažinimo koeficientą. Minimų žemės sklypų nuomos mokesčio dydis – apie 5,40 Eur/ha., – primenama tarybos sprendimo projekte.
Savivaldybė 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarė Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų nuomos sutartis, ir žemės sklypai Vainatrakio kaime, Kauno rajone, buvo išnuomoti iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Pagal šiuo metu galiojančias sutartis nuomos dydis – 200 Eur/ha. Dabar siūloma nustatyti 20 eurų didesnį pradinį metų žemės nuomos dydį, – 220 Eur/ha. Galutinė nuomos kaina paaiškės aukciono metu.
Kokios naudos laukiama iš tarybos sprendimo priėmimo? „Bus galima organizuoti Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų žemės ūkio paskirties sklypų nuomos aukcioną bei juos išnuomoti. Kauno miesto savivaldybei išnuomojus minėtus sklypus, nereikės rūpintis jų priežiūra (žolės pjovimu ir kt.), taip bus sutaupytos savivaldybės biudžeto lėšos”, – konstatuoja sprendimo projekto rengėjai iš savivaldybės administracijos.
Pažymėtina, jog dar „konservatorių laikais” (2014 metų liepos 10 dieną) Kauno miesto taryba buvo priėmusi sprendimą prašyti Vyriausybę neatlygintinai perduoti miestui dalį iki šiol panaudos teise valdomos kapinių (valstybinės žemės) teritorijos.
Tuo pačiu klausimu sprendimą mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė 2019-aisiais, o 2020-ųjų pradžioje miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus Disponavimo turtu ir žemės sklypų valdymo poskyryje paskaičiuota, kad Savivaldybės siekto neatlygintinai gauti valstybinės žemės sklypo (38,7784 ha) vertė rinkoje – 1,69 mln. Eurų. 2020 metų sausio 1 dienos dokumentą savo parašu patvirtino savivaldybės Administracijos direktorius Vilius Šiliauskas. Tikslas perimti nuosavybėn valstybei priklausančią kapinėms skirtą teritoriją buvo pasiektas.
Pagal savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra” veiklos 2021-aisiais ataskaitą, bendras jos prižiūrimų viešųjų kapinių plotas sudarė 144,01 ha. Kasmet veikiančiose (ar ribotai naudojamose) kapinėse palaidojama apie 3 tūkst. mirusiųjų palaikų. Vainatrakyje kol kas naudojama tik apie 6 ha kapinių teritorijos.
Dėl pandemijos išaugus laidojimų skaičiui (2020-aisiais – 3169, iš jų 1792 mirusiųjų palaikai palaidoti urnose, o 2021-aisiais iš 3479 – 2204 – urnose), padidėjęs kremavimo skaičius lėmė dažnesnį urnų laidojimą šeimos kapavietėse ar urnų talpinimą kolumbariumų nišose.
Tad suplanuotas poreikis naujo kapinių kvartalo (1,3 ha) Vainatrakio kapinėse įrengimui atpuolė, ir šis procesas pernai nebuvo pradėtas. Užtat 2021 – 2023-aisiais numatoma įrengti 750 naujų nišų kolumbariumuose kapinėse Petrašiūnuose, Romainiuose ir kitose Kauno miesto vietose. Kada ir kas pradės planuojamo krematoriumo statybą Vainatrakyje, vis dar neskelbiama.
Juolab niekas neaiškina, kam (ir kiek laiko) dar bus ūkininkams nuomojama pagal tiesioginę paskirtį nenaudojama žemė kapinių teritorijoje. O gal tos žemės, kaip nuosavybės, miestui Kauno rajone tik tam reikėjo, kad būtų galima perspektyvoje keisti jos paskirtį (ir savininką?)– iš liūdnos ir džiugesnę? Pavyzdžiui, – į kotedžų statybą.
Tarkim, tokių statinių pastaruoju metu nemažai išdygo tiesiai prieš senųjų Romainių kapinių vartus. Statytojams laukiant pirkėjų, kurie apsigyvenę tuose kotedžuose, visai filosofiškai reaguos, jei retsykiais kapinių prieigose nuskambės ir per atvirą langą ar kieme bus gerai girdima giesmė „amžiną atilsį duok…”
