Skaudžios laikinos drąsos pasekmės: kas vyksta su žmogaus kūnu eismo įvykio metu? – Kas vyksta Kaune

Skaudžios laikinos drąsos pasekmės: kas vyksta su žmogaus kūnu eismo įvykio metu?

„Kas vyksta Kaune“ nuotr.

Alkoholis – viena pagrindinių nelaimingų atsitikimų kelyje priežasčių. Nors nelaimių statistika šokiruoja, įpročio prie vairo sėsti išgėrus tauriųjų gėrimų dar neatsisako dažnas vairuotojas. Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenimis, per praėjusius metus neblaivūs vairuotojai šalies keliuose sukėlė 182 eismo įvykius. Iki šių metų birželio registruoti 77 apgirtusių vairuotojų sukelti eismo įvykiai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dažnas sprendimų neapgalvojęs nelaimės dalyvis vaduojasi iš mirties gniaužtų, o labiau pasisekusiems tenka kovoti ir su moralinėmis pasekmėmis.

LKPT skaičiuoja, kad iki 2021-ųjų birželio mėnesio neblaivūs vairuotojai šalies keliuose sukėlė 59 eismo įvykius, jų metu žuvo 12 asmenų, dar 63 žmonės sužeisti. Tuo metu iki 2022-ųjų birželio mėnesio neblaivūs vairuotojai sukėlė 77 eismo įvykius, jų metu žuvo 4 žmonės, dar 100 asmenų sužeista.

Viešai prieinamais Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų statistikos duomenimis, vien per šiuos metus, nuo sausio iki birželio, LKPT nustatė daugiau nei 423 tūkst. KET pažeidimų. Tarp jų – 4181-as pažeidimas, kurį sukėlė neblaivūs įvairių transporto priemonių vairuotojai.

Ar viena taurė tikrai tokia nekalta?

Pasak ekspertų, alkoholis iš esmės keičia bendrą žmogaus elgseną. Net mažai išgėręs žmogus gali imtis tokių veiksmų, kokių blaivus niekada nedarytų. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistų teigimu, net ir nedidelė alkoholio dozė lėtina vairuotojo reakciją, neigiamai veikia regą ir klausą, trukdo judesių koordinaciją.

Kai žmogaus kraujyje alkoholio koncentracija yra 0,2 promilės, pakinta jausmai ir nuotaika, 0,5 prom. alkoholio žmogų atpalaiduoja, jis apsvaigsta, sumažėja jo vidinė kontrolė. 0,8 prom. alkoholio veikia žmogaus raumenų koordinaciją ir reakciją į aplinkos veiksnius.

1,0 prom. alkoholio žmogaus kraujyje veikia judesius, jie tampa nekoordinuoti, sparčiai silpsta žmogaus gebėjimas racionaliai protauti. 1,5 prom. alkoholio skatina neatsakingą elgesį, sukelia euforijos jausmą, žmogui pasidaro sunku stovėti, vaikščioti, kalbėti.

2,0 prom. alkoholio žmogaus kraujyje smarkiai paveikia judėjimo ir emocijų valdymo centrus: kalba tampa nerišli, žmogus svirduliuoja, netenka pusiausvyros, prasideda haliucinacijos, nuo 4,0 prom. alkoholio kraujyje dažniausiai prarandama sąmonė.

Esant 4,5 prom. alkoholio sulėtėja, o vėliau visiškai sutrinka kvėpavimas. Nuo 5,0 prom. alkoholio koncentracijos kraujyje žmogus gali mirti.

Dūžta automobiliai

Eismo įvykiai, kuriuos sukelia neblaivūs vairuotojai, garsiai nuvilnija per visą Lietuvą.

Šių metų sausio 9 dieną magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda įvyko dviejų automobilių susidūrimas. Nelaimės metu sužaloti trys žmonės, vieną iš jų ugniagesiai vadavo iš automobilio nuolaužų. Po eismo įvykio paaiškėjo, kad eismo įvykio kaltininkas buvo neblaivus, jam nustatytas 1,80 prom. girtumas.

Vasario 27 dieną Kelmės rajone neblaivus (2,71 prom.) vyras nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs transporto priemonės išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Pastarojo vairuotoja ir taip pat neblaivus keleivis patyrė sunkius sužalojimus.

Balandžio 3 dieną kelyje Šilutė-Klaipėda neblaivus (2,39 prom.) vairuotojas sukėlė eismo įvykį, kurios metu susidūrė trys automobiliai. Eismo įvykio metu nukentėjo moteris ir mažametis vaikas.

Gegužės 1 dieną neblaivus vairuotojas Druskininkų rajone nesuvaldė automobilio, virto griovyje ir trenkėsi į medį. Eismo įvykio metu nukentėjo tiek automobilį vairavęs vyras, tiek du su juo važiavę keleiviai. Vairuotojui buvo nustatytas 1,64 prom. girtumas.

Eismo įvykis / R. Tenio nuotr.

Išskyrė pavojingiausius įvykius

Eismo įvykis – tai sudėtingas procesas, kurį nulemia daugelis veiksnių, skirtingų savo veikimo pobūdžiu, intensyvumu ir trukme.

„Pavojingiausi eismo įvykiai yra tokie, kurių metu, per labai trumpą laiko tarpą, įvyksta labai didelis greičio pokytis, t. y. pasiekiamos labai didelės pagreičio vertės. Kuo didesnis judančių transporto priemonių greitis, tuo didesnė tikimybė eismo įvykio metu susidaryti pagreičiams ir jėgoms, lemiančioms mirtinų žmogaus kūno sužalojimų atsiradimą.

Tokie veiksniai įprastai arba dažniausiai susidaro priešpriešinių susidūrimų atvejais, atsitrenkimų į nejudančias standžias kliūtis ar objektus atvejais (medžius, sienas, stulpus), ir verčiantis“, – teigė Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Henrikas Vaitiekūnas.

Eksperto teigimu, didžioji dalis visų eismo įvykių įvyksta dėl klaidingo žmogaus elgesio (pvz., KET reikalavimų ignoravimo, netinkamo eismo situacijos vertinimo, sumažėjusio dėmesio, psichofiziologinės būsenos).

Prie pavojingiausių eismo įvykių Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius priskiria ir tuos nelaimingus atsitikimus, kai transporto priemonė kliudo žmogų.

„Pėsčiųjų niekas nesaugo, jokios papildomos apsaugos priemonės. Pavyzdžiui, motociklininkai turi šalmą, važiuojantys automobilyje turi saugos diržus ar automobilio kėbulą aplink save“, – dėstė L. Darginavičius.

Kas eismo įvykio metu vyksta su žmogaus kūnu?

„Trauma eismo įvykio metu įvyksta, kai staiga judėjęs žmogaus kūnas yra sustabdomas kažkokių kitų kliūčių, tarkime, automobilio viduje ar išorėje esančio objekto. Tas staigus kūno judėjimo sustabdymas erdvėje sugeria žmogaus struktūros energiją, kuri pasireiškia kaulų ar audinių vientisumo pažeidimu“, – teigė Kauno klinikų Skubios pagalvos skyriaus vadovas L. Darginavičius.

Linas Darginavičius / LSMU Kauno klinikų nuotr.

Anot jo, eismo įvykio metu nutinkančių traumų įvairovė – labai didelė. „Pradedant galvos traumomis, galūnių traumomis, vidaus organų traumomis. Tų sužalojimų vienu metu būna daug, o kuo didesnis greitis, tuo sužalojimai sunkesni“, – atviravo L. Darginavičius.

Tai, kad didelės kinetinės energijos traumos pačios grėsmingiausios žmogaus gyvybei pažymi ir Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vedėjas Juozas Vėlavičius.

„Didelės kinetinės energijos traumos – tai pačios grėsmingiausios, mirtingiausios arba labiausiai žalojančios ir paliekančios ilgalaikius tiek moralės, tiek sveikatos sutrikdymo pasekmes. Kinetinė trauma, tai visų organų sukrėtimas. Po tokių nelaimių gali nelikti nei vienos kūno dalies, kuri nebūtų nukentėjusi“, – teigė J. Vėlavičius.

Išgyvenamumą lemia trys bangos

Eismo įvykio metu patirti sužalojimai, anot Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovo, skirstomi į tris bangas, kurios lemia žmogaus išgyvenamumą. Pirmoji mirčių banga – per kelias minutes, eismo įvykio vietoje, atsiradę sužalojimai. Tai sužalojimai, kurie nėra suderinami su žmogaus gyvybe. Antroji mirčių banga ateina maždaug per pirmą valandą po įvykio. „Tai yra tas tarpas, kada gydytojai turi dėti maksimalias pastangas, kad išgelbėtų kuo daugiau žmonių“, – teigė L. Darginavičius.

Trečia mirčių banga – tolimosios komplikacijos, kurios pasireiškia praėjus kelioms dienoms ar savaitėms po eismo įvykio. L. Darginavičius pabrėžia, kad tai ne gydytojų sukeltos infekcijos, o pati iš savęs komplikuota gijimo eiga.

„Pvz., atviras galūnės lūžis. Žaizdos, per kurias išlindo kalų lūžgaliai, bus užterštos derva, dulkėmis nuo gatvės. Vėliau nuo jų prasideda infekcijos arba uždegimai. Nors medikai stengiasi šias žaizdas išvalyti, kartais tokios komplikacijos baigiasi net mirtimi“, – apgailestavo Skubios pagalbos skyriaus vadovas.

Šokiruojanti statistika

L. Darginavičius taip pat atkreipė dėmesį, kad paskutiniais Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenimis, kurie skelbti 2020 m., kas ketvirtas išorinę mirties priežastį patyręs žmogus Europoje mirė dėl eismo įvykio.

„Į išorinės mirties priežastis įeina eismo įvykiai, žmogžudystės, nudegimai, apsinuodijimai ir kiti kriterijai. Tačiau būtent išorinių mirčių priežasčių kategorijoje pirmą vietą užima eismo įvykiai. Paskutiniai, 2020 m., Eurostat duomenys rodo, kad 20 proc. mirčių buvo dėl eismo įvykių. Kitaip tariant, kas 4 išorinę mirties priežastį patyręs žmogus Europoje mirė dėl eismo įvykio“, – aiškino L. Darginavičius.

Kaip pažymi Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus vedėjas J. Vėlavičius, dažnu atveju skaudaus eismo įvykio priežastis būna reakcijos greitis, perdėta drąsa ir kitos dėl apsvaigimo galinčios atsirasti aplinkybės.

„Pvz., neatsakingas vairavimas apsvaigus – manevravimas ar lenkimai kelyje. Tie žmonės būna perdėtai drąsūs, perdėtai savimi pasikliaunantys, tai daro įtaką neadekvatiems sprendimus. Visi, kas yra apsvaigę, yra mirtinai grėsmingi kelyje, o visi viršyti greičiai duoda skausmingas fizinio ar moralinio sužalojimo pasekmes“, – teigė J. Vėlavičius.


Saugaus eismo rubrika „Kai blaivus – esi saugus“ rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA