Šių metų gegužės mėnesį Lietuvos oro uostai toliau sparčiai artėjo prie iki pandemijos fiksuotų rezultatų. Praėjusį mėnesį per šalies oro vartus keliavo beveik 528 tūkst. keleivių, aptarnauta daugiau nei 5 tūkst. skrydžių. Kauno oro uosto rodikliai jau antrą mėnesį iš eilės lenkia rekordiniais laikomų 2019 metų rezultatus.
Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, vasaros sezono metu tikimasi dar spartesnio aviacinių srautų atsigavimo. Jo manymu, prie to prisidės tiek pandeminių ribojimų atsisakymas, tiek patraukli ir plati krypčių pasiūla, tiek augantis atostogaujančių keliautojų skaičius. Remiantis tarptautinių aviacijos duomenų bazių prognozėmis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuva ir toliau išlaikys lyderių pozicijas Baltijos šalyse ir Europoje pagal pasiūlos atsistatymą, skelbiama Vį „Lietuvos oro uostai“ pranešime žiniasklaidai.
Jis taip pat pastebi, kad šių metų gegužę pavyko atstatyti net 85 proc. buvusio bendro keleivių srauto Lietuvos oro uostuose 2019 m. gegužę. Jo teigimu, 2019 m. tą patį mėnesį per Lietuvos oro uostus keliavo 620 tūkst. keleivių, buvo aptarnauta daugiau nei 5,7 tūkst. skrydžių bei pergabenta 1,4 tūkst. tonų krovinių.
A. Stikliūnas teigia, kad toliau stebina Kauno oro uostas – čia jau antrą mėnesį iš eilės rezultatai lenkia priešpandeminius rodiklius.
„Kauno oro uostas sparčiai įsibėgėjo ir, regis, nesiruošia sustoti. Balandžio ir gegužės mėnesiais šiame oro uoste stebėjome aktyvų augimą, kuris net lenkia 2019 metais fiksuotus aviacinių srautų rekordus. Tikimės, kad šis augimas nesustos ir toliau”, – sakė A. Stikliūnas.
Šių metų gegužę per Kauno oro uostą keliavo kiek daugiau nei 107 tūkst. keleivių, aptarnauti 1052 skrydžiai, pergabenta beveik 404 tonos krovinių. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu keliavo kiek daugiau nei 102 tūkst. keleivių ir aptarnautas 891 skrydis, pergabenta 277 tonos krovinių. 2021 m. gegužės mėnesį Kauno oro uoste aptarnauta kiek daugiau nei 10 tūkst. keleivių ir 439 skrydžiai, pergabenta beveik 363 tonos krovinių.
Vilniaus oro uoste 2022 metų gegužę aptarnauta 395 tūkst. keleivių ir daugiau nei 3,6 tūkst. skrydžių, pergabenta 1315 tonos krovinių. 2019 metais tuo pačiu laikotarpiu per Vilniaus oro uostą keliavo kiek daugiau nei 488 tūkst. keleivių, buvo aptarnauta beveik 4,5 tūkst. skrydžių, pergabenta daugiau nei 1139 tonos krovinių. Praėjusiais metais sostinės oro uoste aptarnauta beveik 76 tūkst. keleivių ir 1,6 tūkst. skrydžių, pergabenta beveik 1192 tonos krovinių.
Tuo tarpu Palangos oro uostui pavyko atstatyti apie 85 proc. prieš-pandeminio keleivių srauto. Penktąjį šių metų mėnesį per Palangos oro uostą keliavo 25 tūkst. keleivių, aptarnauti 353 skrydžiai, pergabenta 18 tonų krovinių. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu per šį oro uostą keliavo daugiau nei 29 tūkst. keleivių, aptarnauta 410 skrydžių, pergabenta 0,1 tonos krovinių. Pernai gegužę Palangos oro uoste aptarnauta beveik 1,9 tūkst. keleivių ir 223 skrydžiai, pergabenta 0,02 tonos krovinių.
„Siekiame ir toliau išlaikyti aviacijos srautų atsistatymo ir augimo lyderių pozicijas Baltijos šalių regione ir Europoje, kurias pavyko užsitikrinti pastaraisiais mėnesiais. Toliau nuosekliai dirbame ir siekiame savo tikslų, nuolatos deramės su oro linijų bendrovėmis, kad galėtume pasiūlyti dar didesnį krypčių pasirinkimą mūsų keleiviams bei dar sparčiau judėti visapusiško atsigavimo link”, – sakė A. Stikliūnas.
