Vilniaus centre vyko pagrindinis „Baltic pride“ festivalio renginys – eitynės „Už lygybę ir taiką“.
Prieš eitynes apie 13 val. policijos gatvėse nesimatė itin daug. Pievelėje prie Baltojo tilto, kur finišavo eitynės, patruliavo pora raitosios policijos pareigūnų, o visame kelyje iki Katedros aikštės budėjo kelios dešimtys pareigūnų, taip pat nėra ir tvorų ar barikadų.
Eitynės buvo daug šventiškesnės, gausesnės nei pernai buvusios Kaune. Buvo išpuoštų autobusų, daug spalvotų balionų, vėliavų. Žmonės buvo pasipuošę spalvotais rūbais, gėlių lankeliais, vaivorykštės spalvų vėliavomis, turi įvairių spalvotų plakatų.
Eitynėse dalyvavo ne tik lietuviai, tačiau ir svečiai iš užsienio. Būrelis sutiktų irakiečių papasakojo, kad jie – migrantai, pernai vasarą atvykę į Lietuvą ir tik neseniai paleisti į laisvę. Jiems Lietuvoje suteiktas prieglobstis, nes visi jie priklauso LGBT bendruomenei, todėl tėvynėje jiems gresia mirtinas pavojus.
„Dauguma žmonių Irake yra homofobai ir dėl religinių priežasčių homoseksualai ten žudomi“, – apie padėtį savo šalyje pasakojo vienas kalbintas atvykėlis, paminėjęs, kad būtent tai ir buvo pagrindinė priežastis bėgti iš šalies.
Pasak jo, tokį renginį jis mato pirmą kartą ir viskas atrodo labai gražiai.
„Dėkoju Lietuvai, kad mane priėmė ir labai džiaugiuosi, galėdamas čia būti“, – sakė jis.
Paklaustas, ką galvoja apie tai, kad didžioji dalis lietuvių irgi gana homofobiški – nepritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei, jis sakė tikintis, kas viskas pasibaigs.
Renginio metu šūkiais, vėliavomis, buvo reiškiamas palaikymas ir Ukrainai.
Nepanašu, kad bus didesnių protestų
Nepanašu, kad šiemet „Baltic pride“ susidurs su dideliu protestuotojų būriu, kaip kad nutiko pernai vykstant eitynėms Kaune. Socialiniuose tinkluose buvo platinamas kvietimas maldininkams rinktis prie Katedros varpinės, bet likus pusvalandžiui iki eitynių pradžios, čia stoviniuoja tik iš Anykščių rajono atvykęs Romualdas, pasidėjęs plakatą su užrašu „Lietuvą išgelbės tiktai DIEVAS jeigu ši į jį atsigręš visa širdimi“.
Tiesa, Delfi kalbintas vyras sako atvykęs ne protestuoti, jis nepalaiko nei homoseksualų, tačiau nepritaria ir, kaip pats įvardino, keikūnams, mėtantiems akmenis.
„Nusprendžiau pabūti šitame renginyje. Žinau, kad rinksis maldininkai melstis, kad negatyvūs dalykai neplistų Lietuvoje, – sakė jis, o paklaustas, ką jam reiškia negatyvūs dalykai, paaiškino. – Čia, kurie renkasi į šventę, į šitą gėjų paradą, asmeniškai gyvenime remiuosi Šventuoju raštu, Jėzaus Kristaus mokymu ir homoseksualumas yra patologija. Reikia padėti žmonėms, kurie atsidūrė tokioje būsenoje.“
Jis sakė nesantis nusistatęs prieš patį paradą: „Visi žmonės yra įvairūs ir savo pažiūras jie gali reikšti. Tik reikšdami savo pažiūras jie neturėtų uzurpuoti kitų teisių.“
Atėjo keli maldininkai
Prieš pats eitynių pradžią susirinko ir keli maldininkai. Vienas iš jų, Šarūnas, sakė, kad toks paradas neturėtų vykti.
„Policija turėtų drausti, saugoti visuomenę, vaikus nuo tokių žmonių, jei tokie ir būtų. Suimti, nuvesti juos į nuovadą, jei patys neklauso, taip būtų normalioje valstybėje“, – sakė jis.
Pasak jo, Lietuvoje 400 buvo katalikiška santvarką, o dabar, pašnekovo žodžiais, grįžtama į barbarybę
„Iškrypimai būdavo ne skatinami, o baudžiami, baudžiamajame kodekse. Už santuokinę neištikimybę buvo mirties bausmė, tai kas būtų šitiems komjaunuoliams, kurie čia vaikšto, aš net neįsivaizduoju.
Liberalizmas yra grįžimas į barbarybę. Buvo kovojama su sodomijos yda, su iškrypimais, kurie yra prieš Dievo valią. Čia vyksta paradai, kurie propaguoja iškrypimus, net nebando slėpti. Norime, kad grįžtų normali civilizacija, normali tvarka, būtų katalikiška šalis.“
Prasidėjus eitynėms kolonėlę įsijungę maldininkai pradėjo melstis už jų dalyvius, bet parado muzika juos užgožė.
Dar vienas atėjęs protestuotojų būrelis laikantys prie LGBT nukreiptus plakatus atsisakė bendrauti su Delfi.
„Kalbam tik su „Respublika“. Su Lietuvos išdavikais nekalba“, – pareiškė vienas vyras, paraginęs ir kitus savo draugus neduoti interviu.
Ant žmonių plakatų parašyta „Jūs esate ne gėjai, o vaivorykštės globėjai“, „Ligoninių mažėja, o ligonių daugėja“, „Seniau buvo Lenino spaliukai, dabar Sorošo spalvinukai“.
Poros vis dar laukia pokyčių
Prieš eitynes Delfi kalbintas Lietuvos gėjų lygos prezidentas Vladimiras Simonko sakė, kad organizuojant renginį iššūkių beveik nebuvo.
„Iššūkis tik kai visus sutalpinti Vilniuje. Kaip matote, daugiau nei 10 autobusų. Tuoj paleisim muziką ir siųsim Vilniui gerą nuotaiką“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas paminėjo, kad tai – jau penktosios „Baltic pride“ eitynės, tačiau kol kas nevyksta pokyčiai, kurių norėtų vienalytės poros.
„Manau, kad šitos eitynės turi parodyti, jog lūkesčiai yra dideli, bet pokyčių mums reikia ne rytoj, o šiandien, – sakė jis ir pridūrė – Eitynės parodo, kad daugėja žmonių, palaikančių LGBT bendruomenę, tai mane džiugina. Pamename, kas atsitiko Kaune, manau, reikia edukacinių renginių, galbūt reikia daryti dažniau „Kaunas pride“, kad ten žmonės priprastų ir pasivytų Vilnių.“
Renginyje – ir politinė žinutė
Renginyje buvo ir politikų. Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad kasmet tokių eitynių atmosfera gerėja.
„Tas matosi, kad tai yra labiau apie aiškią politinę žinutę, kad Lietuva yra didelė valstybė, kurioje gyvena daug skirtingų žmonių. Ir nebūtina tau su jais susitapatinti iki galo, bet tu gali juos suprasti, gali juos mylėti. Tu gali taip pat kovoti ir už jų visų lygias teises“, – kalbėjo V. Mitalas.
Jam smagu renginyje sutikti ne tik politikus iš Lietuvos, daugiausiai iš Laisvės partijos, bet ir Švedijos užsienio reikalų ministrę.
Minioje galima sutikti Laisvės partijos pirmininkę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę, šios partijos deleguotą teisingumo ministrę Eveliną Dobravolską, Seimo narį Vytautą Tomą Raskevičių, Vilniaus merą Remigijų Šimašių. Eitynėse ėjo ir socialdemokratų partijos narių.
Atėjo, nes palaiko žmogaus teises
Eitynėse pirmą kartą dalyvaujanti moteris sakė, kad ji atėjo dėl to, kad jai yra svarbios žmogaus teisės. Jos nuomone, šioje srityje Lietuvoje yra, kur tobulėti.
„Vis dar yra sričių, kur reikia pasitarti“, – sakė ji.
Parade einanti Saulė Delfi sakė, kad jos akimis, eitynės yra labai svarbios didinant toleranciją visuomenėje. Pasak jos, Lietuva, nors ir mažais žingsneliais, juda į priekį kalbant apie toleranciją.
„Tai yra ne apie taip vadinamąjį demonstravimąsi, o apie tai, kad Lietuvoje vietos yra visiems ir niekas nėra lygesnis už kitus“, – sakė ji.
Pašnekovė paminėjo ir opią pastaruoju metu viešojoje erdvėje aptariamą problemą, kai tėvai atsižada savo vaikų sužinoję, kad jie yra homoseksualūs.
„Svarbu apie tai kalbėti ir priminti tokiem žmonėms, kad šeima nebūtinai yra ta, kurioje gimei, ją galima ir pasirinkti“, – kalbėjo moteris.
Žygiavo ir pabėgėlė iš Ukrainos
Parade žygiuojanti Nina – pabėgėlė iš Ukrainos. Ji tėvynėje taip pat buvo LGBT aktyvistė, prisidėjo prie panašių renginių organizavimo.
„Aš lesbietė iš Ukrainos. Turėjau pabėgti dėl karo, bet labiau džiaugiuosi būdama čia ir dėkoju dėl lietuvių palaikymo“, – sakė ji.
Prieš homoseksualus nusistatę žmonės diskusijoje dažnai pamini Ukrainą – esą ten niekas nepalaiko LGBT. Apie tokį požiūrį paklausta Nina atsakė, kad tai – nesąmonė.
„Mes kasmet turime paradus Kyjive, ten susirenka 6 tūkst. žmonių. Aišku, čia dar daugiau laisvės, bet ir Ukrainoje policija mus gina, – sakė ji ir pridūrė. – Didžioji dalis žmonių yra neutralūs mūsų atžvilgiu, nors gyvename krikščioniškoje šalyje. Bet prasidėjus karui daug pozityviai kalbėti apie LGBT kariuomenėje. Sakyčiau, žmonių požiūris neutralus arba pozityvus.“
Žygiuoja sostinės centru
Eitynių maršrutas yra nuo Bernardinų sodo iki Baltojo tilto. Dalyviai eina Gedimino prospektu.
Policija anksčiau yra paskelbusi, kad renginio metu budės sustiprintos policijos pajėgos, yra rengiamas viešosios tvarkos užtikrinimo planas. Policijos pareigūnai pasilieka galimybę neįleisti į renginio teritoriją riziką viešajai tvarkai keliančius asmenis, tikrinti jų daiktus, skelbė ELTA.
Bus koncertas ir vakarėlis klube
Iš karto po eitynių jų dalyviams prie Baltojo tilto, bendradarbiaujant su muzikos festivaliu M.A.M.A, organizuojamas koncertas „Atviri miestai“.
Koncerte pasirodys atlikėjai Donatas Montvydas, Jazzu, Lolita Zero, Dominykas Vaitiekūnas, grupė „The Roop“ bei LGBT bendruomenės divos drag atlikėjos LaDiva Live (Belgija), Catherine d‘Oex (Šveicarija) ir Leona Winter (Prancūzija).
LGBT naktiniame klube „Soho“ šeštadienį vyks oficialus festivalio „Baltic Pride“ uždarymo vakarėlis. Pirmoje klubo salėje, kaip ir viso festivalio metu, pasirodys klubo rezidentai: DJ Sonare, DJ Prabanga ir DJ Raid. Antroje salėje sutiksite Kauno LGBT judėjimą šį vakarą atstovaujančią renginių serijos „Šokdina Moteris“ kūrėją Moteris ir vieną ryškiausių šių dienų Lietuvos DJ – Monika Seta.
Anksčiau buvo skelbiama, kad „Baltic Pride“ 2022 festivalio renginiuose dalyvaus Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Oslo miesto merė Marianne Borgen, La Ronge (Kanada) miesto meras Colin Ratushniak, Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde, Stokholmo miesto tarybos pirmininkė Cecilia Brinck, JAV specialioji pasiuntinė LGBT žmogaus teisėms Jessica Stern, Judy ir Dennis Shepardai.
Pagrindiniai „Baltic Pride“ 2022 festivalio partneriai: 2014–2021 m. Europos Ekonominės Erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų Dvišalio bendradarbiavimo fondas ir Norvegijos ambasada Lietuvoje, Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė ir Vokietijos ambasada Lietuvoje, „Moody‘s“, „Google“ ir „Swedbank“.
„Baltic pride“ organizuoja Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
