Vakar Kauno „Žalgirio“ arenos restorane „Sala“ vyko tarptautinis mados renginys „Apkalbos“. Buvo pristatyta net 17 drabužių kolekcijų, kurtų jaunųjų dizainerių iš Lietuvos bei svečių iš Latvijos, Čekijos ir Ukrainos. Ar buvo ką apkalbėti? Žinoma, kaip visada.
Ūkiškai kalbant, mados kolekcijose vyrauja dviejų tipų drabužiai: žadinantys fantaziją, įkvepiantys ir tokie, kuriuos gali iškart rengtis ir eiti. „Apkalbose 2022“ netrūko nei vienų, nei kitų. Tiesa, idėjos išpildymu, bendra koncepcija ir siuvinių bei audinių kokybe pristatytos būsimų ir esamų dizainerių kolekcijos skyrėsi iš esmės.
Pirmose žiūrovų eilėse sėdėjo daug stilingų puošeivų ir buvo kur paganyti akis. Viena dizainerė po savo kolekcijos pristatymo išėjo nusilenkti vilkėdama greitosios mados giganto H&M suknelę. Tiesa, jos kolekcija nebuvo dedikuota tvarumui, o ir suknelė daili, tai gal nieko tokio. Be to, pati H&M kompanija plauna savo mundurą siūlydama daugiau drabužių iš perdirbtų antrinių žaliavų.
Šiemet daug dėmesio ir Kaune buvo skirta tvarumui – ne vienas dizaineris, pristatydamas savo idėją, grindė ją natūralumu, naudotų daiktų perdirbimu ir atida mus supančiai aplinkai. Nenuostabu, nes apie mados blogą šleifą – taršą pastaraisiais metais kalbama vis garsiau. Tą pastebime kasmet, atsidarę ir savo spintas: veikiant madai daiktas morališkai pasensta anksčiau nei nusidėvi fiziškai, o pramonė skatinama gaminti vis naujas prekes.
Ją skatina ne kas kitas, o mes patys savo elgesiu, neapgalvotai pasiduodami pirkimo džiaugsmui. Tokią žinutę savo kūryba ir bandė perteikti Kauno ir Vilniaus kolegijų, Vilniaus dailės akademijos studentai bei dizaineriai iš Latvijos ir Čekijos.
Dizainerė Ugnė Kardelytė, pristačiusi tvarios mados kolekciją „Antrasis šansas”, ją kūrė iš antrinės tekstilės, be to, dizainui naudojo modelius iš per eilę metų susikaupusios eskizų kolekcijos, kuri taip ir nebuvo panaudota. „Šansas klaidoms“ – taip savo darbus pavadino dizainerė. Savo stiliumi italų mados namų „Twinset“ kolekcijas primenantys U.Kardelytės kurti drabužiai žavėjo šiuolaikiškumu ir siuvinio meistryste.
Panašiu keliu, pasirinkdamos džinsą, kaip ilgai nesusidėvinčią ir lanksčią perdirbimui medžiagą, pasuko ir Kauno kolegijos antro kurso studentės, pristačiusios „Upcycling Denim Plus” kolekciją. Svečiai iš Latvijos tvarumą perteikė pasirinkdami audinį iš kanapių.
Valija Giluca ir Zelma Pigozne savo basakojų modelių kolekcija siuntė raminančią žinutę: „tiesiog priimk viską ramiai ir gyvenk savo gyvenimą.“ Unikaliais audinių raštais, primenančiais marginimą batikos technika ir bendra stiliaus derme pasižymėjo čekės Vendulos Šestákovos kolekcija „Ingrowth”, inspiruota miesto gamtos.
Šiaudelių sodais susižavėjusios dizainerės Salomėjos Endziulytės kolekcija pristatyta fone skambant lietuvių liaudies dainai „Sodai, sodai, leliumoj”. Apgalvota iki smulkiausių detalių kolekcija buvo viena ryškiausių, išbaigčiausių, įsimenanti ir kartu moderniai atspindinti mūsų tautos identitetą.
Dar garsiau nei tvarumas dizainerių mintis okupavo kitoniškumo idėja. Net aštuonios „Apkalbos 2022“ matytos kolekcijos bylojo apie tai: ydos, saviraiškos laisvė, savęs paieškos pilkoje kasdienybėje, neįgalumas, ekscentriškumas, kova tarp skirtybių, distopija, mitai. Ir kas galėtų paneigti, kad tai – besikeičiančio mūsų pasaulio ir visuomenės atspindžiai? Mantvydas Mikalauskis savo kolekcija „Ne ekvivalentiškas” atidavė duoklę transfobijai.
Neringa Rinkevičiūtė, turėdama omeny kovą tarp skirtybių ir galimybę atsiskleisti, sugebėjo linksmai ir žavingai pristatyti savo juodą, kniedėmis, spygliais ir grandinėmis puoštą kolekciją „Simbiozė“, tarsi paruoštą dėvėti ekstravagantiškiems žmonėms.
Įspūdinga ir išbaigta Ainės Zaleckytės kolekcija „Protonopia” kvietė atkreipti dėmesį į aklumą raudonai spalvai. Kolekcijoje vyravo žalios ir chaki spalvų deriniai, didelis dėmesys skirtas audinio dizainui, siuvinėjimo technika išgaunant įvairius raštus ant skirtingų faktūrų audinių. Estetiška, neperkrauta, minimalistinė Grete Laba kolekcija „Tu” buvo orientuota į lytėjimą. Gaila, žiūrovai negalėjo čiupinėti, tik akimis lydėjo visus tuos dirželius, sagas, kaspinus ir užtrauktukus, panaudotus idėjai perteikti.
Garsių publikos ovacijų susilaukė Neringos Slušinskaitės šešių modelių kolekcija „Raudonoji sintezė”. Dramatiška, vientisa ir monochromiška drabužių kolekcija padėjo atskleisti autorės idėją apie „nepakeliamą būties lengvybę”, būseną, kuri turi pradžią, bet neturi pabaigos. Visiškai kitokią nuotaiką atspindėjo dizainerės Rimantė Rimgailaitė ir Milda Jankuvienė – jų linksmos, žaismingos, ryškiaspalvės ir ritmingos kolekcijos turėtų patikti madingoms „instagramerėms“.
Mados dizainerė Yelyzaveta Zvolinska iš Ukrainos pati negalėjo atvykti, laimei, pavyko atgabenti jos dešimties personažų iš įvairių spektaklių kolekciją „Bad Boy. Petryckyi”. Čekė Natálie Čupilova savo kolekcijoje „Rare Art Collection” panaudojo šilkografijos ir artprotis technologijas.
Pastaroji sukurta Brno aštuntajame dešimtmetyje. Įspūdingą paltų kolekciją, puoštą gigantiškais pirštų antspaudais, lydėjo ukrainiečių daina. Be to, ir visas lėšas už parduotus bilietus į „Apkalbas“ renginio organizatorius Kauno kolegija skirs nevyriausybinei organizacijai „Mėlyna ir geltona“.
Ar jau daugiau kaip du dešimtmečius Kaune vykstantis mados renginys galėtų išaugti „kelnytes“ ir tapti populiariu šou, pritraukiančiu ne tik dizainerius bei studentus, bet ir didžiausius mados mylėtojus iš visos Lietuvos bei užsienio? Nes mada yra visuomenės gyvenimo atspindys, ji veikia visus kartu ir kiekvieną atskirai, todėl į ją nekreipti dėmesio yra sunku.
Prasidėjusios 1998 m. Kauno kolegijos vidiniame kiemelyje, kur podiumą atstojo stalai ir užauginusios ne vieną šiandien garsų dizainerį, „Apkalbos“ šiemet dar kartą pakeitė renginio vietą ir pasimatavo Žalgirio arenos prieigas. Ir kas galėtų paneigti, kad po metų šiame mados renginyje sulauksime dar brandesnių kolekcijų ir daugiau užsienio svečių?
