Penktadienį Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) tradiciškai pakvietė žurnalistus atidaryti keleivinės laivybos sezoną. Kaune ta proga pademonstruota mobili degalinė ant vandens, atnaujinta Žiemos uosto infrastruktūra, taip pat pristatytas interaktyvus vidaus vandens kelių žemėlapis, vykdomi Nemuno vagos gilinimo darbai. Šitaip direkcija gaivina komercinę ir pramoginę laivybą Lietuvos upių tėvu.
„Atveriame naujus kelius ir galimybes, kad vandens transportą naudotų ne tik patyrę laivybos entuziastai, bet visi besidominantys, norintys išbandyti, atrasti kitus kelius, o kartu ir gamtą, upių grožį. Pirmą kartą kiekvienas galės naviguoti jau ir Nemune. Džiaugiamės naudotojų ir dar besidominančių optimizmu, iniciatyvumu. Džiugu, kad Nemunas vėl tampa traukos objektu, kad Kaunas pamažu atsisuka į savo istorines šaknis ir vėl jaučiame, kad esame paupio miestas“, – pokyčius apibendrintai pristatė VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Pirma Lietuvoje degalinė ant vandens
Anot VVKD, pradėjus Nemuno vagos tvarkymo projektą žaibiškai išaugo susidomėjimas naujais ir naudotais pramoginiais laivais. Tad šių metų navigacijos sezoną vidaus vandenų laivyba pasitinka su nauja infrastruktūra.
Nesenai atnaujintame Kauno žiemos uoste pirmą kartą sukurtos vietos ir privatiems pramoginiams laivams, įrengtos pontoninės prieplaukos, rekonstruota uosto aikštelė bei įrengta pirmoji Lietuvoje mobili degalų stotelė ant vandens. Iš viso šalies vandens keliuose įrengtos jau keturios tokios degalų stotelės.
10 tonų talpas laivų degalams pagamino ir įrengė VVKD Gamybos skyriaus komanda, jos pastatytos populiariose laivybos vietose: Kauno žiemos uoste, Uostadvaryje, Nidoje ir Svencelėje. Plūduriuojančios degalų stotelės stovi prie uostų ir prieplaukų, dar dvi tokio tipo talpyklos bus įrengtos Jurbarke bei Kauno mariose.
VVKD nurodo, kad laikyti laivą naujoje Kauno žiemos uosto pontoninėje prieplaukoje kainuoja 420 eurų su PVM, už šią sumą suteikiame teisė naudotis prieplauka visą sezoną iki 2023 m. kovo 31.
5 km naujų vandens kelių
Laivybos sezonui, pasak direkcijos, jau paruoštas Nemunas nuo Kauno iki Atmatos žiočių bei Kuršių marios. Upėje paženklintas laivakelis, tikrinami gyliai, vykdomi valymo darbai, laivavedžiams aktuali informacija skelbiama direkcijos svetainėje.
Kaip pažymėjo VVKD Laivybos direktorius Aurelijus Rimas, direkcija eksploatuoja 450 km valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių. Lyginant su praėjusiais metais, prisidėjo 5 km kelių. Pailgėjimas yra, pašnekovo žodžiais, geriausiame laivybai vandens telkinyje – Kuršių mariose, kurių rytinėje pakrantėje papildomai eksploatuojamas vandens kelias nuo Drevernos iki Ventės rago.
„Šiandien vandens lygis Nemune metru aukštesnis nei vasarą, o paruošiamieji darbai vykdomi ten, kur gali būti problemų birželį-liepą. Užbaigti vagos gilinimo darbai Neries žiotyse, kur laivavedžiai kultūros sostinės renginių metu galės priplaukti prie Senamiesčio iš Neries pusės. Taip pat upės vaga sutvarkyta prie Kauno keleivinės prieplaukos. Toliau viena žemsiurbė judės link Jurbarko, kita tvarko kelius Nemuno žemupyje, Kuršių mariose“, – vardijo A. Rimas, pridūręs, kad artimiausi darbai numatyti Ventės rage ir Karaliaus Vilhelmo kanale.
Nukreipia milijonus tonų smėlio
Vandens kelias, anot Laivybos direktoriaus, ruošiamas iki laivybos sezono, sezono metu ir po jo. Tam yra nustatytos susisiekimo ministro patvirtintos Vidaus vandens kelių eksploatavimo taisyklės, suderintos ir su Apsaugos ministerija. Tuo metu kelio paseklėjimai susiję su sąnašų pernešimu, dėl to upės vagą būtina nuolat prižiūrėti.
„Prieš sezoną stengiamės, kad vandens kelias būtų kaip galima gilesnis, o vasarą dėl vandens lygio pokyčių upės seklėja ir tie darbai tampa žymiai svarbesni. Sąnašų sankaupų nėra labai daug, bet Nemune galima suskaičiuoti 20-30 vietų. Tai, ko gero, laikina problema, nes įgyvendinamas vagos tvarkymo projektas žymiai pagerintų nuolatinę priežiūrą“, – teigė A. Rimas.
Jis paaiškino, kad bunos valo vagą pačios upės jėga: srovė perneša sąnašas žemyn upe, o bunos nukreipia jas į kranto pusę. Projekte numatyta pastatyti ne mažiau 500 bunų, nors reikėtų daugiau, pagal techninę dokumentaciją – apie 700. Mokslininkų skaičiavimu, Nemunu per metus pernešama iki 1,5 mln. kub. m sąnašų – tiek smėlio keliauja upe ir bunos jį turi reguliuoti. Dėl hidrometeorologinių reiškinių sąnašoms nusėdus tam tikruose kelio ruožuose, VVKD tose vietose užtikrina projektinius gylius.
Daugiau šia tema
Pristatė interaktyvų žemėlapį
Šiemet laivybos sezonas startuoja ir su pirmuoju Lietuvoje interaktyviu vidaus vandenų kelių navigacijos žemėlapiu, kuriame laivybos dalyviai ras navigaciniais ženklais pažymėtus laivakelius ir jų vidurio liniją, bunų vietas ir kelių gylius, uostų, prieplaukų ir degalų pasipildymo vietas, tiltus.
Siekdama turėti tikslius duomenis nuolatiniam žemėlapio atnaujinimui, VVKD taip pat įsigijo modernią įrangą, skirtą ištisiniam upės dugno skanavimui – daugiaspindulį echolotą NORBIT. Naujoji įranga skanuoja ištisą dugno paviršių ir fiksuoja pasitaikančias kliūtis, kurios, įvertinus situaciją, arba šalinamos iš farvaterio, arba ženklinamos navigaciniais ženklais.
Navigaciniai žemėlapiai viešai prieinami čia. Informaciją apie VVKD organizuojamus reguliarius maršrutus rasite čia.
