Kompensacijoms už centralizuotą šildymą šiemet pirmąjį ketvirtį valstybė skyrė tiek pat lėšų, kiek per visus praėjusius metus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Pasak Monikos Navickienės, ši parama gyventojams leido sutaupyti apie 22 mln. eurų. Ministrė taip pat teigia, kad gyventojų pajamų augimas šiuo metu viršija infliaciją.
„Per pirmą šių metų ketvirtį šildymo kompensacijoms išleista tiek, kiek per visus 2021-uosius metus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė M. Navickienė, pristatydama padėtį dėl kompensacijų šalies savivaldybėse.
Pernai kompensacijoms už šildymą skirta apie 20 mln. eurų.
Pasak ministrės, kompensacijos už pirmąjį ketvirtį pasiekė 224 tūkst. žmonių – 61 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą: „Augimas yra tikrai didelis“.
M. Navickienė pabrėžė, kad kompensacijos už šildymą pasiekė ir gyventojus, gavusius ne tik mažas ir vidutines, bet ir didesnes pajamas: „Kompensacijos pasiekė labai įvairius žmones“.
Kompensacijos už šildymą nuo 2020-ųjų birželio, kai prasidėjo koronaviruso pandemija ir buvo paskelbta ekstremali situacija, skiriamos nevertinant žmonių turto. Seimas spręs, ar šią tvarką palikti galioti dar dvejus metus.
Daugiausia paramą gavusiųjų yra Visagine, kur šilumos išlaidos kompensuotos penktadaliui gyventojų. 12-14 proc. žmonių kompensacijas gauna Biržuose, Akmenėje, Anykščiuose, Druskininkuose, Birštone. Mažiausiai kompensacijų gavėjų yra Kazlų Rūdoje, Šilalėje, Rietave.
Tik 2 proc. gyventojų, besikreipusių dėl kompensacijų už šildymą, šiemet jų negavo.
Tikisi, kad atlyginimai augs sparčiau nei kainos
M. Navickienė tikisi, kad gyventojų pajamos ir toliau augs sparčiau nei kainos: „Dabartiniai skaičiai rodo, kad pajamų augimas šiuo metu viršija infliaciją“.
Ministrė priminė, kad šiemet antrą kartą didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), socialinės išmokos ir pensijos turėtų prisidėti prie skurdo mažinimo net ir didelio neapibrėžtumo sąlygomis.
„Yra sunkiai nuspėjama kainų dinamika ir visa tai yra neapibrėžtumo ir Rusijos vykdomo karo Ukrainoje kontekste – tiek energijos išteklių, tiek maisto kainų. Todėl suprantame, kad tas pajamų augimas turėtų labiausiai sušvelninti augančias kainas, išlaikyti perkamąją galią, ypač pažeidžiamose visuomenės grupėse. Tam, kad ta kainų kilimo įtaka būtų kuo mažesnė“, – pabrėžė ji.
Pasak M. Navickienės, ministerijos analizė rodo, kad jau dabar taikomos ir naujos priemonės nuo birželio mažins skurdą.
„Net ir tokiomis neapibrėžtomis ekonominėmis aplinkybėmis (…) didžiausią teigiamą poveikį pajus ypač pažeidžiamos visuomenės grupės, tokios, kaip negalią turintys asmenys, taip pat vieniši tėvai su vaikais ir senyvo amžiaus žmonės“, – sakė ji.
Į kompensacijas galės pretenduoti daugiau žmonių
Tiksliname šių metų valstybės biudžete šildymo kompensacijoms numatyta apie 30 mln. eurų.
Kompensacija už šildymą dabar skaičiuojama, kai naudingas būsto plotas siekia iki 50 kv. metrų vienam žmogui ir dviejų asmenų šeimai, o trečiam ir kiekvienam paskesniam jos nariui – dar po 10 kv. metrų. Jeigu šeima gyvena didesniame bute, už viršpločio šildymą turi susimokėti pati.
Nuo šių metų skiriant paramą taikomos dvigubai didesnės nei pernai valstybės remiamos pajamos (VRP): vietoj 127 eurų – 256 eurai už kiekvieną kartu gyvenantį žmogų, arba vietoj 190 eurų – 384 eurai vienam gyvenančiam žmogui. Šis dydis išskaičiuojamas iš pajamų, o šildymo sąskaita negalės viršyti 10 proc. likusių pajamų.
Seimo tiksliname biudžete numatyta, kad nuo sausio jau padidintas VRP nuo birželio dar kartą bus didinamas – tai reiškia, kad į pašalpas ir kompensacijas galės pretenduoti dar daugiau žmonių.
Ministrės teigimu, valstybės parengtas antiinfliacinis paketas siekia apie trečdalį milijardo eurų.
