Seimas antradienį svarstys pataisas, kuriomis Biudžeto ir finansų komitetas siūlo apriboti atsiskaitymus grynaisiais – nuo lapkričio siekiama tiek įmonėms, tiek gyventojams drausti sandorius grynaisiais, jei jie viršija 3 tūkst. eurų.
„Remiantis valstybės institucijų rekomendacija ir Europos Sąjungos šalių praktika, siūloma Seimui apriboti tarpusavio atsiskaitymo sandorius grynais iki 3 tūkst. Tai būtų svarbi priemonė kovoje su šešėliu ir pinigų plovimu, toks įstatymas užtikrintų skaidrius mokėjimus tarp asmenų ir sąžiningą konkurenciją“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Pasak jo, atsiskaitymai grynaisiais ribojami daugelyje Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, Italijoje riba yra 1 tūkst. eurų, ribojimai taikomi Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau tikino, kad nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro registruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus baudos būtų skiriamos ir mokantiems pinigus, ir juos priimantiems: gyventojams jos siektų nuo 300 iki 900 eurų, o įmonėms arba jų vadovams – nuo 600 iki 1,5 tūkst. eurų. Už pakartotinus pažeidimus baudos gyventojams būtų iki 2,4 tūkst. eurų, o įmonėms – iki 3 tūkst. eurų.
Papildyta 13.22 val.
Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektą antradienį balsavo 60 parlamentarų, devyni buvo prieš, o susilaikė 39. Galutinis balsavimas vyks, kai Seimas dėl pataisų gaus Vyriausybės išvadą.
Pristatydamas siūlymą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtino, kad draudimas būtų svarbi priemonė kovojant su šešėline ekonomika ir pinigų plovimu.
„Grynųjų pinigų neribojimas yra paskata turėti grynuosius pinigus. Nenormalu, kai žmogaus namuose randama šimtai tūkstančių“, – teigė liberalas Eugenijus Gentvilas.
Tuo metu „darbiečių“ frakcijai priklausantis Artūras Skardžius aiškino, kad nereikėtų žmonėms riboti jų gyvenimo.
Seimas atmetė dar 2015 metų gegužę teiktą liberalų siūlymą drausti atsiskaitymus grynaisiais virš 10 tūkst. eurų, nes būtent tokią sumą leidžiama grynaisiais įsivežti į Lietuvą iš kitų šalių.
M. Majausko teigimu, Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų.
