Kauno rajono gyventojai šokiruoti: čia turėjo gyventi Ukrainos pabėgėliai, o ne kaliniai – Kas vyksta Kaune

Kauno rajono gyventojai šokiruoti: čia turėjo gyventi Ukrainos pabėgėliai, o ne kaliniai

delfi.lt / Dainius Sinkevičius 2022/03/20 08:52
Pabėgelių centras Kaune

Teisingumo ministerijos ir jai pavaldaus Kalėjimų departamento sprendimas Kauno rajono Girionių miestelyje įsteigti Pusiaukelės namus, kuriuose išėjimui į laisvę būtų ruošiami už įvairius nusikaltimus įkalinimo įstaigose kalėję nuteistieji, sukėlė tikrą pasipiktinimo bangą – ne tik tarp vietos gyventojų, bet ir čia dirbančių akademinės bendruomenės narių, kurie teigia, kad laisvame bendrabutyje galėtų įsikurti pabėgėliai iš Ukrainos, o ne kaliniai.

Bet galvos iš Vilniaus kol kas jų niekas negirdi – milijonus kainuosiantį projektą mokslo ir studijų centrų teritorijoje steigti planuojantis Kalėjimų departamentas atkerta, kad „bendruomenės pasipriešinimas nestebina“, todėl savo ambicingus planus stengsis įgyvendinti laiku.

„Kalėjimų departamento direktorius nutarė įsteigti įstaigą, kuri turėtų padėti integruoti kriminalines bausmes atlikusius asmenis į Kauno rajono vietos bendruomenės gyvenimą ir tokiu būdu siekia daryti poveikį Kauno rajono socialiniam gyvenimui, šios vietos regioninei plėtrai“, – sako sprendimui Girionių kaime įsteigti Pusiaukelės namus besipriešinantys vietos gyventojai ir čia dirbantys akademinės bendruomenės atstovai.

Jie įsitikinę, kad laisvame bendrabutyje galėtų įsikurti pabėgėliai iš karo niokojamos Ukrainos, apie tai jau svarstyta ir Kauno rajono savivaldybėje.

Apie tai, kad Girionyse bus įkurti Kauno pusiaukelės namai, gyventojai sužinojo visiškai atsitiktinai – apie planus atidaryti tokią įstaigą iš anksto net nebuvo informuota Kauno rajono savivaldybės administracija ir Samylų seniūnija, kurios teritorijoje yra Girionių kaimas. Apie tai nieko nežinojo ir daugiabučio pastato, kuriame planuojama suteikti gyvenamąsias patalpas kaliniams, bendraturčiai.

Kaliniams „tinkamas pastatas“

Sprendimą Kauno rajone, Girionių kaime, Liepų g. 2, įsteigti Pusiaukelės namus Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas pasirašė paskutiniąją praėjusių metų dieną. Jame nurodoma, kad Pusiaukelės namų įsteigimu siekiama „užtikrinti palankesnes laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinės reabilitacijos galimybes“, o apie įsteigimą nurodyta supažindinti Kalėjimų departamento darbuotojus, taip pat Kalėjimų departamentui pavaldžių laisvės atėmimo vietų įstaigų direktorius bei apie tai paskelbti Kalėjimų departamento interneto puslapyje.

Kauno pusiaukelės namai, kaip planuoja departamentas, duris turėtų atverti 2023 m. rugsėjį, nes prieš tai vyktų gyvenamųjų patalpų perėmimas iš Turto fondo, taip pat patalpų remontas, baldų ir kt. pirkimas.

Girionys iki šiol garsėjo miškininkystės mokslų institucijomis, vietos bendruomenė nėra gausi – gyvenvietę sudaro vos 14 gyvenamųjų namų, iš kurių 3 yra kolegijos bendrabučiai, o vienas jų taptų įkalintų asmenų integracijos įstaiga, todėl apie Kalėjimų departamento užmojus sužinoję miškininkystės mokslų plėtrą koordinuojantys Lietuvos mokslo akademijos akademikai ir Girionyse veikiančių mokslo ir studijų įstaigų Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovai pareiškė, kad kategoriškai prieštarauja sprendimui steigti Pusiaukelės namus Girionių gyvenvietėje.

„Toks Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas yra nemotyvuotas savo turiniu ir, mūsų manymu, pažeidžiantis galimos žalos ir naudos proporcingumo principą“, – jų teigimu, sveiku protu nesuvokiama, kad mokslo ir studijų įstaigų teritorijoje tarp studentų bendrabučių ir mokslo centro laboratorijų yra steigiama kalinių prieglauda.

Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos atstovai jau buvo susitikę su Girionių bendruomene ir Girionyse veikiančių mokslo įstaigų atstovais.

„Mes klausėme, kodėl būtent mokslų ir studijų centro teritorija pasirinkta kalėjimo padaliniui steigti, o mums atsakė trumpai – tinkamas pastatas“, – sakė susitikimę dalyvavę žmonės.

Ir čia pridūrė: „Toks požiūris ne tik prasižengia su mokslo ir studijų centrų teritorijų planavimo logika, ignoruoja be svarių priežasčių savivaldos ir bendruomenės nuomonę, bet ir sukelia rizikas mokslo ir ypatingai studijų centrų veiklai ar net jų sunykimui.“

Pusiaukelės namų įsteigimui besipriešinantys šimtai žmonių net parašė peticiją ir ją išsiuntė Kalėjimų departamentui, bet šio atstovai į ją neatsižvelgė ir pažadėjo išnagrinėti Viešojo administravimo įstatyme numatyta tvarka. O tai, ko gero, reiškia, kad peticija teliks tik peticija.

Planams būtent Girionyse atverti Pusiaukelės namus nepritaria ir Kauno rajono savivaldybė, kurios vadovai įsitikinę, kad tokios įstaigos steigimas iš anksto turėtų būti suderintas su pasirinktos vietovės bendruomene ir savivaldybės atstovais. „Tik tokiu būdu galima užtikrinti gyvenamosios vietovės bendruomenės ir departamento interesus bei sėkmingai įgyvendinti Pusiaukelės namų tikslus“, – nurodė mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Mokslinių centrų teritorija – kaliniams

Girionys suformuoti kaip aukštosios mokyklos Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas (LAMMC Miškų institutas) akademinis miestelis su miškininkystės eksperimentine baze Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioniniu padaliniu, Miškotyros doktorantūros mokykla, tarptautinio mokslo žurnalo „Baltic Forestry“ redakcija ir kt. svarbiomis miškininkystės mokslo veiklomis.

Šiose mokslo ir studijų įstaigose nuolat vyksta mokslinės konferencijos ir mokslo renginiai, kuriuose dalyvauja žymūs užsienio ir šalies mokslininkai, politikai, valstybės valdymo institucijų atstovai.

Miškų institute stažuojasi mokslininkai ir nuolat dirba doktorantai iš Lietuvos ir užsienio šalių.

„Ar tikrai kalinių integracijos įstaigas tikslinga steigti Mokslinių centrų teritorijoje“, – klausė akademinės bendruomenės nariai.

Jų nuomone, įkalintų asmenų reintegracijos įstaigos steigimas į padidintą riziką įstumia ir studentus, gali daryti neigiamą įtaką jų socialinei raidai.

„Į bendrabučius atvyksta gyventi 18-20 metų amžiaus jaunuoliai, kurie būdami vėlyvosios paauglystės amžiaus tarpsnyje lengviau linkę pasiduoti neigiamai aplinkos įtakai, todėl ypač svarbi alkoholio ir narkotinių medžiagų prevencija, dėl šios priežasties Girionių gyvenvietėje buvo nutraukta prekyba alkoholiu“, – akademinės bendruomenės atstovų teigimu, įvykus net ir vienam incidentui nepataisomai nukentėtų Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų ir ypatingai KMAIK akademinis prestižas.

Pasak jų, KMAIK sukuriamos nelygiavertės konkurencijos sąlygos su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, kurių teritorijose ar šalia joms priklausančių studentų bendrabučių nėra įsteigtų įkalinimo įstaigų: „KMAIK patenka į riziką prarasti patrauklumą studijoms Lietuvos studentams, taip pat sumažėja galimybės tarptautiniams mainams, taip pat kyla KMAIK aukštosios mokyklos, sukūrusios unikalias ilgalaikes miškininkystės tradicijas, sunykimo grėsmė.“

Pusiaukelės namų įsteigimui priešinasi ir Samylų seniūnijos gyventojai, manantys, kad bausmę už įvykdytus nusikaltimus atliekančių kalinių įkurdinimas Girionyse gali turėti neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai seniūnijoje, taip pat sukurs papildomas rizikas ir galimą neigiamą įtaką vienai iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių – vaikams, jų socialinei raidai.

„Gyvenvietėje vos keliasdešimt metrų nuo planuojamos įkalintų asmenų kalinimo vietos veikia vienintelė šioje Kauno rajono dalyje ikimokyklinio ugdymo įstaiga – Girionių darželis, kurį lanko vaikai iš Samylų seniūnijos ir aplinkinių apylinkių, – pažymėjo bendruomenės atstovai. – Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai šalia planuojamos įkalinimo įstaigos, vedami sportuoti į šalia esantį KMAIK stadioną, atvedami žaisti į Girionių gyvenvietės žaidimo aikštelę, todėl dėl sumažėjusio saugumo vaikai neteks edukacinių galimybių šalia esančiame miške ir parko teritorijoje.“

Be to, pažymima, vyresni vaikai iš Samylų seniūnijos viešuoju transportu važiuoja į Kauno miesto mokyklas, neformaliojo ugdymo veiklas, edukacinius būrelius, papildomo ugdymo mokyklas.

„Įsteigus Pusiaukelės namus vaikai į Kauną važiuotų kartu su keliasdešimt bebaigiančių įkalinimo bausmę asmenų“, – gyventojai mano, kad dėl padidėjusios rizikos kriminogeninei situacijai ir galimo nesaugumo Samylų seniūnijoje bus apribotos vaikų mobilumo galimybės, nutrūks iki tol vykęs socialinis gyvenimas, bus sutrikdytas jų saugumas sportinėms veikloms.

„Ypatingai tamsiuoju sezono periodu“, – pabrėžė jie.

Kalinių resocializacijai neišvystyta infrastruktūra

Taip pat atkreiptas dėmesys ir į tai, Pusiaukelės namų įsteigimas neišvengiamai turės poveikį turtingiausio Baltijos regione Valstybinių miškų urėdijos arboretumo, Dubravos rezervatinės apyrubės su užburiančiu aukštapelkės kraštovaizdžiu ir žmogaus nepaliesta gamta lankymui bei pažinimui.

„Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas Kauno rajone pripažintas kaip vienas unikaliausių ir egzotiškiausių Lietuvos gamtos paminklų, Samylų seniūnijos Girionių apylinkės yra viena pagrindinių Kauno regiono rekreacinių zonų gausiai lankoma šeimų su vaikais, o intervencija į tokią mažą bendruomenę per įkalintų asmenų reintegracijos programą gali reikšti negrįžtamą unikalias miškininkystės kompetencijas sukaupusios bendruomenės bei patrauklumo rekreacijai ir turistams ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu, sunaikinimą“, – pabrėžė gyventojai.

Jų teigimu, Girionyse neišvystyta infrastruktūra, kuri yra būtina įkalintų asmenų resocializacijai – čia nėra jokios pramonės ar verslo įmonių, potencialių darbo vietų.

„Besiintegruojantys į visuomenę įkalinti asmenys šioje bendruomenėje gali jausti per didelį socialinį atotrūkį ne vien dėl savo išsilavinimo skirtumų, bet ir pasaulėvokos ypatumų, – įsitikinę bendruomenės nariai. – Kalėjimų departamento parinkta vieta neturi net potencialių prielaidų bendro tapatumo formavimuisi ir iš anksto užprogramuoja dviejų atskirų bendruomenių priešpriešą. Samylų seniūnijoje nėra net policijos nuovados, todėl bus žymiai sunkiau reaguoti į rizikas kylančias dėl incidentų Pusiaukelės namuose.“

Pasak gyventojų, Pusiaukelės namai yra pilotinis intervencinio pobūdžio projektas, o vykdant tiokius projektus būtina laikytis proporcingumo principo, įvertinant poveikio galimos žalos ir naudos santykį, atlikti alternatyvų svarstymą ir pasirinkti vietą su mažiausia potencialia žala.

„Išanalizavus Norvegų patirtį, kurios pagrindu formuojami pilotiniai projektai Lietuvoje, nerasta nė vienų Pusiaukelės namų, kurie Norvegijos teritorijoje būtų įsteigti aukštosios mokyklos studentų miestelyje ar mokslo centro teritorijoje, nebūtų atsiklausiama ar derinamasi su bendruomene“, – bendruomenės nariai pabrėžė, kad iki šiol Kauno rajone nebuvo Pusiaukelės namų, todėl privalėjo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.

Anot jų, iki šiol Pusiaukelės namai buvo steigiami urbanizuotose pramoninėse miestų vietovėse arba greta jau esamų įkalinimo įstaigų, bet ne vienoje mažiausių rajono akademinių gyvenviečių, kuri yra nutolusi nuo potencialių darbo vietų.

„Kodėl Kauno regiono atveju nuspręsta daryti kitaip, ir visiškai nesitarus nei su bendruomene, nei su vietos valdžios institucijomis, mums taip ir nebuvo atsakyta, – teigė bendruomenė. – Vienintelis Teisingumo ministerijos vadovybės lakoniškas ir ciniškas argumentas – Turto banko pasiūlytos patalpos ir Norvegijos fondo skiriamos lėšos, kurias reikia kuo skubiau įsisavinti. Ar iš tiesų tokiais argumentais galima pagrįsti projekto, kuris kelią grėsmė vieno seniausių Lietuvoje mokslo centrų veiklai įgyvendinimą?“

Planuose – ne tik Pusiaukelės namai

Akademinės bendruomenės atstovai teigia, kad Pusiaukelės namų įsteigimu Girionyse Kalėjimų departamentas neketina apsiriboti – bendruomenę jau pasiekė informacija, kad į čia ketinama perkelti ir Probacijos tarnybą, kuri šiuo metu yra įsikūrusi šalia Kauno tardymo izoliatoriaus.

„Toks neracionalus sprendimas kelia dar daugiau klausimų – iškėlimas iš miesto centro į vieną mažiausių Kauno rajono gyvenviečių, prastas viešasis susisiekimas ir išaugęs atstumas tiek darbuotojams, tiek klientams, – pabrėžė jie. – Reikėtų pastebėti, kad Turto banko Kalėjimų departamentui pasiūlytos patapos Girionyse nebuvo pasiūlytos vietinėms mokslo įstaigoms, kuriose galėtų būti vykdoma integruota mokslinio pobūdžio veikla. Bendruomenė ir mokslo įstaigos kartu su savivaldybe yra pasirengusios šias patalpas naudoti karo pabėgialiams iš Ukrainos, o Kauno rajono savivaldybė yra pasirengusi Pusiaukelės namų projekto įgyvendinimui siūlyti kitas tinkamesnes patalpas.“

Apie Kalėjimų departamento užmojus Girionių akademinė bendruomenė pranešė ir Norvegijos fondui, kuris Lietuvoje finansuoja Pusiaukelės namų steigimą.

Teisingumo ministerija: sprendimas dar nepriimtas

Tuo metu Teisingumo ministerija Delfi.lt nurodė, kad sprendimai dėl konkrečios Pusiaukelės namų vietos Kauno rajone dar nėra priimti.

„Šiuo metu yra analizuojamos kelios alternatyvos ir tariantis su suinteresuotomis pusėmis ieškomas optimaliausias variantas, – pažymėjo ministerijos vadovybė. – Įgyvendinant Vyriausybės programą, siekiama atviro ir pusiau atviro tipo laisvės atėmimo įstaigų tinklo – Pusiaukelės namų plėtros, kadangi tai – labiausiai pasiteisinęs bausmės atlikimo modelis, kai taikomi nauji veiksmingi resocializacijos metodai, kurie žmogui padeda greičiau keisti gyvenimo būdą ir grįžti į visuomenę.

Į Pusiaukelės namus paprastai perkeliami lengvajai grupei priskirti nuteistieji, kurie yra atlikę ne mažiau kaip ketvirtadalį bausmės, kai iki galimo lygtinio paleidimo liko ne daugiau kaip vieneri metai, kai nuteistieji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba akivaizdžiai sumažinta, kurie neturi galiojančių nuobaudų, taip pat tie, kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

Dabar šalyje veikia penki Pusiaukelės namai, o vykdant jų plėtrą, planuojama atidaryti dar tris naujus Pusiaukelės namus – Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos rajonuose.“

Kalėjimų departamentas: bendruomenės pasipriešinimas nestebina

Savo ruožtu Kalėjimų departamento vadovybė Delfi.lt teigė, kad Pusiaukelės namus Kauno rajone nutarta steigti vykdant Vyriausybės programą, kurioje numatyta plėsti atviro ir pusiau atviro tipo laisvės atėmimo įstaigų tinklą.

„Ieškodamas tinkamų pusiaukelės namams patalpų Kalėjimų departamentas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, Kauno rajono savivaldybę ir Turto banką su prašymais pateikti turimus objektus, kuriuose būtų galimybė įkurti Pusiaukelės namus, – nurodė departamento atstovai. – Kauno mieste ir jo apylinkėse vienintelis Turto banko pasiūlytas variantas, atitinkantis Pusiaukelės namų paskirtį, buvo pastatas Girionių kaime. Kito nekilnojamo turto pasirinkimo, tinkančio įrengti gyvenamąsias patalpas nebuvo. Savivaldybės nurodė, kad iš viso neturi pasiūlyti jokių patalpų.

Pusiaukelės namų įkurdinimas Kauno rajone šiuo metu yra sprendimų stadijoje. Kol kas Kalėjimų departamentas turi tik vieną Pusiaukelės namams tinkamą variantą pasiūlytą Turto banko.

Šiuo metu vyksta komunikavimas su vietos bendruomene, Kauno rajono savivaldybe bei informacijos pateikimas gyventojams.

Vasario 18 d. įvyko Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovų susitikimas su Girionių bendruomenės žmonėmis, kolegijos, seniūnijos, taip pat Kauno rajono savivaldybės atstovais. Susitikimas vyko kelias valandas. Buvo pateikta įvairiapusė informacija, atsakyta į visus gyventojus dominančius klausimus. Tokie susitikimai, taip pat informacijos pateikimas įvairiais būdais numatomi ir ateityje.

Kalėjimų departamento atstovų bendruomenės pasipriešinimas nestebina. Nebe pirmą kartą įvairiose Lietuvos vietose gyventojai, matyt, dėl informacijos trūkumo prieštarauja kaimynystėje įkurdinamiems vaikų namams, neįgaliųjų centrams ar, kaip šiuo atveju, pusiaukelės namams.

Panašiai buvo prieštarauta ir įkurdinant Alytaus pusiaukelės namus ar Vaiko ir motinos namus Panevėžyje. Tačiau pateikus pakankamai informacijos, bendraujant su gyventojais, tos įstaigos buvo įkurdintos ir nusiskundimų iš bendruomenių ligi šiol nėra.

Pusiaukelės namai įkurdinami nebūtinai šalia įkalinimo įstaigų. Alytuje, Panevėžyje jie yra atskirai nuo pataisos namų, gyvenamuosiuose rajonuose. Tai yra svarbu norint sklandžiai integruoti nuteistuosius į visuomenę, paruošti juos gyvenimui laisvėje.

Pusiaukelės namų modelis tarptautinėje ir Lietuvos bausmių vykdymo praktikoje yra labiausiai pasiteisinęs bausmės atlikimo ir nuteistųjų integravimosi į visuomenę būdas. Pusiaukelės namai skirtingai nuo atvirųjų kolonijų įkuriami atokiau nuo uždarųjų įkalinimo įstaigų zonų.

Pusiaukelės namų įkurdinimas Kauno rajone yra sprendimų procese, ir detalūs lėšų poreikio skaičiavimai nėra kol kas atlikti.“

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA