Gruodį ir sausį itin smarkiai pabrangus centralizuotai šilumai, didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės sulaukia kur kas daugiau gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už šildymą. Manoma, kad jų skaičius turėtų dar augti.
Vilniuje paskutinį praėjusių metų ketvirtį kompensacijomis būsto šildymui pasinaudojo daugiau nei 19 tūkst. žmonių – jiems skirta beveik 1,5 mln. eurų. Kompensacijos lapkritį, palyginti su spaliu, augo 4,9 karto, o gruodį, palyginti su lapkričiu, – tris kartus.
„Natūralu, kad padidėjusios šildymo sąskaitos baugina“, – savivaldybės pranešime sakė Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
Šiaulių savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėja Aušra Gailiūnienė BNS sakė, kad tikslios kompensacijų statistikos pateikti dar negalima.
„Tik vakar gavome sąskaitą, reikia skaičiuoti, greitai nepasakysime. Suma labai didelė, o prašymų gauti kompensacijas padvigubėjo“, – BNS sakė ji.
„Bendras įspūdis toks, kad jaučiama apgultis, žmonės skambina, teikia prašymus internetu, ateina. Jau kelis mėnesius tai jaučiame“, – kalbėjo Panevėžio savivaldybės socialinių reikalų skyriaus vedėja Audrė Grainienė.
Šiame mieste gruodį kompensacijas gavo 4,42 tūkst. šeimų (prieš metus – 3,58 tūkst.), joms išmokėta 134,6 tūkst. eurų.
Klaipėdos savivaldybė BNS pranešė, kad nuo šildymo sezono pradžios iki šių metų pradžios gauta 4,99 tūkst. prašymų – 830 daugiau nei prieš metus. Gruodį jos suteiktos 5,16 tūkst. žmonių, išmokėta 169 tūkst. eurų (2020 metų pabaigoje – atitinkamai apie 4 tūkst. ir 86 tūkst. eurų).
Kaune nuo šio šildymo sezono pradžios 478 tūkst. eurų kompensacijų paprašė 11,5 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu 217 tūkst. eurų išmokėta 8,44 tūkst. gavėjų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais duomenimis, paskutinį praėjusių metų ketvirtį visoje Lietuvoje buvo pateikta 13,4 proc. daugiau prašymų nei šiuo laikotarpiu 2020 metais.
Gavėjų daugės
Nuo šių metų pakeitus būsto šildymo išlaidų kompensacijos apskaičiavimo metodiką, jas gaus daugiau nepasiturinčių gyventojų.
„Prognozuojama, kad šiemet teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgis apie 15 tūkst. žmonių, o iš viso gaus apie 110 tūkst. žmonių“, – BNS sakė ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė.
Skiriant paramą pritaikomos dvigubai didesnės nei pernai valstybės remiamos pajamos (VRP) – nuo 127 eurų iki 256 eurų už kiekvieną kartu gyvenantį žmogų, arba nuo 190 eurų iki 384 eurų vienam gyvenančiam žmogui. Šis dydis bus išskaičiuojamas iš pajamų, o šildymo sąskaita negalės viršyti 10 proc. likusių pajamų.
Kaip paramos gavėjų ratas prasiplės, bus aišku vasario viduryje, BNS sakė savivaldybių atstovai.
Sausio 1-10 dienomis tik elektroniniu būdu buvo pateikta beveik 9 tūkst. prašymų kompensacijai gauti, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija.
Valstybei papildomos kompensacijos šiemet kainuos apie 15,8 mln. eurų.
Krito temperatūra, kilo kaina
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2021-ųjų gruodį Lietuvoje vidutinė oro temperatūra buvo 3,3 laipsnio žemiau nulio, arba 2,2 laipsnio žemesnė už pastarųjų trijų dešimtmečių vidurkį.
Tai lėmė didesnį šilumos suvartojimą, o jos gamybai naudojamo kuro kaina metų pabaigoje kilo į rekordines aukštumas – tai irgi smarkiai padidino vartotojų išlaidas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenimis, tarp penkių didžiųjų miestų gruodį už šilumą mažiausiai mokėjo Kauno (5,30 centro už kWh), daugiausiai (8,74 cento) – Vilniaus gyventojai. Klaipėdoje kaina siekė 6,29 cento, Šiauliuose – 6,67 cento, Panevėžyje – 5,94 cento.
Sausį visuose didmiesčiuose šilumos kaina dar padidėjo: Vilniuje – 15,2 proc., Kaune – 24 proc., Klaipėdoje – 12,9 proc., Šiauliuose – 10,2 proc., Panevėžyje – 5,9 proc.
Tvarkos keisti neketinama
Šį šildymo sezoną Lietuvoje itin pabrangus centralizuotai šilumos energijai, premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad kompensavimo tvarkos keisti neketinama. Anot jos, jau priimti Vyriausybės ir Seimo sprendimai amortizuoja kylančias kainas.
„Kompensavimo modelis buvo smarkiai praplėstas – netaikomi turto normatyvai jokie popandeminiam laikotarpiui, yra padidinti rėžiai slenksčių, nuo kada atsiranda teisė į kompensaciją. Tai tiems žmonėms, kurie įgyja teisę į kompensaciją, jie moka tiek už tas paslaugas, kiek yra lubų riba, daugiau visiškai nesvarbu, kokia yra kaina, visa kita padengia biudžetas“, – žurnalistams penktadienį sakė premjerė.
„Kompensavimo tvarkos kol kas keisti nesiruošiame, nes kainų didėjimas gali reikšti, kad daugiau žmonių atsiras, kurie kreipsis dėl teisės pasinaudoti šitomis kompensacijomis, mes tą esame įsivertinę ir tai yra normalu“, – pridūrė ji.
I. Šimonytės teigimu, kylančias elektros ir dujų kainas amortizuoja sprendimai, kurie kainų šuolį išdėstė per keletą metų, išplėsta kompensacijų bazė žmonėms su mažomis pajamomis bei pensijų, minimalios algos ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas.
„Tai yra tai, ką daro valdžia. Pasaulinių dujų kainų valdžia nereguliuoja“, – pabrėžė ji.
Kylant energijos kainoms, Lenkija nuo vasario šešiems mėnesiams atšaukė pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, taip pat trąšoms, o PVM tarifas degalams mažinamas nuo 23 proc. iki 8 proc.
I. Šimonytė sako sunkiai įsivaizduojanti, kad Lenkijos valdžia po pusmečio grąžins PVM į buvusį lygį.
„Aš gana sunkiai įsivaizduoju Lenkijos valdžią po pusmečio didinančią PVM iki buvusio lygio, nes įsivaizduoti, kad po pusės metų situacija kažkaip stebuklingai pasikeis, yra gana drąsu“, – kalbėjo ji.
