Seimas ėmėsi pataisų dėl privalomo skiepijimo nuo koronaviruso medikams ir socialiniams darbuotojams.
Už tokias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 37 ir susilaikė 11 parlamentarų.
Pataisas toliau svarstys Sveikatos reikalų komitetas, o Seimas dėl jų galutinai apsispręs kitą savaitę. Vyriausybės siūlymu jos svarstomos skubos tvarka.
Skubina dėl omikron
Pataisas Seime pristačiusi sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė teigė, jog atsižvelgiant į greitą viruso omikron atmainos plitimą jomis siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, sumažinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų trūkumo riziką.
„Skiepijimas yra efektyvi priemonė užkirsti kelią COVID-19 ligos plitimui, apsaugoti šia liga užsikrėtusius asmenis nuo komplikacijų, hospitalizacijos ir mirties“, – teigė viceministrė.
Vyriausybė siūlo nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.
Numatyta, kad pakeitimai įsigaliotų vasario 14 dieną.
„Iki to laiko darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės laiko pasiskiepyti“, – sakė viceministrė.
Oponentai vadina prievarta
Pataisų oponentai Seime tokį siūlomą reguliavimą vadino prievarta, o šalininkai kaltino sąmoningai painiojant sąvokas „privalomas“ ir prievartinis“.
„Sąmoningai painiojami pavadinimai „privalomi“ ir „prievartiniai“ skiepai, gąsdinama atleidimais. Jeigu žmogus apsisprendžia nesilaikyti tvarkos, žinoma, ir tai gali atsitikti, bet tai paties žmogaus apsisprendimas“, – kalbėjo valdančiojo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Viktoras Fiodorovas teigė, kad balsuosiantys prieš pataisas nėra skiepų priešininkai, tačiau žmonėms turi būti palikta alternatyva testuotis.
„Negalima žmonių per prievartą skiepyti, turime palikti jiems teisę periodiškai testuotis, juo labiau, kad skiepai negarantuoja to, kad žmogus nesusirgs ir neužkrės kitų“, – sakė V. Fiodorovas.
„Kas garantuos, kad po šių bandymų su keliomis žmonių grupėmis neseks kitos profesijos. Kolegos, kurie balsuos „prieš“, nėra prieš skiepus, bet mes esame prieš prievartą ir manome, kad turi likti alternatyva testuotis“, – kalbėjo opozicijos atstovas.
Liberalas E. Gentvilas pabrėžė, kad privalomas skiepijimas medikams ir socialiniams darbuotojams įvedamas siekiant apsaugoti padidintos rizikos grupės žmonės, su kuriais šių profesijų atstovai tiesiogiai kontaktuoja.
„Yra dvi profesinės grupės, kurioms priimamas šis įstatymas, ne dėl to, kad šios grupės yra blogos, o dėl to, kad jų klientai yra didelės rizikos zonoje, ligoniai ar senyvo amžiaus globojami žmonės“, – sakė E. Gentvilas.
Po trijų mėnesių galėtų atleisti
Privalomas skiepijimas būtų įvestas asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat čia teikiantiems valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas, į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.
Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.
Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalėtų dirbti kontaktiniu būdu. Jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.
Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
