Senųjų ir Naujųjų metų sandūroje portalo „Kas vyksta Kaune“ kūrybinė komanda apsilankė Kauno arkivyskupijos kurijoje, kur kalbėjosi su kardinolu Sigitu Tamkevičiumi. Vienas žymiausių Lietuvos dvasininkų 11 metų buvo pogrindyje sovietmečiu leistos Bažnyčios Kronikos redaktoriumi, už ką okupantų buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, kurią atkentėjo kalėjimuose ir lageriuose.
Slapta leido net 17 metų
2022-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė minėtinais Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos (LKB Kronika) metais. Kitąmet minėsime Kronikos jubiliejų – 50 metų nuo pirmojo numerio išleidimo.
Su kardinolu S. Tamkevičiumi pasikalbėjome apie LKB Kronikos reikšmę Lietuvos išsivadavimui iš sovietų režimo bei didžiulę įtaką pralaužiant geležinę uždangą į Vakarus, kurie per šį leidinį sužinojo apie tikrąją Lietuvos padėtį sovietmečiu, mat žurnale talpinta informacija buvo verčiama į daugybę užsienio kalbų, plito plačiai po Europą ir už Atlanto.
Kardinolas mielai pasidalijo mintimis apie sudėtingą Kronikos leidimo procesą, kuomet tekdavo slapta surinkti informaciją, planuoti leidybą, rinkti spausdinimo mašinėle tekstus, juos perkopijuoti, vėliau prasidėdavo rizikingas platinimo Lietuvoje, taip pat ir į Vakarus, procesas.
Viskas vykdavo visiškai įslaptintai, konspiraciniuose butuose, o suinteresuoti žmonės tarpusavyje kalbėdavosi koduotais tekstais, nes buvo įtariama, kad daugumą kunigų seka ir slapta pasiklauso KGB darbuotojai.
S. Tamkevičius pabrėžė nuo pat pradžių netikėjęs, jog pavyks šį leidinį leisti net 17 metų, nes paprastai tokia pasipriešinimo spauda labai greitai patekdavo į saugumo akiratį, jos iniciatoriai būdavo susekami ir suimami per keletą metų.
Popiežius Pranciškus suteikė kardinolo titulą
1969 m. už akciją dėl Kauno kunigų seminarijos sovietinė valdžia kunigui S. Tamkevičiui uždraudė eiti kunigo pareigas, todėl vienerius metus jam teko dirbti gamykloje ir melioracijoje. Per tą laiką drauge su bendraminčiais aktyvus kunigas subrandino idėją, kad būtinas spausdintas žodis, kuris atskleistų tikrąjį sovietų režimo represijų prieš kunigus, tikinčiuosius, kitus neįtikusius režimui žmones mastus.
LKB Kronika pradėta leisti 1972-aisiais metais ir buvo leidžiamam iki 1989 metų, iki pat jau laisvos ir nepriklausomos spaudos Lietuvoje atsiradimo Atgimimo pradžioje. Iš tų metų 11-ka leidinio redaktoriumi, sudarytoju ir idėjiniu vadovu buvo S. Tamkevičius.
1983 m. už šią veiklą kunigas buvo suimtas, apkaltintas antitarybine propaganda ir agitacija bei nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo. Dalį laiko dvasiškis praleido Permės ir Mordovijos lageriuose, o 1988 m. ištremtas į Sibirą.
Po pusmečio, prasidėjus perestroikai, paleidžiamas į laisvę. Interviu portalui „Kas vyksta Kaune“ S. Tamkevičius pasidalijo autentišku pasakojimu apie laiką praleistą lageriuose bei šių išgyvenimų prasmę jo gyvenime.
Už nuopelnus ir kentėjimus, prisidedant prie tikėjimo laisvės gynimo Lietuvoje sovietmečiu, 2019 m. rugsėjo 1 d. popiežius Pranciškus paskyrė arkivyskupą S. Tamkevičių kardinolu.
Interviu su kardinolu S. Tamkevičiumi ištrauka
– Iš LKB Kronikos istorijos galime pasimokyti, kokia svarbi yra tikra informacija, tiesa, tai kaip niekuomet aktualu ir šiomis dienomis. Melo, manipuliacijų aplink mus netrūksta ir dabar. Kaip jūs pats vertinate laisvo žodžio svarbą valstybių ir visuomenių gyvenimuose?
– Kronikos svarbiausia pamoka yra, kad tiesos žodis yra labai galingas. Anuo metu Sovietų Sąjunga atrodė nepajudinama tvirtovė, bet ji stovėjo ant molinių kojų. Tos molinės kojos buvo melas. Kai pasaulyje ėmė sklisti tikroji tiesa apie Sovietų Sąjungą, o Kronika labai prisidėjo prie to, kad ta tiesa sklistų, iš esmės prasidėjo ir režimo griūtis.
Atsilaikyti prieš tiesos žodį melu – neįmanoma. <…> Visais laikais – anuomet ir šiandien – labai svarbu, kad tiesos žodis būtų laisvas, kad žmonės galėtų laisvai išsakyti tai, ką jie mąsto, ką jaučia, negalvodami, kaip ten ką Kremlius ar Briuselis pagalvos.
– 2022-uosius metus LR Seimas paskelbė Lietuvos Katalikų LKB Kronikos metais. Kadangi simboliškai susitinkame senųjų ir Naujųjų metų sandūroje, gerbiamas kardinole, kaip vertinate praeinančius metus ir ko linkėtumėte Lietuvai kitąmet?
– Šitie metai Lietuvai buvo pakankamai sunkūs dėl pandemijos, sunkūs dėl žmonių susipriešinimo, man atrodo net sovietmečiu mes nejautėme tiek susipriešinimo, kiek dabartiniame laikmetyje. Buvo sunkūs metai ir dėl migrantų krizės, kuomet žmonės prievarta buvo ir tebėra stumiami į Lietuvą.
Norėtųsi palinkėti, kad ateinantys metai būtų lengvesni. Lietuvos žmonėms labai linkėčiau vengti susipriešinimo. Mes niekada nebūsime visi visai vienos nuomonės, bet tikrai linkiu, kad būdami tokie skirtingi, nepyktume dėl to ant kito. Linkėčiau darnumo, sugyvenimo, atlaidumo, broliškumo. Jeigu būsime tarpusavyje broliški, tai net turėdami dar didesnių išbandymų, juos visus nugalėsime.
– Dėkojame už pokalbį.
Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše, pokalbio vedėja žurnalistė Brigita Sabaliauskaitė.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunui svarbios istorinės asmenybės ir šių laikų kauniečiai“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
