Gyventojų perkamoji galia kitais metais augs, nepaisant padidėjusios infliacijos, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Ji nurodė, kad jau 2022 metų pradžioje bus pristatyti pasiūlymai, kaip galėtų būti keičiamas nekilnojamojo turto mokestis.
„Ekonomika šiemet augs sparčiau, nei tikėtasi rugsėjį, gerinamos darbo užmokesčio prognozės. Taip pat yra didinamos infliacijos prognozės – du trečdaliai šios infliacijos yra susiję su išoriniais veiksniais, pusę jos sudaro energijos kainos“, – sakė ji.
Trečiadienį Finansų ministerijoje pristatytas atnaujintas Ekonominės raidos scenarijus. Prognozuojama, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas šiemet augo labiau, nei tikėtasi anksčiau, t. y. 4,8 proc. Tuo metu 2022-iesiems BVP augimo prognozė mažinama iki 3,7 proc.
Rugsėjį ministerija prognozavo, kad BVP 2021 metais augo 4,3 proc., o 2022 metais augs 4 proc.
2021 metų suderinto vidutinio metinio vartotojų kainų indekso prognozė gruodį padidinta iki 4,5 proc. 2022 metams prognozuojamas 4 proc. rodiklis. Tuo metu darbo užmokesčio fondo 2021 metų prognozė padidinta iki 11,6 proc., o 2022 metų – iki 9,9 proc.
„Vertinant istorinius duomenis visko gal yra buvę, bet pastaruoju metu darbo užmokesčio augimas tikrai yra didžiausias iš to, kas buvo“, – pastebėjo G. Skaistė.
Ministrė paaiškino, kad tokį augimą lemia Vyriausybės priimti sprendimai dėl minimalios mėnesinės algos, neapmokestinamojo pajamų dydžio bei mokytojų, medikų, pareigūnų, socialinių ir kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo, taip pat – auganti darbo jėgos paklausa privačiame sektoriuje.
Rugsėjį tikėtasi 3,4 proc. vidutinės metinės infliacijos 2021 metais ir 2,5 proc. 2022 metais. Prognozuotas 9,5 proc. darbo užmokesčio fondo augimas 2021 metais ir 9 proc. 2022 metais.
2021 metams prognozuojamas 7,1 proc. nedarbo lygis (pagal gyventojų užimtumo tyrimo apibrėžtį), o 2022 metais jis galėtų nukristi iki 6,4 proc.
Taip pat nurodytos pagrindinės Europos Komisijos skelbiamos prielaidos, kad JAV dolerio ir euro keitimo kursas 2022 metais bus 1,16, pasaulio BVP 2022 metais augs 4,5 proc., ES BVP – 4,3 proc., o naftos kaina sieks 78,9 JAV dolerio už barelį.
Galimos rizikos
G. Skaistė taip pristatė galimus rizikos veiksnius. Iš teigiamų tai – masinė populiacijos vakcinacija ir nauji COVID-19 ligos gydimo metodai, stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinant monetarinė ir fiskalinė politika, Europos ekonomikos gaivinimo planas, geresnės demografinės tendencijos.
Iš neigiamų – naujų COVID-19 atmainų protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas, lėtesnis euro zonos ir globalios ekonomikos atsigavimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose, stiprėjanti geopolitinė įtampa, užsitęsęs žaliavų brangimas ir tiekimo sutrikimai ir visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas.
Pastebima, kad šiemet investicijos Lietuvoje per pirmuosius devynis mėnesius augo 10,2 proc. ir buvo svarbus ūkio augimo veiksnys.
„Didžiausią poveikį sparčiam investicijų augimui turėjo produktyvios investicijos, kurios gali sudaryti sąlygas tvariam šalies ekonomikos augimui ateityje. Investuoti į produktyvumą didinančias priemones įmones skatino smarkiai išaugusi produkcijos paklausa, darbo jėgos trūkumas ir beveik išnaudoti turimi gamybiniai pajėgumai, šiuo metu siekiantys istorines aukštumas.
Produktyvios investicijos per pirmuosius devynis 2021 metų mėnesius, lyginant su atitinkamu 2020 metų laikotarpiu, buvo didesnės 24,1 proc. Numatoma, kad šiemet investicijos galėtų augti vidutiniškai 9,1 proc., ateinančiais metais – 7,5 proc., o vidutiniu laikotarpiu po 8 proc. per metus“, – dėstoma ministerijos pranešime.
Pastebima, kad 2021 metai buvo palankūs eksportuotojams.
„Įvertinus šių metų devynių mėnesių prekių ir paslaugų eksporto tendencijas bei pasikeitusias technines prielaidas dėl užsienio prekybos partnerių ekonominės raidos perspektyvų, scenarijuje numatoma, kad 2021 metų prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis kainomis galėtų augti 11,3 proc.
Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais užsienio prekybos raidai neigiamos įtakos gali turėti išorės veiksniai (išaugusi geopolitinė įtampa, COVID–19 viruso atmainų, mutacijų keliamas ekonominis neapibrėžtumas), tačiau įvertinus Lietuvos eksportuotojų gebėjimus prisitaikyti prie iššūkių, vidutiniu laikotarpiu teigiamos eksporto plėtros tendencijos turėtų tęstis. Numatoma, kad 2022–2024 metais prekių ir paslaugų eksportas vidutiniškai galėtų augti apie 5,2 proc. per metus“, – nurodo ministerija.
Mokestiniai pokyčiai
G. Skaistė taip pat papasakojo, kad kitų metų pradžioje ketinama pasiūlyti sprendinį dėl pokyčių, kurie galėtų būti susiję su nekilnojamojo turto mokesčiu.
„Dabar jis susijęs labiau su žmogumi, o būtų siūlymas, kad jis priklausytų nuo turto vieneto. Tada būtų sunkiau jo išvengti, manipuliuoti tais dalykais. Šis mokestis galėtų prisidėti prie savivaldybių savarankiškumo didinimo“, – sakė ji.
Ministrė pridūrė, kad taip pat laukia diskusijos dėl kitų mokesčių, kurie buvo aptarti prie Finansų ministerijos sudarytoje darbo grupėje.
„Tačiau tam reikia surasti didelį palaikymą, tiek tarp politinių partijų, tiek visuomenėje. Dėl to diskusijos užtrunka. Dar laukiame sprendinių, kurie susiję su tarptautiniu minimaliu pelno mokesčio tarifu, kuris yra sutartas tarp EBPO, tačiau jo įgyvendinimo taisyklės paveiks ir mūsų kaimynus – estus, latvius, lenkus“, – sakė G. Skaistė.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
