Draugystė su Taivanu Lietuvai atsirūgo – Kas vyksta Kaune

Draugystė su Taivanu Lietuvai atsirūgo gali turėti ilgalaikių pasekmių

BNS 2021/11/21 11:08
Taivano atstovybė Lietuvoje / DELFI nuotr.

Kinija oficialiai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva iki reikalų patikėtinių, sekmadienį pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija (URM). Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė apgailestaujanti dėl tokio sprendimo, tačiau pažymėjo šalį turint teisę plėsti ryšius su Taivanu.

Minėtą sprendimą Pekinas priėmė reaguodamas į Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymą šią savaitę. Tai reiškia, kad Vilniuje ir Pekine nebedirbs Kinijos ir Lietuvos ambasadoriai, o diplomatinėms atstovybėms vadovaus žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai.

„Kinijos vyriausybė turėjo sumažinti diplomatinius santykius tarp dviejų šalių, (…) siekdama apsaugoti savo suverenitetą ir pagrindines tarptautinių santykių normas“, – teigiama sekmadienio rytą išplatintame ministerijos pranešime.

„Lietuvos vyriausybė turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes“, – rašoma jame. Kinijos URM pridūrė, kad Lietuvos veiksmai sukūrė „blogą precedentą tarptautinėje erdvėje“.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) sekmadienį pareiškė apgailestaujanti dėl Kinijos sprendimo oficialiai mažinti diplomatinį atstovavimą ir pabrėžė, jog Lietuva turi teisę plėsti ryšius su Taivanu.

„Lietuva dar kartą patvirtina, kad laikosi „Vienos Kinijos“ politikos, bet kartu turi teisę plėsti bendradarbiavimą su Taivanu ir priimti bei steigti nediplomatines atstovybes tokių ryšių praktiniam plėtojimui užtikrinti, kaip tai daro daugelis kitų valstybių“, – rašoma URM pranešime.

„Taivaniečių atstovybės Lietuvoje priėmimas yra grįstas ekonominiais interesais“, – tvirtina ministerija.

Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia nematantis rimtesnių pasekmių po Kinijos sprendimo. Jis pabrėžė, jog Lietuva turi teisę vystyti santykius su įvairiomis šalimis, įskaitant ir Taivaną.

„Tai nereiškia, kad mes norime nutraukti diplomatinius santykius (su Kinija – BNS). Mes manome, kad nepažeidžiame jokių kanonų, tik problema, kad Pekinas tuos kanonus griežtina ir tai, kas buvo leista anksčiau daugumai Europos Sąjungos valstybių, staiga Lietuvai buvo uždrausta – vystyti ekonominius santykius su viena iš inovatyviausių ir stipriausių demokratijų pietryčių Azijoje. Nepykit, bet šia teise pasinaudosime“, – kalbėjo parlamentaras.

Prieš kelis mėnesius Kinija jau atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Lietuva padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.

Kiniją pykdo Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybei veikti pavadinime naudojant salos vardą, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.

Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.

Lietuvos verslininkai sako, kad dėl Vilniaus ir Pekino nesutarimų prekyba su šia Azijos šalimi gerokai apsunko. Lietuva dar pavasarį išstojo iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo formato su Kinija 17+1, pastaraisiais metais stiprino ryšius su kitomis Tolimųjų Rytų šalimis.

Papildyta 17.16 val.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas sako, jog Kinijos atsako buvo galima tikėtis.

„Pakankamai tikėtas sprendimas, nors gal ir nebuvo aišku, koks konkrečiai atsakas bus, bet Kinija pareiškė labai garsiai iš karto, kad vienoks ar kitoks atsakymas į atstovybės steigimą bus“, – BNS sekmadienį sakė T. Janeliūnas.

Pasak jo, ambasadorių nebuvimas šalyse apsunkins kai kuriuos politinius sprendimus, kadangi patikėtiniai yra gerokai suvaržyti. Be to, pasak politologo, sprendimas turės ilgalaikių pasekmių, nes ateityje atkurti atstovybes gali būti sudėtinga.

„Atkurti konkrečiai ambasadas tiek vienoje, tiek kitoje pusėje gali prireikti daugiau laiko ir tai nėra tik faktinės būsenos atstatymas, kaip kad būtų buvę, jei po kurio laiko būtų grįžę ambasadoriai į Kiniją ir į Lietuvą“, – kalbėjo politologas.

„Dabar reikės konkretesnio žingsnio, kažkada gali kilti poreikis, kaip atstatyti tą normalų ambasadų darbą su normaliais ambasadoriais ir tam reikės konkretaus papildomo sprendimo, jeigu jis, aišku, bus kažkada“, – pridūrė jis.

Visgi T. Janeliūnas teigia, jog tai nėra griežčiausias sprendimas, kurio galėtų imtis Kinija: „Turbūt griežčiausias variantas būtų, jei Kinija būtų pareiškusi apskritai apie diplomatinių santykių nutraukimą, tai jau būtų visiškai radikalus žingsnis.“

Rytų Europos studijų centro (RESC) ekspertas Raigardas Boruta sako, kad diplomatinio atstovavimo lygio pažeminimas yra reikšmingas sprendimas, kuris parodo, jog dvišaliai santykiai išgyvena gilią krizę. Jis atkreipia dėmesį, jog Kinija gali tuo neapsiriboti.

„Šiuo sprendimu norima pabrėžti greitą ir griežtą Kinijos reakciją, tačiau, sprendžiant iš oficialių pareiškimų, tai tėra tik „tarpinė stotelė“ ir Pekino atsakas neapsiribos tik šiuo sprendimu“, – BNS sakė R. Boruta.

„Pekino greitas atsakas buvo svarbus ir vidaus politikai: Kinijos valdžiai buvo būtina nuraminti visuomenę, kuri yra itin įsiaudrinusi ir nepatenkinta dėl dažnai per švelnios Pekino pozicijos Lietuvos atžvilgiu“, – pridūrė jis.

Pasak politologo, Kinijos sprendimas rodo, jog Lietuva peržengė Pekino „raudonas linijas“ ir sukūrė itin blogą, kaip teigiama Kinijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, „vienos Kinijos“ precedentą pasaulyje, todėl neįprastai greitas reakcijos laikas ir sprendimas rodo, jog Pekinui tai ypač jautru.

R. Boruta pastebi, jog Kinija itin retai imasi diplomatinių santykių atstovavimo nužeminimo: paskutinį kartą tai buvo padaryta 1981 metais su Nyderlandais po to, kai buvo paskelbta, jog šalis planuoja Taivanui pagaminti povandeninius laivus. Po beveik trejų metų, Nyderlandams atsisakius planų, diplomatiniai santykiai sugrįžo į ambasadorių lygį.

Anot jo, Kinijos užsienio politikos ekspertai taip pat pažymi, jog „reikšmingai sumažėjęs pasitikėjimas tarp abiejų šalių“ gali neigiamai paveikti Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse institucijose, kuriose Kinijai bus daug sunkiau paremti Lietuvos poziciją.

T. Janeliūnas taip pat mano, kad ateityje galima net ir be perspėjimų tikėtis įvairių neoficialių bandymų kenkti ar trukdyti ekonominių santykių palaikymui ar Lietuvos dalyvavimui tarptautinėse organizacijose.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA