Maždaug nuo spalio vidurio trečią skiepą nuo koronaviruso gali gauti kiekvienas pilnametis šalies gyventojas, kuris paskiepyti nuo COVID-19 ligos anksčiau nei prieš 180 dienų. Ne vienam šiuo atveju kyla klausimas, ar atėjus laikui jau skubėti skiepytis pakartotinai, ar dar luktelti.
Onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga „Žinių radijo“ laidoje „Gandro lizdas“ paaiškino, kas gyventojams gali padėti priimti sprendimus. Pasak specialisto, jeigu žmogus buvo pilnai vakcinuotas, ir po to užsikrėtė koronavirusu, jam revakcinacija šiuo metu yra nereikalinga.
„Natūrali infekcija šiuo atveju veikia kaip reimunizacija. Tas papildomos dozės skyrimas šiame kontekste nebūtų tikslingas. Antikūnai yra daugiau orientacinio pobūdžio. Mes žinome, empiriškai nustatytas orientacines reikšmes, pagal kurias galime apsiuostyti, kokiame statuse tas imuninis atsakas yra.
Tarkime, jeigu žmogus po pilnos vakcinacijos pasidaro antikūnų testą, norėdamas apsispręsti, ar revakcinuotis, ir ten titrai – trys ar du tūkstančiai, tada savaime aišku, revakcinuotis dar poreikio didelio nėra, galima du mėnesius palaukti, pakartoti antikūnų tikrą ir pažiūrėti“, – aiškino M. Strioga.
Pasak specialisto, jeigu antikūnų skaičius yra mažas, tarkime trys, penki, penkiasdešimt, aštuoniasdešimt, panašu, pagal dabartinius duomenis, kad jis yra per mažas, tada galima tvirtai sakyti: „taip, Jūs esate tikrai racionalus kandidatas revakcinacijai“.
„Žinome, kad 80 proc. apsauga, esant alfa atmainai, yra sukuriama, jeigu antikūnų prieš RBD yra daugiau kaip 500 BAU/ml. Kartais ir manęs klausia: „pas mane 450, arba pas mane – 600“, šiame kontekste negali pasakyti, nes tai yra orientacinės vertės.
Jos nustatytos esant alfa atmainai, bet, jeigu manęs klausia, aš sakau, kad „taip, ar Jums būtų 450 ar 650, reiškia, sukiojasi aplink tą vertę, kuri maždaug žinoma, siūlyčiau revakcinuotis“. Jeigu kalbame apie vertes, kurios daugiau kaip tūkstantis arba daugiau kaip 1500, tada ta revakcinacija galbūt dar ir yra netikslinga“, – sakė M. Strioga.
Aiškių atsakymų nėra
Apskritai, pasak eksperto, antikūnų titro nustatymas nėra labai rekomenduojamas.
„Tarkime JAV apskritai to nerekomenduoja daryti, ten yra dar ir kitos priežastys, nes ten dar ir antikūnus prieš N baltymą nustato, kuris su vakcinacija visiškai nesusijęs, – tik su natūralia infekcija. Bet suėjus tam terminui, kai jau galima gauti trečią sustiprinamąją dozę, po šešių mėnesių, tą galima daryti. Jeigu žmonės abejoja, nori pasitikrinti, individualiai patys įsivertinti savo poreikį, jie gali pasidaryti tyrimą.
Bet aiškūs atsakymai gali būti tik, jeigu jų turi dar labai daug, tada – taip, dar tuo metu nėra prasmės revakcinuotis. Ir aiškūs atsakymai, jeigu jų turi labai mažai. Jeigu sukiojasi apie 500, mano patarimas būtų, kad, esant šiai pandemijos fazei dabartiniame kontekste, žinant, kad tai yra delta atmaina, siūlyčiau tokiems žmonėms gauti trečią sustiprinamąją dozę“, – sakė M. Strioga.
Negalavimai po skiepo – įprastas dalykas
Bijančius negalavimų po skiepo, ekspertas ramina, kad su vakcinacija virusas negaunamas, tad susirgti COVID liga nuo skiepo jokios galimybės nėra.
„Turbūt susirgimu žmonės vadina tuos pojūčius, kurie gali būti labai panašūs į ligos, kurie yra susiję su intensyvia, aktyvia imuninės sistemos veikla, tarkime – karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, kaulų, sąnarių, raumenų maudimas arba skausmas, bendras nuovargis, viduriavimas. Šitie dalykai gali būti. Tai yra charakteringi požymiai, būdingi intensyviai besivystančiam imuniniam atsakui. Tik tiek, kad jie paprastai ilgai netrunka, jie gali iki savaitės trukti“, – sakė M. Strioga.
Pasak specialisto, yra žmonių, kuriems ir nuo gripo, ir nuo kitų vakcinų tokių simptomų pasitaikydavo.
„Tarkime yra meningokoko B vakcina, vaikai kartais iki 40 laipsnių karščiuoja kelias dienas. Nes tai yra stiprų imuninį atsaką indukuojanti vakcina. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad tai yra liga“, – tikino M. Strioga.
Už raginimo skiepyti vaikus – ir netiesioginis tikslas
Šiuo metu tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja skiepyti vaikus nuo 12 metų. Yra žinoma, kad vaikai gali susirgti kovidu, gali ir sunkiai sirgti, retais atvejais tai gali baigtis mirtimi.
„Jeigu žiūrėsime ligos pavojingumą vyresniems žmonėms, turintiems gretutinių ligų ir sveikiems vaikams, tai čia – dešimtimis kartų, kad vaikas sirgs (sunkia forma rizika) yra mažesnė. Mūsų didžiausia problema ir krūvis sveikatos apsaugai yra ne vaikai, o vyresnio amžiaus žmonės. Prioritetas turėtų būti ta grupė.
Jeigu mes rekomenduojame skiepyti vaikus, tikimės netiesiogiai prisidėti, kad jie galimai neužkrėstų didesnės rizikos grupės žmonių, ir kitas argumentas, kad tokiu būdu norime sustabdyti viruso plitimą visuomenėje, (…) ir galimybę susidaryti naujoms atmainoms“, – sakė M. Strioga.
Specialistas pastebėjo, kad vaikai sudaro 10-20 proc. populiacijos.
„Vaikams ne tiek pavojinga imunizaciją susidaryti ir natūraliu būdu. (…) Reikia įvertinti ir rizikas, jeigu kalbame apie paauglius berniukus, 12 metų amžiaus, kadangi jiems leidžiamos dvi vakcinos „Pfizer“ ir „Moderna“, žinant, kad „Moderna“ vakcinoje yra labai didelė veikliosios medžiagos informacinės RNR koncentracija, net 100 mikrogramų, kai tuo tarpu „Pfizer“ vakcinoje yra tik 30 mikrogramų, aš šio amžiaus vaikinams rekomenduočiau skiepytis „Pfizer“ vakcina“, – sakė M. Strioga.
Pasak jo, apskritai kai kuriose valstybėse, tarkime Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, tokio amžiaus jaunuoliams skiriama tik viena vakcinos dozė.
„Nes šių jaunuolių imuninė sistema labai audringai sureaguoja, antikūnų titrai susidaro žvėriškai dideli (…), tokiu atveju jaunuoliams būtų rekomenduotina „Pfizer“, ir po vakcinos bent savaitę reikėtų vengti intensyvesnio fizinio krūvio, kad širdis nebūtų labai stipriai įdarbinta“, – teigė M. Strioga.
Pasak specialisto, vaikų skiepijimas yra tėvų pasirinkimas.
„Jeigu tėvai su vaikais nusprendžia, kad jie prisiima galimas rizikas, ir nori įnešti savo indėlį į bendrą pandemijos valdymą, jie turėtų apsvarstyti vakcinacijos galimybę. Šiek tiek savanaudiškai elgiasi senjorai, kurie nesiskiepija. Gaunasi, kad dėl jų užsispyrimo turime stumti į vakcinaciją tą populiacijos dalį, kuriai galbūt tai nėra pirmutinis poreikis. Norėtųsi įvairių amžiaus grupių visuomenės solidarumo“, – sakė M. Strioga.
Didžiausias rūpestis – paskiepyti rizikos grupių asmenis
Apskritai ekspertas teigė, kad dabar didžiausias rūpestis yra ne revakcinacija, o, kaip paskiepyti rizikos grupių asmenis.
„Būtų džiugu, jeigu dabar būtų aktualiausias revakcinacijos klausimas, bet deja mes turime pakankamai didelius skaičius žmonių, ypač rizikos grupių žmonių (tai yra vyresnių nei 75 m. amžiaus, vyresnių nei 80 m.), kuriems rizika sirgti yra didžiausia, ir kuriems kalba apie revakcinaciją neina, nes jie dar nepraėję pirmosios vakcinacijos.
Jeigu dabar būtų kilę diskusijos dėl revakcinacijos, tai mes ir tokios situacijos, kokią dabar turime ligoninėse, reanimacijose, irgi neturėtume“, – sakė M. Strioga.
Pasak specialisto, greičiausiai visi, kurie nėra imunizuoti vakcinacijos būdu, imunizuosis natūraliai, reiškia, kad jie užsikrės.
„Tačiau tie žmonės, kurie yra padidintos rizikos, – tiek dėl amžiaus, tiek dėl gretutinių liga, nemaža dalis jų sirgs sunkiai, ir dalis jų mirs. Norėdami to išvengti tiek dėl tų pačių žmonių gerovės, tiek dėl mūsų visų intereso, kad nebūtų perkrautos ligoninės, ir kad nebūtų stabdomas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas kitomis ligomis sergantiems žmonėms, o jis jau yra stabdomas, (ragina skiepytis)“, – sakė M. Strioga.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
