Šalia Aukštųjų Šančių piliakalnio galima rasti Perkūno ąžuolo riedulių kalendorių. Įdomu, kada ir kaip jis atsirado?
Įkūrė „Romuvos“ atstovai
Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Kauno skyriaus vaidila Valdas Pukas pasakojo, kad senovės lietuvių paleoastronominį kalendorių 2013 metais įkūrė Kauno „Romuvos“ nariai. Šiam tikslui panaudotas Birutės kalne Palangoje identifikuotas šventvietės modelis.
Kauno „Romuva“ kurtis ėmė dar 1992 m., kai iš JAV į Lietuvą atvyko Vilius Dundzila, jis užrašė pagrindinius Kauno „Romuvos“ teiginius. Po trejų metų į Kauną atvyko vienas iš „Romuvos“ sąjūdžio pradininkų, Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas.
Iš pradžių romuviai rinkdavosi prie Kauno Santakos aukuro, o vėliau susitikinėti ėmė ir prie Aukštųjų Šančių piliakalnio. Čia buvo įkurta šventvietė: pastatytas aukuras, įrengtas Perkūno ąžuolo riedulių kalendorius. Piliakalnį, aukurą ir kalendorių sujungė Protėvių takas.
Ieškojo žaibo paliesto medžio
Kauno „Romuvos“ vaidila V. Pukas pasakojo, kad nusprendus įrengti riedulių kalendorių, teko surasti išskirtinį ąžuolą.
„Prie piliakalnio ąžuolyne ėmėme ieškoti ypatingo medžio, kuris būtų paliestas žaibo. Suradome tokį ąžuolą kiek giliau miške. Neįtikėtina, bet A. Šančių piliakalnis, aukuras ir Perkūno ąžuolas yra simetriški aukuro atžvilgiu ir yra vienoje atkarpoje“, – stebėjosi V. Pukas.
Kitas nustebinęs dalykas – žaibo vija apsivyniojo aplink ąžuolą ir ties ta vieta, kur dabar riedulių rate yra vasario 2 d. (tądien minima Perkūno diena) – įėjo į žemę.
Įrengė riedulių kalendorių
Netrukus aplink Perkūno ąžuolą buvo įrengtas paleoastronominis riedulių kalendorius. Akmenys atkeliavo iš Kauno apylinkių. Perkūno ąžuolo riedulių kalendorius yra maždaug 14 metrų skersmens. Antrasis ratas, – tai Zodiako ženklų ratas su 12 pasodintų ąžuoliukų. Kalendorius tarnauja kaip metskaitlis. Ratu keliauja ugnelė, žymėdama atitinkamą mėnesį, dieną ir Zodiako ženklą kur tuo metu yra Žemė.
Paleoastronominį kalendorių sudaro centre stovintis Perkūno ąžuolas, akmens riedulių ratas (metskaitiklis su 12-os mėnesių žymomis) ir Zodiako žymenų ratas su 12 ąžuoliukų.
Pasak V. Puko, šis kalendorius atkurtas pagal archeologinių kasinėjimų senosios Palangos observatorijos Birutės kalne duomenis.
Vyksta šventės
Sukurtoje šventvietėje švenčiamos šventės: pavasario ir rudens lygiadieniai, vasaros ir rudens saulėgrįžos, Perkūno diena, Gabijos šventė, Jorės šventė, Mildos šventė, Rasos, Mindaugo karūnavimo diena, Baltų vienybės diena.
Nuo 2013 m., kai atsirado Perkūno ąžuolo riedulių kalendorius, visos šventės prasideda nuo apeigų riedulių kalendoriaus rate pažadinant ugnelę.
„Pavyzdžiui, švenčiant rudens lygiadienio šventę, dalyvius pakviečiu į šį ratą, aplink Perkūno ąžuolą. Uždegu ugnelę ties rugsėjo 22 diena, žyminčia Rudens lygę, sugiedame giesmę Perkūnui. Toliau ugnelė keliauja prie aukuro, kur prasideda šventė. Ratu per žmonių rankas keliauja ir duonelė“, – pasakojo V. Pukas.
Įprastai į Kauno senovės baltų religinės bendrijos „Romuva” šventes susirenka 15 – 60 Šančių bendruomenės narių.
