Kauno miesto poliklinika plečia paslaugų spektrą: geros žinios kenčiantiems lėtinį skausmą – Kas vyksta Kaune

Kauno miesto poliklinika plečia paslaugų spektrą: geros žinios kenčiantiems lėtinį skausmą

Kauno miesto poliklinika / R. Tenio nuotr.

Spalio pradžioje Kauno miesto poliklinikos (KMP) Šilainių padalinyje pradėta teikti nauja paslauga pacientams, kenčiantiems lėtinį skausmą. Naujai duris atvėrusiame Skausmo diagnozavimo ir gydymo kabinete pirmuosius pacientus pradėjo konsultuoti neseniai prie poliklinikos komandos prisijungusi patyrusi gydytoja anesteziologė reanimatologė Jolanta Daugėlė. Pokalbis su gydytoja apie lėtinį skausmą ir būdus jį įveikti, taikant kompleksinę pagalbą.

Lėtinio skausmo diagnozė

Gydytoja J. Daugėlė anesteziologijos – reanimatologijos srityje dirba jau beveik 20 metų, tad yra sukaupusi išties didelę patirtį. Nors lėtinio skausmo gydymo srityje gydytoja specializuojasi ne taip seniai, tačiau jau yra padėjusi ne vienam pacientui, kuriam kiti gydytojai nebeturėjo ką pasiūlyti.

Kartais, net ir pritaikius tinkamą gydymą, skausmas užsitęsia ilgiau nei tris mėnesius, todėl žmogui tampa reikalinga papildoma medicininė pagalba. „Lėtinis skausmas laikomas atskira liga, slopinančia organizmo funkcines galias ir neigiamai veikiančia žmogaus gyvenimo kokybę. Ilgiau nei 3 mėnesius besitęsiantis ir nesibaigiantis skausmas jau sugijus pažeistiems audiniams ar dėl kitų priežasčių, gali būti laikomas lėtiniu skausmu“, – sako J. Daugėlė.

Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbu, jog į ją besikreipiantys pacientai turėtų šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto siuntimą, kad jų liga jau būtų diagnozuota, gydoma jos priežastis.

Gydytoja anesteziologė reanimatologė Jolanta Daugėlė / R. Tenio nuotr.

Pasak J. Daugėlės, skausmą sukeliančių priežasčių yra tikrai labai daug, todėl į skausmo kabinetą pacientai turi atvykti pilnai ištyrinėti, atmestos visos kitos galimos priežastys ir išnaudotos visos įmanomos gydymo galimybės.

„Pacientai į skausmo kabinetą atvyksta, esant nenumalšinamam skausmui, kuris trunka ilgiau nei 3 mėnesius, nemažėja ar net progresuoja“, – sako ji.

Pakankamai nauja paslauga

KMP Šilainių padalinio Specializuotų paslaugų skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas Tadas Pranckevičius sako, kad Skausmo diagnozavimo ir gydymo kabineto atidarymas yra labai laukta naujovė, kurios iki šiol miesto poliklinikoje nebuvo.

„Neabejoju, jei paslauga pasiteisins, bus galima galvoti ir apie plėtrą. Tačiau kol kas tik pradedame dirbti, matome didelį pacientų ir gydančių gydytojų susidomėjimą, tad stebėsime rezultatus, kaip seksis“, – sako T. Pranckevičius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ši paslauga yra prieinama ne tik prie KMP prisirašiusiems pacientams, bet ir visiems kauniečiams, kurie turi gydytojų specialistų siuntimą. Tačiau labai svarbu, kad prieš atvykstant konsultuotis dėl lėtinio skausmo, pacientai būtų pilnai ištirti juos gydančių gydytojų.

Gydytojas chirurgas Tadas Pranckevičius / R. Tenio nuotr.

„Pavyzdžiui, jei atvyksta pacientas, kuris yra nenuodugniai ištirtas, tuomet skausmo klinikos specialistas negali suteikti savo paslaugų. Todėl ligonis vėl grąžinamas gydyti jį siuntusiam gydytojui, todėl jis laiku negauna paslaugos ir susidaro eilės, o skausmas tai tikrai nelaukia“, – sako ir KMP Šilainių padalinyje pradėjusiame veikti Skausmo diagnozavimo ir gydymo kabinete dirbanti gydytoja J. Daugėlė.

Daugiau apie Skausmo diagnozavimo ir gydymo kabinete teikiamas paslaugas skaitykite čia.

Dažniausiai kenčia dėl stuburo ir reumato

Gydytoja anesteziologė reanimatologė J. Daugėlė iš ilgametės patirties konstatuoja, kad didžiausią jos pacientų srautą įprastai sudaro pacientai su stuburo sąlygota patologija, taip pat išvarginti lėtinių reumatoidinių ligų. Taip pat ir onkologiniai ligoniai.

Kad tai nėra paprasti ligoniai, pabrėžia ir gydytojas chirurgas T. Pranckevičius. „Visoje šalyje turime nedaug anesteziologų, kurie specializuojasi lėtinio skausmo gydymo srityje, džiaugiamės, kad prie mūsų medikų komandos prisijungė gydytoja J. Daugėlė, nes jos darbas iš tiesų gali padėti skausmo ir gyvenimo išvargintiems žmonės susigrąžinti viltį į geresnę gyvenimo kokybę ir pilnatvę“, – sako jis.

Gyd. J. Daugėlė pripažįsta, kad universalaus gydymo nėra ir yra atvejų, kai net didžiausios pastangos neduoda trokštamo rezultato – visiško pasveikimo. „Viskas priklauso nuo paciento, jo būklės – tiek fizinės, tiek ir psichologinės. Turi reikšmės ir žmogaus socialinis statusas, jo finansinės galimybės pasinaudoti paskirtu gydymu, rekomendacijomis“, – apgailestauja J. Daugėlė.

Ji atvirai kalba ir apie onkologinius ligonius, su kuriais taip pat tenka nemažai susidurti. „Tik įvertinus esamą situaciją galima apsispręsti dėl gydymo apimčių. Kartais užtenka sumažinti skausmą, kad žmogus galėtų grįžti į kasdienę veiklą, o kartais reikia užtikrinti orų išėjimą iš gyvenimo kiek galima labiau sumažinant patiriamas kančias“, – sako gydytoja.

Lėtinis skausmas jaunėja

Gyd. J. Daugėlė neslepia, kad į jos kabinetą užsuka vis jaunesni pacientai. „Keista skausmo kabinete matyti santykinai jaunus žmones, bet jie taip pat serga įvairiausiomis ligomis. Tik kol esi sveikas ir jaunas aplink save matai tik sveikus žmones“, – sako daktarė. Pasak jos, lėtinius skausmus dažniausiai išprovokuoja nejudrus gyvenimo būdas, viršsvoris, netaisyklinga laikysena, kuri sukelia raumenų silpnumą, o galiausiai – ir skausmą.

Taip pat gyd. J. Daugėlė atkreipia dėmesį, kad skausmo pojūtis priklauso ne tik nuo fizinio kūno pažeidimų, ligų. „Šiandieninis gyvenimas yra labai greitas, keliantis mums daug įtampų kasdienėse veiklose ir įsipareigojimuose. Nerimą kelia mūsų pačių sveikatos būklė, rūpestis dėl savo vaikų ir tėvų, siekis užtikrinti stabilią finansinę būklę ir socialinę gerovę. Visa tai kelia įtampas mūsų kūne, kas taip pat sąlygoja skausmo progresavimą“, – pastebi patyrusi lėtinio skausmo gydytoja.

Skausmo diagnozavimo ir gydymo kabinetas / R. Tenio nuotr.

Pasak jos, net prastas nakties miegas gali įtakoti lėtinius skausmus, kuriuos lems žmogaus nuotaika ir reakcija į kasdienius iššūkius. „Būtų puiku išgerti stebuklingą tabletę ar atlikti manipuliaciją ir taip nutraukti skausmo grandinę, deja, tokios stebuklingos priemonės nėra“, – sako ji.

Gyd. J. Daugėlė sako, kad skausmo gydyme gali būti naudojamos labai įvairios priemonės – tai ne tik vaistai, bet ir manipuliacijos, psichoterapija, relaksacinės technikos ir fizinės terapijos priemones, manualinė terapija, akupunktūra, aromaterapija, fitoterapija. Skausmo diagnozavimo ir gydymo kabineto gydytojo darbas – sudaryti skausmo gydymo priemonių planą, parinkti tinkamus medikamentus, taip pat gyd. J. Daugėlė savo pacientams taiko trigerinių taškų blokadas.

PAPILDOMA INFORMACIJA IR KONTAKTAI

Ką reiktų žinoti pacientams, kurie nuspręs kreiptis į Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinyje veikiantį Skausmo diagnozavimo ir gydymo kabinetą:

  • Reikalingas šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto siuntimas ištyrus, diagnozavus ligą, gydant priežastį, o užsitęsus skausmui daugiau, kaip 3 mėnesius.
  • Siuntimo formoje Nr.027/a arba 028-1/a, turi būti nurodomi šie svarbūs rodikliai:
  • paciento dokumentiniai duomenys;
  • ligos diagnozė ir (arba) ligos kodas pagal TLK-10-AM, anamnezė, apžiūros rezultatai, gretutinės ligos, vartojami medikamentai;
  • siuntimo į skausmo kliniką tikslas;
  • pridedami visi papildomi tyrimai, jei jie buvo atlikti (bendras kraujo tyrimas, rentgenogramų įvertinimai, kaulų tankio tyrimai ir kt.);
  • bet kokia papildoma specialisto nuomonė, tyrimo rezultatai;
  • jei skausmas lokalizuotas stuburo srityje būtinas ne senesnis nei vienerių metų, tos srities CT arba MRT tyrimo aprašymas;
  • skirtas gydymas iki siunčiant į skausmo kliniką (atsakas į bet kuriuos medikamentus ir nemedikamentinį gydymą).

Skausmo diagnozavimo ir gydymo kabinetas įsikūręs VšĮ Kauno miesto poliklinikoje Šilainių padalinyje, adresu Baltų pr. 7, Kaunas. Tel. (8 37) 377 771.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA