Siūlymo dėl privalomų skiepų tam tikroms profesijoms kol kas atsisakyta, nes tam tikriausiai nepakaktų įstatymo dėl užkrečiamųjų ligų kontrolės pataisų ir reikėtų keisti Darbo kodeksą, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Formuluotės, kurios buvo projekte pasiūlytos, būtų įvairiai interpretuojamos ir mažiausiai čia reikėtų įvairaus interpretavimo, dėl to buvo sutarimas, kad tą klausimą reikia apsvarstyti, ar tai turėtų būti Darbo kodekso sudėtinė dalis“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė premjerė.
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui teikti Seimui priimti Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kad tam tikrų sričių darbuotojai, nepasiskiepiję nuo koronaviruso, už testus turėtų mokėti savo lėšomis.
Anksčiau Vyriausybės posėdžio darbotvarkėje įkelto siūlymo tam tikroms darbo sritims įvesti privalomą skiepijimąsi neliko.
„Pačiam projekte nebuvo aiškiai apibrėžta, apie kokius darbuotojus kalbama, čia, matyt, yra keletas klausimų, į kuriuos reikia sau atsakyti – ar tai darbo organizavimo tam tikri klausimai, dėl kurių yra pasiūlymų ir iš darbdavių, kurie norėtų turėti galimybę tokį reikalavimą nustatyti dėl savo darbo organizavimo taisyklių, tai akivaizdu, kad įstatymo projektas tokios situacijos neatlieptų“, – sprendimą komentavo I. Šimonytė.
Ji taip pat pabrėžė, kad Darbo kodekso pakeitimams numatytos kitokios procedūros, o pastabų dėl privalomo skiepijimo tam tikros darbo sritims įtvirtinimo Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme turėjo teisininkai.
„Teisingumo ministerija turėjo abejonių, ir manau, kad tos abejonės yra pagrįstos, prie to klausimo galėtume sugrįžti, bet manau, kad reikia įvertinti, ar dėl to nereikia keisti Darbo kodekso“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę anksčiau šią savaitę buvo įtrauktas klausimas dėl privalomo tam tikrų sričių darbuotojų skiepijimosi, tačiau jis išimtas ir Vyriausybė per posėdį trečiadienį jo nesvarstė.
Projektu buvo siūloma nustatyti, kad darbuotojai, vykdantys veiklas, kurių sąrašą tvirtintų Vyriausybė, galėtų dirbti tik pasiskiepiję, išskyrus atvejus, kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, yra persirgęs užkrečiamąja liga ar neužtikrintas vakcinų prieinamumas.
Žada išmokas už paskiepytus senjorus
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada padidinti išmoką šeimos gydytojams už pasiskiepyti nuo COVID-19 sutikusį senjorą, taip pat – premijas geriausiai vakcinaciją vykdančioms savivaldybėms.
„Dabar organizuosime tokią vieno mėnesio akciją maždaug iki lapkričio vidurio, kada bus skatinama dar papildomai būtent tą mėnesį po 30 eurų už pasiskiepijusį senjorą, už suteiktą jam konsultaciją“, – trečiadienį žurnalistams po Vyriausybės posėdžio sakė ministras.
„Tam visose savivaldybėse be išimties yra organizuotos mobilios grupės. Tai reiškia, kad jeigu šeimos gydytojas kalbasi su savo pacientais, jeigu pasakoma, kad taip, aš sutinku skiepytis, tokie sąrašai perduodami mobiliai grupei, kuri atvažiuoja ir šiuos žmones paskiepija“, – pridūrė jis.
Šiuo metu šeimos gydytojams yra numatytas penkių eurų priedas už kiekvieną paskiepytą žmogų, 15 eurų – už paskiepytą vyresnį nei 75 metų žmogų.
„Yra mokami šeimos gydytojams priedai už kiekvieną pirmą skiepą – penki eurai. Vėliau mes, skatindami senjorų skiepijimą, buvome numatę, kad už 75 metų ir vyresnio žmogaus konsultaciją ir pasiskiepijusį žmogų yra 15 eurų“, – kalbėjo A. Dulkys.
Jis pridūrė, kad akcija turėtų įsigalioti „artimiausiu metu“.
Geriausiai vakcinuojančioms savivaldybėms – premijos
Sveikatos apsaugos ministras taip pat informavo apie ruošiamą sprendimą dėl premijų savivaldybėms už spartų vakcinavimą, jų sulauks trys savivaldybės, kurios pirmosios vakcinuos 90 ir 98 proc. 75 metų ir vyresnių žmonių.
„Ruošiamas sprendimas, pagal kurį skatinsime savivaldybes, kurios pasieks 90 ir daugiau procentų senjorų skiepijimą 75-erių ir vyresnių amžiaus grupėje. Atitinkamai apdovanosime po tris geriausias savivaldybes, kurios greičiausiai, bet ne vėliau kaip iki gruodžio pirmos dienos, pasieks 90 ar atitinkamai 98 proc. rezultatą“, – sakė ministras.
„Tada skirsime atitinkamo dydžio premijas – perduosime pinigus savivaldybei, kad tie pinigai būtų skirti toms komandoms, kurios bus prisidėjusios prie tokio rezultato pasiekimo“, – pridūrė jis.
Jis neįvardino tikslių sumų, kiek tam planuojama skirti lėšų, tačiau pabrėžė, kad premijų dydis konkretiems žmonėms priklausys nuo savivaldybės skiepijimo procento.
„Tos trys pirmosios savivaldybės, kurios pasieks šitą rezultatą, joms bus skiriamos piniginės premijos tam, kad konkretiems žmonėms galėtų išmokėti iki 30 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio premijas, priedus. Jeigu savivaldybė pasiektų 98 proc., tai tada iki 50 proc. (vidutinio darbo užmokesčio dydžio – BNS), – teigė A. Dulkys.
Šiuo metu tokią piniginę premiją dėl spartaus senjorų vakcinavimo yra užsitikrinusi Neringos savivaldybė.
„Turime jau Neringą. Yra vienintelė Neringa. Galime pasidžiaugti, kad Neringa bus pavyzdys kitoms savivaldybėms ir Neringos savivaldybei bus išmokėtas atitinkamas piniginis apdovanojimas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
Lietuvoje bent vieną skiepo dozę yra gavę 62,8 proc. gyventojų. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, pasiskiepiję 65,3 procento, Neringoje šis rodiklis siekia daugiau nei 95 proc.
