Vyriausybė patvirtino reikalavimą nuo penktadienio uždarose patalpose dėvėti kaukes, taip pat rekomenduojama tiek viešiems, tiek privatiems juridiniams asmenims darbą organizuoti nuotoliniu būdu. Epidemiologas, profesorius Saulius Čaplinskas laidoje „Info diena“ prognozavo, jog tai yra paskutinė tokia sunki žiema su koronavirusu.
Laidos pašnekovas kalbėjo, jog tik rekomendacija dėvėti kaukes neveikia, tad reikia griežtesnių sprendimų.
„Taip, kad tikrai manau, kad tai yra teisinga“, – sakė epidemiologas.
Susirgimų atvejų daugėja, valdžia sako – kaukės bus privalomos, bet karantino nebus. Prisiminus pirmąjį karantiną, kai sirgo vos vienetai, bet priemonės buvo daug griežtesnės, epidemiologas S. Čaplinskas teigia, kad dabar tokio griežtumo ribojimų jau nereikia.
„Manau, kad tai yra tikrai adekvatu. Jeigu mes grįšime atgal, tai visos mano įžvalgos nuo pat pandemijos pradžios pasiteisino, išskyrus vieną. Pačioje pandemijos pradžioje pasakiau, jog neįsivaizduoju, jog toks griežtas lokdaunas, totalus miesto ar šalies užrakinimas yra įmanomas Vakarų demokratijos šalyse. Ir va šia prasme, kalbėkime atvirai, prie Sauliaus Skvernelio Vyriausybės tai buvo per ilgai, per griežtas, jis buvo neracionalus.
Gi karantinas nieko nesprendžia, o tik atideda problemos sprendimą. Ir tam tikram momentui to reikėjo, kad pasiruoštume mes visi – būtų medicina, apsaugos priemonės, diagnostika, gydymas. Tada dar skiepų nebuvo. Ir tada buvo aišku, kad ilgai karantinas neturi tęstis, jei jau pasiruošėme“, – kalbėjo jis.
Epidemiologas teigė, jog būtų nedovanotina klaida grįžti prie totalaus šalies uždarymo.
„O dabar, kai jau turime skiepus, jei vėl kažkam fantazuoti apie tai, kad grįžti prie totalaus šalies uždarymo, tai būtų nedovanotina klaida. Ne tik prieš ekonomiką, bet ir prieš mūsų vaikus“, – laidoje sakė S. Čaplinskas.
Jis teigė, jog tokiu sprendimu būtų žlugdomas gyvenimas ir jų ateitis.
„Kodėl vaikai turėtų kentėti dėl to, kad mes, suaugę nesugebame apsaugoti senjorų ir savo tėvelių ar senelių, kuriems ši liga labai pavojinga. Dalis senjorų, jei mes jų neapsaugosime, jie paprasčiausiai neišgyvens“, – sakė laidos „Info diena“ pašnekovas epidemiologas S. Čaplinskas.
Jis teigė, kad Galimybių pasas, turėdamas teigiamą trumpalaikį efektą, turi ir neigiamą ilgalaikį.
„Pagalvokime patys, jeigu kalbame apie tą patį Galimybių pasą. Tai koks yra jo poveikis trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tiek individui, tiek visai visuomenei. Turbūt puikiai suprantame ir matome, kad dalį žmonių tai paskatino pasiskiepyti. Ir turime tą trumpalaikį efektą teigiamą. Iš kitos pusės – žmonių susiskaldymas pasiekė neįmanoma ribą, čia toks neigiamas efektas“, – situaciją komentavo S. Čaplinskas.
Epidemiologas pabrėžė, jog tie, kurie galvoja, kad turėdami Galimybių pasą turi nebesisaugoti iš viso, gali sukelti labai blogas pasekmes.
Paprašytas įvardinti, kiek dar laiko liko iki pandemijos pabaigos, epidemiologas S. Čaplinskas laidoje prongozavo, jog tai paskutinė sunki žiema su šiuo virusu.
„Aš manau, kad su gan didele tikimybe galime pasakyti, kad ši žiema bus paskutinė tokia sunki. Gal sunkesnė už prieš tai buvusią, nes pasikeitė virusas. Ir per mažai dar yra žmonių, turinčių imunitetą. Bet kuo toliau, tuo jų bus daugiau. Ir kaupsis tos atminties ląstelės ir panašiai. Ir palaipsniui turėtų tos bangos būti vis mažesnės ir mažesnės. Bet dar užtruks keletą metų, kol virusas taps toks įprastas, kaip kiti koronavirusai“, – laidoje „Info diena“ kalbėjo epidemiologas S. Čaplinskas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
