Politikai ruošiasi naujam sezonui – jau rugsėjo 10 dieną prasideda Seimo rudens sesija. Kol aistros verda dėl mitingų, protestų ir svarstymų, kaip išvengti riaušių pasikartojimo, politinis sezonas, panašu, taip pat bus intensyvus.
Seimo rudens sesijoje nusimato daugybė įstatymų projektų, tarp kurių – ir itin daug diskusijų sulaukusios iniciatyvos.
Partnerystės įstatymas
Pavasario sesijoje pateikimo stadijoje Partnerystės įstatymui pritrūko 3 balsų. Tuomet Laisvės partijos atstovai, šio projekto iniciatoriai, iškart sakė, kad įstatymas į parlamento salę dar grįš rudenį.
Tiesa, pasak vieno iš pagrindinių projekto autorių Tomo Vytauto Raskevičiaus, šįkart iniciatyva bus išsamiai aptarta su visomis Seimo frakcijomis, prezidentu ir bažnyčios hierarchais. Apie tai jis kalbėjo naujienų agentūrai „Elta“.
Vis dėlto prieš Partnerystės įstatymą stoja didžiausia opozicinė – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija. Pastaroji dėl kelių jos atstovų palaikymo minėtam projektui netgi priėmė nutarimą: jeigu kažkuris „valstiečių“ narys rudenį partnerystę palaikys, jis iš frakcijos bus šalinamas.
Šalinti, panašu, daug narių nereikės, nes už Partnerystės balsavimą balsavęs Lukas Savickas jau pats pranešė, kad iš frakcijos išstos. Rūta Miliūtė, kuri irgi palaikė minėtą projektą, taip pat neslėpė turinti abejonių dėl ateities su LVŽS. O štai „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio konfliktas su už lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą viešai pasisakančiu Tomu Tomilinu baigėsi pastarojo išmetimu iš partijos.
Kritiką partnerystės įstatymui buvo išsakęs ir prezidentas Gitanas Nausėda. Partnerystės taip pat nepalaikė ir krikdemiškasis konservatorių flangas bei dalis kitų TS-LKD frakcijos narių, kurie siūlė savo alternatyvą – partnerystės klausimu surengti referendumą.
Taip pat buvo pasiūlytas ir kitas variantas – dar 2017 metais registruotas projektas, kuriuo buvo siūloma įteisinti sutartį dėl bendro gyvenimo. LVŽS taip pat siūlė panašų projektą.
Tačiau bene daugiausiai kritikos viešojoje erdvėje teko kitiems. Prieš partnerystės įteisinimą balsavo Liberalų sąjūdžio atstovai Jonas Varkalys ir Juozas Baublys, o Viktoras Pranckietis – susilaikė. Nors partnerystės įteisinimas yra įrašytas partijos programoje, projekto nepalaikė ir penki socialdemokratai: Vidmantas Kanopa, Kęstutis Vilkauskas, Vilija Targamadzė, Tomas Bičiūnas ir Liudas Jonaitis.
Mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimas
T. V. Raskevičius „Eltai“ taip pat sakė, kad partnerystės projektas rudenį bus grąžintas į Seimo salę po kito aštrių reakcijų Seime sulaukusio mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projekto, kurį teikia jo kolegė Morgana Danielė.
Iniciatyvą jau apsvarstė visi Seimo komitetai, tad dėl šio projekto jau bus galima balsuoti. Parlamentarės M. Danielės inicijuotomis pataisomis siūloma bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą.
Projekte šiuo metu numatytos baudos nuo 20 iki 100 eurų už pirmąjį nusižengimą, o už pakartotinį – iki 200 eurų maksimalus baudos dydis. Tačiau pagrindiniu šiame klausime paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė siūlymui baudas didinti. Galiausiai, dabartiniame projekto variante už pirmą nusižengimą numatyti baudų dydžiai nuo 30 iki 250 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 250 iki 400 eurų.
Dekriminalizacijos iniciatyvoms nepritaria opoziciniai „valstiečiai“. Abejonių turėjo ir kitos frakcijos. Daugiausia nerimo, pasak jų, kelia svarstymai, kad šiomis įstatymo pataisomis būtų palengvinama narkotikų platintojų veikla, kai platinami maži kiekiai narkotinių medžiagų, tačiau nuo bausmės išsisukama, prisidengiant, neva medžiagos yra skirtos savoms reikmėms.
Vis dėlto Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos atstovas Vytautas Mitalas interviu „Delfi“ teigė, kad palaikymo šiai iniciatyvai tikisi praktiškai iš visų parlamento frakcijų.
Pokyčiai pensijų sistemoje
Rudenį turėtų būti pristatytas ir pensijų sistemos keitimo modelis – su juo ketvirtadienį buvo supažindinti prezidentas G. Nausėda bei senjorus vienijančių asociacijų atstovai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad viso dydžio bazinę pensiją gautų turintys ne tik būtinąjį, bet ir minimalųjį stažą. Individualiosios pensijos dalyje siūloma didinti numatoma indeksavimo koeficientą. 2022 metais vietoje 7,93 proc. įvardijama 12,15 proc.
Šiemet bazinės pensijos dydis yra 198,29 euro, kitąmet turėtų pasiekti 214,01 euro. Šiemet taško vertė yra 4,17 euro, kitąmet turėtų pasiekti 4,5 euro (indeksuojant kaip numatyta) arba 4,68 euro (su ministerijos pasiūlymu).
Vis dėlto tokius siūlomus pokyčius gana kritiškai įvertino Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius dr. Boguslavas Gruževskis. Praėjusį šeštadienį vykusiame Socialdemokratų partijos Vilniaus apskrities skyrių sąskrydžio metu. Pensijų didinimas visiems „pagal liniuotę“, kaip teigė B. Gruževskis, padvigubina „Sodros“ biudžeto nestabilumo grėsmę, taip pat išryškina nelygybės klausimą.
B. Gruževskis išskyrė siūlomo pensijų didinimo modelio rizikas: neefektyvus valstybės biudžeto lėšų panaudojimas, nepakankama įtaka vyresnio amžiaus gyventojų skurdo mažinimui, „Sodros“ biudžeto dalies rezervo praradimas bei „Sodros“ sistemos patrauklumo sumažėjimas. Todėl, kaip pažymėjo ekspertas, reikia diferencijuoti pensijas bei taikliau padėti mažas pensijas gaunantiems senjorams.
Automobilių taršos mokestis
Aplinkos ministerija pristatė, kad vietoje jau galiojusio automobilių registracijos mokesčio, nuo šiol turėtų būti du mokesčiai: registracijos mokestis už pirmą kartą į Lietuvą įvežamus automobilius ir kasmetinis mokestis už taršą.
Pagal parengtą įstatymo projektą skaičiuojama, kad priklausomai nuo taršos, vienkartinis registracijos mokestis gali siekti nuo 115 iki 2258 eurų, o kasmetinis mokestis už naudojimą – nuo 29 iki 564 eurų.
Įstatymo projekte dėstoma, kad naujasis registracijos mokestis būtų apskaičiuojamas Kelių transporto priemonių registre registruojamos motorinės transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį padauginus iš taršos mokesčio tarifo ir taršos mokesčio koeficiento, nustatytų įstatymo priede, ir indeksavimo koeficiento. Pokyčiai Seimui turėtų būti pristatomi rudens sesijoje. Numatomas įsigaliojimas – 2023 m. sausio 1 d.
„Delfi“ TV laidoje „Piniginiai reikalai“ aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad registracijos mokestis keičiamas dėl to, kad valantis Europai pas mus neplūstų taršiausi automobiliai, o gyventojai ir įmonės taip pat būtų motyvuoti pirkti mažiau taršius automobilius.
Tuo tarpu kasmetinis taršos mokestis skirtas paskatinti gyventojus jau turimus automobilius iškeisti į mažiau taršius. Tiesa, pasirinktas mokesčio modelis jau sulaukė ir kritikos. Profesorius Raimondas Kuodis savo paskyroje „Facebook“ tai pavadino regresiniu turto mokesčiu. Anot jo, Lietuvoje jau seniai egzistuoja teršimo mokestis – akcizas degalams. R. Kuodis įsitikinęs, kad taršos problemą reikėtų spręsti tvarkant akcizus arba mažinant greitį autostradoje, o ne įvedant turto mokestį, kuris problemos nespręs.
Autoverslininkų asociacijos atstovas teigė, kad akcizų nelabai galima ženkliai didinti, nes esame vienoje ekonominėje erdvėje su kaimynais, dėl to gali didėti šešėlis, daugiau įvežama kuro iš kaimynų.
Ministras S. Gentvilas laidoje skaičiavo, kad vidutiniškai lietuvio perkamas automobilis kainuoja apie 5 tūkst. eurų. Jeigu įstatymas būtų priimtas toks, koks pasiūlytas, kai kurie taršiausi automobiliai įvežant pabrangtų 1 tūkst. eurų.
Vadinamasis motorinių transporto priemonių registracijos mokestis Lietuvoje įsigaliojo 2020 metų liepos 1 dieną. Šiuo metu jį mokėti reikia už kiekvieną aplinką teršiantį Lietuvoje įregistruojamą arba perregistruojamą automobilį. Mokesčio dydis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido emisijos.
Kiti projektai
Rudens sesijoje laukia ir kitos ne mažiau dėmesio sulaukusios iniciatyvos: darbą baigs mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė, kuri Vyriausybei pateiks savo išvadas, Seimui bus pateiktas siūlymas keisti Konstitucijos straipsnius dėl rinkimų amžiaus cenzo sumažinimo Seimo rinkimuose iki 21 metų bei tiesioginių merų rinkimų.
Bus svarstomi įvairūs aplinkosauginiai mokesčiai, kiti mokestiniai pasiūlymai, pildoma Nacionalinio saugumo strategija, sprendžiama dėl azartinius lošimus reglamentuojančių teisės aktų pataisų. Taip pat Seimą pasieks Sporto įstatymo projekto pataisos, įstatymų pakeitimai, susiję su bausmių vykdymo sistemos bei probacijos vykdymo institucine pertvarka, teisės aktų projektai, susiję su sveikatos politikos įgyvendinimu, tęsis Konstitucijos pataisos dėl kandidatavimo po apkaltos svarstymas.
Parlamentarai vertins ir Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kuriuo siekiama atšaukti kai kuriuos ribojimus bei suvienodinti alkoholio prekybos laiką visomis savaitės dienomis. Taip pat užregistruotas specialų Lukiškių aikštės statusą panaikinantis įstatymo projektas bei kitos iniciatyvos.
Be to, rugsėjį turėtų būti pasirašytas susitarimas dėl švietimo, artimiausiu metu taip pat turėtų būti pasirašomas ir Nacionalinis miškų susitarimas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
