Seimui trečiadienį, paskutinę pavasario sesijos dieną, pateiktas įstatymo projektas dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio pripažinimo valstybės vadovu. Projektas susilaukė audrų Seimo salėje, tačiau po pateikimo jam buvo pritarta.
Už projektą balsavo 71, prieš buvo 24, susilaikė taip pat 24 Seimo nariai. Jis toliau bus svarstomas Seimo komitetuose, dėl jo dar bus balsuojama ir svarstymo bei priėmimo stadijose.
Dar prieš posėdį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė, vertinant šį klausimą, ragino politikus atsiriboti nuo personalinių simpatijų ir antipatijų.
Vis dėlto opozicija teigė projekto nepalaikysianti, nes, pasak jų, klausimas paskutinę sesijos dieną teikiamas skubotai.
„Teikiamas projektas yra pagarbos ir pripažinimo ženklas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje“, – plenarinėje posėdžių salėje, pristatydama projektą, sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
Savo ruožtu opozicijos atstovai neslėpė pasipiktinimo.
„Aš manau, kad tai yra būdas perrašyti istoriją“, – tvirtino parlamentaras Artūras Skardžius.
„Galbūt jūsų koalicijos partneris ponas Landsbergis paprašė jūsų tai padaryti?“, – retoriškai V. Čmilytės-Nielsen klausė politikas.
Tuo metu V. Čmilytė-Nielsen paprašė atskirti, kad šiuo projektu nesiekiama V. Landsbergį pripažinti prezidentu, tačiau siekiama pripažinti jį valstybės vadovu.
„Estijoje Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas buvo pripažintas valstybės vadovu jau gerokai anksčiau ir iš to nebuvo daroma problemos“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.
Seimo narys Andrius Vyšniauskas klausė V. Čmilytės-Nielsen, ar pastebima priešiškų valstybių įtaka tiems, kurie prieštarauja tokiam įstatymo projektui.
„Aš visgi koncentruočiausi į tai, kas mums kaip valstybei, parlamentui yra svarbu. Manau, kad tai yra mūsų savigarbos klausimas“, – teigė ji.
Politikė nesiėmė vertinti oponuojančių projektui parlamentarų argumentų.
„Tiems žmonėms, kurie matė savo akimis 1990-1992 metų įvykius, matyt, nekyla klausimų dėl to, kas buvo valstybės vadovas. Ar tie argumentai yra inspiruoti vien tik politinių simpatijų ir antipatijų, aš nesiimu spręsti. Nuoširdžiai viliuosi, kad šiam Seimui užteks išminties pakilti virš asmeniškumų, politinių nuoskriaudų, kurios nueina į istoriją ir ažvelgti į šią situaciją valstybiškai“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad valstybė tuo metu tikrai buvo, tačiau naujo statuso V. Landsbergiui, pasak jo, kurti nereikia.
„Mes bandome čia politiškai perrašyti istoriją, kas ir nepatinka. Mes bandome įtvirtinti pavadinimus, kurių nebuvo“, – teigė politikas.
„Čia kaip lėtinė liga, o simptomas – pateikti tokį įstatymą paskutinę dieną. Nesirkime tokiomis ligomis“, – palinkėjo A. Sysas.
A. Vyšniauskui pasiūlius padaryti įstatymo projekto pateikimo svarstyme pusvalandžio pertauką, šiai idėjai buvo pritarta.
Vis dėlto replikų ir po šio sprendimo netruko. „Valstiečių“ frakcijos narys Arvydas Nekrošius dėl šio projekto siūlė balsuoti kaip dėl kitų asmenybių – slaptai, tačiau posėdžiui pirmininkaujantis Paulius Saudargas paaiškino, kad tai šiuo atveju nelabai įmanoma.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė kreipėsi į kolegas, primindama, kad šiuo metu yra tik projekto pateikimas, tad diskusijoms, pažymėjo ji, laiko dar bus.
„Leiskite šiam klausimui eiti į priekį, tai suteiks mums solidumo“, – ragino konservatorių frakcijos atstovas Valdas Rakutis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
