Sprendimą dėl LGBT eitynių vadina gėdingu: Kaunas paskelbė esantis provincija – Kas vyksta Kaune

Sprendimą dėl LGBT eitynių vadina gėdingu: Kaunas paskelbė esantis provincija

delfi.lt / Nerijus Povilaitis 2021/06/11 21:46
LGBT eitynės / Asociatyvi DELFI nuotr.

Atsisakydama leisti Laisvės alėja žygiuoti LGBT eitynėms „Kaunas Pride“, Kauno savivaldybė naudoja autoritarinių režimų taktiką, įsitikinęs profesorius Gintautas Mažeikis. Jo nuomone toks sprendimas yra gėdingas bei galintis turėti labai rimtų pasekmių tolimesnėje perspektyvoje, o Europos kultūros sostine kitąmet tapsiantis Kaunas jau pasiskelbė esantis provincija. Mokslininkas įsitikinęs, kad šią situaciją iš esmės galėjo pakeisti viešas Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pasisakymas, deja, miesto vadovas pasirinko tylėti.

Pretekstu neleisti žygiuoti LGBT aktyvistams tapo remonto darbai

Išsipildė spėjimai, jog Kauno valdžia neleis, kad pirmąjį kartą miesto istorijoje įvyktų seksualinių mažumų eitynės „Kaunas Pride“.

Jų organizatoriai derindami maršrutą nuo senamiesčio per Laisvės alėją triskart kreipėsi į miesto savivaldybę. Pirmąkart atsakyta, kad žygiuoti pagrindine senamiesčio Vilniaus gatve galimybių nebus, nes joje ketinama pradėti remonto darbus. Antrąkart atsisakyta leisti „Kaunas Pride“ dalyviams eiti Šv. Gertrūdos gatve, esą tektų riboti eismą, tai sukeltų didelių nepatogumų.

Galiausiai nuspręsta, kad LGBTQ+ eisena negalės žygiuoti ir Laisvės alėja. Motyvuota tuo, kad pagrindiniame miesto pėsčiųjų bulvare dar nebaigti visi rekonstrukcijos darbai, vyksta defektų šalinimas, be to nemažoje pėstiesiems skirtose Laisvės alėjos dalyje įsikūrusios barų bei kavinių terasos gali trukdyti eisenai.

Kauno valdžios elgesį tapatina su autoritarine Baltarusija

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, filosofas Gintautas Mažeikis šį Kauno savivaldybės sprendimą vadina gėdingu bei jį tapatina su autoritarinių režimų naudojama taktika.

Mokslininkas ironizuoja, jog Kaunui viešai išsakius savo poziciją seksualinių mažumų klausimu belieka kuo skubiau susigiminiuoti su kuriuo nors Čečėnijos miestu. Šios šalies autoritarinis lyderis, Rusijai pavaldus Ramzanas Kadyrovas liūdnai pagarsėjo pasisakymais, kad jo šalyje iš viso nėra gėjų, o liudijimais paremtą seksualinių mažumų atstovų sulaikymo ir kankinimų kampaniją vadino šmeižtu.

„Gėda dėl Kauno miesto savivaldybės sprendimo! Ir tai daroma laimėjus teisę 2022 metais būti Europos kultūros sostine? Tai, kaip savivaldybė argumentavo kodėl nesuteikiamas leidimas rengti eitynes Laisvės alėjoje primena Baltarusiją, kur pernai, rugpjūčio mėnesį, siekiant neleisti Cichanouskajos štabui (trims moterims aktyvistėms) rengti protesto akcijas buvo remontuojami skverai, dažomi suoliukai, atseit – nenorėjo sukelti nepatogumų žmonėms“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė kultūros teoretikas, antropologas, VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas, profesorius G. Mažeikis.

Portalui „Delfi“ jis patikslino, kad prisidengiant smulkiai remontais buvo trukdoma rengti akcijas beveik visuose Baltarusijos miestuose. „Man toks Kauno savivaldybės administracijos elgesys – labai analogiškas“, – reziumavo G. Mažeikis.

Akibrokštas prieš tampant Europos kultūros sostine: Kaunas pasiskelbė esantis provincija

VDU profesorius sakė, jog gal ir nebūtų nieko keisto, jei sprendimą neleisti žygiuoti seksualinių mažumų atstovams būtų priėmęs koks nors provincijos miestas. O tai padaręs Kaunas, G. Mažeikio vertinimu, jau skelbiasi esantis provincija.

„Kai taip elgiasi provincijos miestas – atrodo nieko tragiško neatsitinka, visur yra tokių keistų administracijų. Tačiau reikia atsiminti, kad Kaunas pretendavo būti, yra paskelbtas ir bus „Europos kultūros sostinė 2022“, kas savaime, pagal šių sostinių chartiją numato, kad bus puoselėjamos ir grindžiamos europinės vertybės.

Tai čia tiesiog artėjančios kultūros sostinės įžeidimas, kur vienas akcentų ir yra tolerancija. Rasinė, tautinė, lytinė, religinė tolerancija ir atvirumas“, – portalui „Delfi“ sakė profesorius G. Mažeikis ir ragino LGBT aktyvistus kreiptis į visas įmanomas instancijas, kad šis Kauno savivaldybės atstovų sprendimas būtų pakeistas.

G. Mažeikis / A. Aleksandravičiaus nuotr.

Ką liudija Kauno mero pozicija?

Sprendimą neleisti seksualinių mažumų atstovams žygiuoti Laisvės alėja formaliai priėmė Kauno savivaldybės administracija, tačiau paties miesto mero Visvaldo Matijošaičio vaidmuo šioje istorijoje lieka neaiškus. Vieša paslaptis, jog savivaldybės administracijos sprendimai, ypač esminiais klausimais, ženkliai priklauso nuo paties mero valios.

„Kaunas Pride“ organizatoriams pakvietus V. Matijošaitį dalyvauti eitynėse ir solidarizuojantis į atlapą įsisegti LGBT simbolį, „Delfi“ kreipėsi į mero atstovus prašant pateikti jo asmeninę nuomonę. Deja, konkretaus atsakymo gauta nebuvo. Mero patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Jarusevičius tik pareiškė, jog „nesant konkrečios informacijos apie eitynes, meras nuo asmeninių komentarų linkęs susilaikyti“. Penktadienį patikslinta, kad „meras pritaria policijos pareigūnų bei savivaldybės administracijos nuostatai, kad tiek šiuo atveju, tiek ir organizuojant bet kokį kitą renginį, pirmiausias prioritetas – žmonių saugumo užtikrinimas“.

„Ryšių su visuomene patarėjai jam teisingai pataria nesirodyti šioje vietoje, nežiūrint kokios keistos galėtų būti jo pažiūros. Kokios jo pažiūros dėl LGBT – aš nežinau, net neįsivaizduoju.

Jeigu jis būtų bent kiek pilietiškas ir tolerantiškas, tikrai būtų viešai pasisakęs apie savo administracijos sprendimą“, – sakė G. Mažeikis pabrėžęs, jog miesto mero, savivaldybės administracijos, kaip ir tarybos sprendimai ne visada gali sutapti.

Viską galėjo pakeisti viešas V. Matijošaičio pasisakymas

Sutikdamas su tuo, jog formaliai miesto meras neišduoda leidimų masiniams renginiams G. Mažeikis sako, jog bet kuriuo atveju tai yra ir paties miesto vadovo simbolinė – politinė atsakomybė.

„Jis yra suprantamas kaip Kauno miesto lyderis, kaip ryškiausia simbolinė figūra. Aš manau, kad LGBT bendruomenė labai teisingai pasielgė pasikviesdama merą bei kitas simbolines, reikšmingas figūras palaikyti šį paradą. Manau, kad daugelis jų galėjo parodyti savo toleranciją ir pilietiškumą.

Nes čia kalbama ne apie ištvirkavimą, kaip daugelis įsivaizduoja, o apie žmogaus orumą ir pagarbą vienas kitam, toleranciją ir draugystę. Tai vis dėl to yra šventė, o ne koks nors susipriešinimo aktas“, – portalui „Delfi“ komentavo VDU profesorius, filosofas G. Mažeikis.

Mokslininkas minėjo, jog sulaukus viešo mero pasisakymo ir palaikymo LGBT akcijai savivaldybės administracijoje nuotaikos būtų visai kitokios. Pasak G. Mažeikio, toks Kauno mero „užsislaptinimas“, vengimas išsakyti savo poziciją neprideda jokios, net ir simbolinės vertės.

Gyvename neišsilavinusioje okultizmo epochoje

G. Mažeikis savo neabejojantis, kad šis Kauno savivaldybės sprendimas galėtų būti vertinamas ir kaip pataikavimas „tradicinių šeimų“ gynėjams bei į juos panašaus mąstymo žmonių kategorijai.

Filosofas sakė ne kartą pastebėjęs, kai įvairiuose susitikimuose, jeigu tik nėra prieš išnaudojimą bei atskirtį pasisakančio žmogaus teisių aktyvisto, viską nulemia net ir vieno asmens teiginiai.

„Užtenka bent vieno aktyvisto, kuris garsiai pasisakytų, kad įžeidžiamos amžinosios vertybės, kraujas, genai, prišnekama nesąmonių, kurios nei su mokslu, nei su civilizacija nieko bendra neturi. Kažkodėl tamsumų prišnekama ir su tuo komitetai sutinka.

Gyvename neišsilavinusioje okultizmo epochoje, kai tau ateina ir šneka apie visokias genetines nesąmones. Šie žmonės jaučiasi mesijai, įsivaizduoja, kad jų misija – išgelbėti įsivaizduojamą tautą, jie rėkia ir reikalauja.

Tačiau šie jų poelgiai nieko bendro nei su pilietiškumu, nei su Europos Sąjunga neturi, tai labiau panašu į postsovietines tamsumas“, – sakė profesorius G. Mažeikis.

Kauno gali laukti nemalonios staigmenos

Kaip Kauno savivaldybės sprendimas neleisti LGTB aktyvistams žygiuoti Laisvės alėja gali įtakoti kitąmet vyksiantį miesto virsmą Europos kultūros sostine? Kokios gali būti pasekmės globalesniame kontekste?

„Lytinė tolerancija, kuri pasirodo per pagarbą moterims ir seksualinėms mažumoms yra vienas lakmuso popierėlių, integruotumo į Europos Sąjungą bei apskritai į Vakarų valstybių pasaulį, jų vertybes.

Akivaizdu, kad užsitęsę teisminiai procesai ir ginčai labai neigiamai paveiks didžiųjų šalių požiūrį į Europos kultūros sostinę Kaune. Dar daugiau, jeigu tai būtų labai skandalingi įvykiai, bijau, kad daugelis pakviestų svečių gali viešai atsisakyti vykti į Lietuvą.

Nežinau, kokioje eilutėje tarp Azijos šalių mes atsidursime. Gal jau pats laikas Kauno savivaldybės administracijai vykti į Čečėniją ir ten užmegzti draugystės ryšius su kuriuo nors šios šalies miestu?“ – portalui „Delfi“ sakė profesorius G. Mažeikis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA