Kuriozinė situacija Kaune – kosmetikės karjerą pradedanti mergina vos gruodžio 7 baigė Užimtumo tarnybos (UŽT) organizuotus profesinio mokymo kursus, po jų darbdavys, kaip ir įpareigotas, merginą įdarbino. Tačiau visus planus sujaukė sugriežtintas karantinas – veikla sustabdyta. Užimtumo tarnyba skyrė subsidijas už naujokės prastovas, bet vėliau reikalauja jas grąžinti – paaiškina, kad klaida. Ministerijos vertinimu, darbdaviai turėtų patys geriau įvertinti rizikas.
Į „Delfi“ kreipėsi kosmetikės karjerą Kaune pradėjusi Ineta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Ji įsitikinusi, kad Užimtumo tarnyba apgaudinėja darbdavius, pradžioje skirdama subsidijas už prastovas, o vėliau reikalaudama jas grąžinti – jei būtų darbdavys tą žinojęs iš anksto, būtų ją atleidęs ar išsiuntęs nemokamų atostogų, o dabar teks susimokėti, kai skolos spaudžia.
„Aš esu Užimtumo tarnybos organizuotų kursų dalyvė. Pagal sutartį su UŽT, turėjau sudaryti trišalę sutartį su darbdaviu, kad galėčiau gauti finansavimą iš UŽT. Radau darbdavį, sudarėme trišalę sutartį. Mokslus pradėjau spalio 5 dieną, o baigiau gruodžio 7 dieną. Darbdavys mane įdarbino gruodžio 10 dieną“, – savo laiške pasakoja Ineta.
Datos čia yra svarbios – oficialiai mergina įdarbinta jau po to, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas (lapkričio 7 d.). Tačiau tuo metu grožio salonai ir kiti verslai dar galėjo veikti. O trišalė sutartis dėl mokymų sudaryta dar prieš karantiną.
„Įdarbino mane grožio salone, dirbti kosmetike. Po 5 dienų buvo sugriežtintas karantinas. Salonas informavo UŽT, kad visi darbuotojai siunčiami į prastovą, nes mums uždraudė dirbti. Po kažkurio laiko darbdavys gavo informaciją, kad ir už mane gaus subsidiją, kadangi esame prastovose“, – toliau pasakoja mergina.
„Delfi“ ji patikina tuomet itin apsidžiaugusi – mat nebuvo aišku dėl jos ateities. Jei UŽT nebūtų skyrusi paramos, ją greičiausiai darbdavys būtų išsiuntęs nemokamų atostogų, arba atleidęs.
„Salonas užsirakino keturiais raktais ir užsidarė. Mane direktorė informavo, kad ir tu gavai subsidiją už prastovas, tau apmoka, nors ir atėjai vėliau – kaip gerai, nežinojome, ką su tavimi daryti, ar siųsti neapmokamų atostogų. Bet viską jau apmoka UŽT“, – prisimena kosmetikė.
Šiemet vasario 14 dieną Ineta grįžo į darbą ir manė, kad tuo viskas ir baigėsi. Tačiau Užimtumo tarnyba pareikalavo grąžinti pinigus.
„Tris mėnesius man atlyginimą UŽT kompensavo, teikė subsidiją. Ir gegužės 4 dieną mano darbdavys gavo informaciją, kad jis turi grąžinti visą subsidiją už mano darbo užmokestį, nes aš esu įdarbinto jau po karantino pradžios. Mes bandėme aiškintis – juk manęs darbdavys negali nei atleisti, nei atostogų išleisti neinformavęs. Jis privalo mane įdarbinti dėl anksčiau sudarytos trišalės sutarties. UŽT sako, kad tiesiog nepriklauso, čia jūsų problema, privalote grąžinti“, – pasakoja mergina.
Ji dabar gailisi pridariusi problemų grožio salonui, kadangi už jos beveik trijų mėnesių atlyginimą reikia grąžinti 1200 eurų.
„Mano darbdavys visą naktį nemiegojo, sako, mes ir taip esame didelėse skolose, sako, dar tu mums padarei va tokią žalą. Jei mes būtume žinoję, kad tu negauni subsidijos, mes kitaip spręstume, ar tave atleidžiame, ar verslo liudijimą imtum, ar kažkaip kitaip. O aš tiesiog sėdėjau namie, UŽT man sakė, kad apmoka prastovą, o po kažkurio laiko pasako, kad tu viską grąžink“, – kremtasi mergina.
Jai nesuprantama UŽT klaida: „Jie neinformavo apie tai, kad man subsidija nepriklauso. Toks jausmas, tarsi specialiai taip padarė, kad tik manęs neatleistų. Nes kol darbdavys džiaugiasi, kad mano atlyginimas apmokamas, nereikia manęs atleisti ar siųsti atostogų, nieko. O tik paskui pasirodo informacija, kad reikia pinigus grąžinti. Darbdavio rankos surištos trišale sutartimi, jis privalėjo mane įdarbinti – jie į tai nekreipia dėmesio“, – kalbėjo Ineta.
Ji patikina, kad buvusi šokiruota, ne kartą kreipėsi į UŽT. Mergina įsitikinusi, kad jos darbo pradžią reikėtų laikyti trišalės sutarties sudarymo datą, kuri buvo prieš karantiną – juk tuomet darbdavys ją įsipareigojo priimti į darbą. Be to, jei tik būtų darbdavys žinojęs, būtų priėmęs kitus sprendimus ir žalos nepatyręs.
Dabar Ineta ir jos darbdavys atsisako mokėti minėtą 1200 eurų sumą, tačiau iš UŽT gavo įspėjimą, kad bus skaičiuojami delspinigiai.
„Ne vienas žmogus, kuris įdarbintas per UŽT, kai prasidėjo karantinas, neturėjo teisės gauti subsidijos, o dabar jų darbdaviai gali gauti raštą. Trišalės sutartys visiems vienodas – kursų dalyvis turi būti per 15 dienų įdarbintas darbdavio, ir jo negalima atleisti be kažkokios priežasties“, – patikina mergina.
UŽT interneto svetainėje patvirtinama, kad trišalėje sutartyje numatoma, kad UŽT finansuos profesinį mokymą, būsimas darbdavys po mokymo įdarbins pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją ne trumpiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui, o profesinio mokymo dalyvis įsidarbins pas numatytą darbdavį ir išdirbs pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
UŽT: įdarbintiems po karantino pradžios subsidija nepriklauso, čia klaida
Užimtumo tarnyba pripažįsta savo klaidą.
„Šiuo atveju mūsų darbuotoja nepakankamai įvertino darbdavio pateiktus dokumentus ir skyrė prastovų subsidiją be teisinio pagrindo, nes asmuo įdarbintas po karantino paskelbimo dienos. Pagrindinės tai lemiančios priežastys yra didelės prastovų subsidijų skaičiavimo apimtys ir žmogiškasis faktorius. Per visą pandemijos laikotarpį nuo 2020 metų kovo 16 d. fiksuoti pavieniai atvejai, kada buvo neteisingai įvertintos subsidijos skyrimo aplinkybės. Kiekviena situacija analizuojama ir svarstoma, kad nesikartotų. Dėkojame darbdaviams už bendradarbiavimą ir supratingumą“ – sako Užimtumo tarnybos Vilniaus KAD direktorė Jurgita Bražinskienė.
UŽT įvertino „Delfi“ pateiktą situaciją ir atkreipė dėmesį, kad trišalės sutarties vykdymas įdarbinant asmenį po profesinio mokymo ir subsidija darbdaviui už darbuotoją prastovose yra du tarpusavyje nesusiję dalykai.
„Darbdavys, įdarbindamas asmenį iki tam tikro termino, laisva valia prisiėmė pareigą pagal trišalę sutartį. Jeigu jis dėl objektyvių ar svarbių priežasčių neturėjo galimybių to padaryti, galėjo teikti prašymą Užimtumo tarnybai, kuri svarstytų galimybę pratęsti įdarbinimo terminą“, – paaiškinama komentare.
Mat pandemijos laikotarpiu mokama prastovų subsidija yra atskira pagalbos priemonė, į kurią pretenduojantiems darbdaviams sąlygas nustato Užimtumo įstatymas. Viena iš jų – darbuotojai, už kuriuos kreipiamasi dėl prastovų subsidijos, turi būti įdarbinti iki karantino paskelbimo dienos, tai yra 2020 m. lapkričio 7 d.
„Šiuo pateiktu atveju prastovų subsidija buvo skirta ir išmokėta be teisinio pagrindo, nes asmuo įdarbintas po karantino paskelbimo dienos, todėl prašoma darbdavio ją grąžinti“, – paaiškina UŽT.
UŽT vardija skaičius – tarnybos darbuotojai vien sausį turėjo įvertinti daugiau nei 21 tūkst. darbdavių prašymų ir kitus privalomus dokumentus dėl beveik 133 tūkst. darbuotojų prastovose, vasarį – 17,7 tūkst. darbdavių prašymų dėl 94 tūkst. darbuotojų. Kovą – beveik 11 tūkst. darbdavių prašymų dėl 57 tūkst. darbuotojų.
Ministerija: įdarbinant per karantiną reikia įvertinti aplinkybes
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, susipažinusi su situacija, vertina, kad valstybės išteklius būtina naudoti tikslingai ir efektyviai, o valstybės paramą skirti tik tuomet, kai ji yra būtina ir tik tol, kol ji yra reikalinga.
„Prastovų subsidija nuo metų pradžios gali būti mokama, kol tęsiasi ekstremalioji situacija ir karantinas ir užimtam asmeniui paskelbta prastova ir dar vieną mėnesį karantinui pasibaigus. Siekiant padėti nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms išsaugoti darbo vietas, prastovų subsidija skiriama už darbuotojus, įdarbintus iki karantino paskelbimo dienos“, – patikinama komentare.
Anot ministerijos, per karantiną ypač reikšmingas darbo santykių šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų laikymasis bei darbdaviui tenkanti didesnė rizika.
„Darbdavys, karantino metu įdarbindamas darbuotoją, turėtų būti įvertinęs su ekstremaliąja situacija ar karantinu susijusias aplinkybes, kurios galėtų apriboti galimybę darbuotojams vykdyti darbo funkcijas, ir prisiimti atsakomybę, kad darbuotojui bus suteikiamas darbo sutartyje sulygtas darbas ir už jį bus mokamas darbo užmokestis, o ne skelbiama prastova“, – rašoma komentare.
Užimtumo tarnybos duomenimis, per visą pandemijos laikotarpį nuo 2020 metų kovo 16 d. fiksuoti tik pavieniai atvejai, kada buvo neteisingai įvertintos subsidijos skyrimo aplinkybės. Kiekviena situacija analizuojama ir ieškoma būdų, kad nepasikartotų, patikina ministerija.
Valstybės pagalbą žadama skirti „tikslingai ir efektyviai padėti nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino nukentėjusioms įmonėms išsaugoti darbo vietas“.
„Keisti Užimtumo įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad prastovų subsidija skiriama už darbuotojus, įdarbintus iki karantino paskelbimo dienos, nėra numatoma“, – rašo ministerija.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
