2021 m. spalio 12 dieną Kauno kolegijoje organizuojama septintoji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Inovatyvios (eko)technologijos, verslumas ir regionų plėtra“ (angl. Innovative (Eco)Technology, Entrepreneurship and Regional Development, IECOTERD). Išankstinė dalyvių registracija į nuotoliniu būdu vyksiantį renginį jau prasidėjo.
Į tradicine tapusią konferenciją susiburia mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių. Suvokiant, kad technologijos yra prasiskverbusios į įvairias gyvenimo sritis, konferencijoje dėmesys skiriamas inovatyvioms technologijoms plačiąja prasme: jų pritaikymui versle, pramonėje bei viešajame sektoriuje. Išskirtinis dėmesys skiriamas žaliosioms technologijoms, tvariam regionų vystymuisi.
Kaip teigia Kauno kolegijos Technologijų fakulteto prodekanė dr. Irma Spūdytė, susidomėjimas šia konferencija kiekvienais metais didėja, plečiasi ryšiai su verslo ir pramonės įmonėmis. Ji pažymi, kad šįkart renginys organizuojamas bendradarbiaujant su Gamybos inovacijų slėniu.
Kaip tvarios inovacijos pakeis pasaulį?
Vienas pagrindinių konferencijos pranešėjų – prof. dr. Keithas G. Debbage’as iš Šiaurės Karolinos universiteto Grinsbore (JAV), yra „Coleman Foundation“ narys, besidomintis miestų planavimu ir jų plėtra, aviacijos pramone, verslumu ir turizmu.
Jis yra cituojamas tokiuose dienraščiuose kaip „The New York Times“, „The Wall Street Journal“. Prof. dr. K. G. Debbage’as konferencijoje skaitys pranešimą „Tvarios inovacijos pasaulinėje aviacijos pramonėje: miestų ir regionų išmoktos pamokos“ (angl. Sustainable Innovation in the Global Airline Industry: Lessons Learned for Cities and Regions), kurio metu bus kalbama apie tai, kaip COVID-19 pandemija palietė oro linijų veiklą.
„Tvarių inovacijų svarba ir jų įtaka mūsų ateičiai pasaulinės aviacijos pramonės kontekste – pagrindinis mano pranešimo, kurį skaitysiu konferencijoje, akcentas. Pavyzdžiui, vertikalūs lėktuvo sparnų galiukai, padedantys sumažinti oro pasipriešinimą ir tuo pačiu degalų sąnaudas – puikus laipsniškai pritaikomų tvarių inovacijų aviacijos pramonėje pavyzdys. Kitas pavyzdys – kovai su anglies dioksido padariniais skirti fondai, kurių veiklą paremti gali oro linijų keleiviai“, – pasakoja prof. dr. K. G. Debbage’as.
„Reikšmingesnės tvarios inovacijos yra susijusios su naujų lėktuvų ir jų variklių konstrukcijų bei technologijų kūrimu, orientuotu į degalų sąnaudų ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą; tvarių aviacinių degalų komercializavimą; naujų orlaivių ir jų veikimo technologijų kūrimą (pvz., variklio termodinaminio efektyvumo, elektrinio ir hibridinio-elektrinio veikimo ir pažangių medžiagų gamybos pokyčiai).“
Profesorius iš JAV dalijasi mintimis apie tvarių inovacijų pritaikomumą: „Dažniausiai apibrėžiant sąvoką „tvarios inovacijos“ daugiausiai dėmesio yra skiriama dviem elementams – naujumui ir pokyčiams.
Dažnu atveju kuriant naujas inovacijas daugiausiai dėmesio skiriama įmonėje vykstančių procesų ir jau sukurtų produktų socio-aplinkosauginiam palaikymui ir gerinimui. Žinoma, tvarių inovacijų strategija gali būti grindžiama tiek laipsniškais, tiek radikalesniais pokyčiais“, – sako prof. dr. K. G. Debbage’as.
Pranešėjas pastebi, kad tvarioms inovacijoms formuojant miestų plėtrą, svarbiausios bus trys sritys: „Manau, kad tvarios inovacijos bus sutelktos į tris pagrindines miesto plėtros pokyčių sritis. Atsižvelgiant į padidėjusį susirūpinimą dėl klimato kaitos, pagrindinis dėmesys bus skiriamas inovacijoms, susijusioms su mažai anglies dioksido išskiriančių miestų kūrimu.
Greičiausiai tai bus susiję su naujomis technologijomis ir sistemomis, taikomomis pastatuose, transporto priemonėse bei įvairiose pramonės šakose. Dar viena svarbi sritis – tvarios inovacijos, susijusios su senėjančia visuomene ir miestais, ypač kalbant apie pagyvenusių žmonių poreikius tenkinantį transportą, paslaugas ir infrastruktūrą. Trečioji sritis – tvarios inovacijos, nukreiptos į regionus, plėtojant juose naujas ekologiškos pramonės šakas, daugiausiai dėmesio skiriant sveikatingumui, ypač atsižvelgiant į COVID-19 pandemijos poveikį“, – mintimis dalijasi prof. dr. K. G. Debbage’as.
Pagrindiniai konferencijos pranešėjai kalbės apie tvarumą ir technologijas
Aplinkos taršos klausimui vis dar išliekant opiam, tvarumo tema šiandien užima itin svarbią vietą ne tik pavienėse valstybėse, tačiau ir pasauliniame kontekste. Atsižvelgiant į tai, Kauno kolegija didelį dėmesį skiria ekologinėms inovacijoms, todėl tvarumo tema neatsiejama ir nuo šios konferencijos.
Besidomintiems išmaniosiomis technologijomis verslininkas, tyrėjas, Sevilijos universiteto (Ispanija) doktorantas Aleksandras Montanha yra parengęs pranešimą tema „Dirbtinis intelektas miesto aplinkoje: išmanieji miestai“ (angl. Artificial Intelligence in the Urban Environment: Smart Cities).
Konferencijos metu dalyviai taip pat turės progą išgirsti buvusio Ekonomikos ir inovacijų viceministro, Gamybos inovacijų slėnio direktoriaus Gintaro Vildos pranešimą „Gamybos inovacijos ir startuolių ekosistemos vystymasis“ (angl. Manufacturing Innovations and Innovation Ecosystems for Start-ups).
Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė konferencijos metu skaitys pranešimą apie tai, kaip žiedinė ekonomika bei pramonės 4.0 tendencijos gali padėti siekiant darnaus vystymosi tikslų (angl. How the combination of Circular Economy and Industry 4.0 can contribute towards achieving the Sustainable Development Goals).
Viena iš konferencijos organizatorių, Verslo fakulteto prodekanė Gelmina Motiejūnė pastebi: „Esame nuolatiniame informacijos pertekliuje. Konferencijos pranešimuose koncentruotai bus pateikta aktuali informacija.“ Ji į renginį kviečia registruotis tuos, kurie neabejingi naujoms technologijoms ir regionų plėtrai, kuriems svarbu, kaip gyvensime ateityje.
Į konferenciją galima registruotis internetu iki 2021 m. gegužės 12 d. (konferencija vyks anglų kalba). Visą informaciją galima rasti konferencijos interneto puslapyje čia. Dėl papildomos informacijos kreiptis el. paštu [email protected].
