Naftos kainoms šią savaitę pirmą kartą nuo pandemijos pradžios perkopus 70 JAV dolerių už barelį ribą, įtaka kainoms degalinėse gali pasijusti gana greitai, tačiau rinkoje matoma ir padidėjusi konkurencija, kuri kainų augimą gali apriboti, sako ekspertai.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad mažmeninės kainos į naftos kainų svyravimus Lietuvoje įprastai reaguoja greitai.
„Kainos pakankamai greitai reaguoja. Turbūt nuo praeitų metų trečio ketvirčio naftos kaina yra stabiliai auganti ir tas augimas yra paspartėjęs pastaruoju metu“, – BNS sakė T. Povilauskas.
Kainas stebinčio portalo pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vyrauja tendencija, jog degalų kainos į naftos brangimą reaguoja greitai, o į atpigimą – lėčiau.
Tačiau jis sako, kad per pandemiją sumažėjus degalų paklausai, degalinių tinklai pajuto išaugusią konkurenciją.
„Įžvelgčiau dvi tendencijas – degalinės, praradusios apyvartas, palyginti su ikikriziniu laikotarpiu, bando ieškoti kelio, kaip užsidirbti, bet iš kitos pusės susiduria su didesne konkurencija išsekusioje rinkoje – mažiau vartojama, mažiau pilamasi, galbūt netgi mažesniais kiekiais. Tas juos prilaiko nuo didesnių kainų skirtumų“, – BNS sakė A. Vizickas.
Naftos paklausa vis dar tebėra reikšmingai žemesnė nei prieš pandemiją, tačiau analitikas teigia, kad net atlaisvinus karantino ribojimus bei atsigavus ekonomikai gali būti, kad rinka labai staigiai neatsigaus.
„Pretekstas tam (brangimui – BNS) yra, bet gali būti, kad rinka nešaus kaip suspausta spyruoklė į vartojimą. Žmonės iš tikrųjų per daug ilgai gyvena strese ir pradeda įprasti gyventi racionaliau, taupyti, be to, bedarbystė yra pašokusi, tvyro nežinomybė. Racionalus vartojimas iškart neišgaruos“, – teigė pricer.lt vadovas.
Kainas lems ir patys vartotojai
Naftos kaina yra vos viena iš kelių dedamųjų galutinėje degalų kainoje vartotojams – ją taip pat sudaro PVM, akcizas, naftos perdirbimo sąnaudos.
A. Vizickas sako, kad naftos kaina yra tik vienas iš brangimo signalų – ne ką mažiau svarbus ir degalinių faktorius.
Vasarį atliktas pricer.lt kainų tyrimas rodo, kad A95 benzino litro kaina tradiciškai pigiausioje Lietuvos degalinėje „Jozita“ kainavo 1,08 euro, o brangiausiai – „Orlen“ – 1,22 euro.
Anot A. Vizicko, anksčiau yra buvę mėnesių, kai kainų „žirklės“ buvo dar didesnės. Pasak jo, degalinės kelia kainas tiek, kiek tai daryti leidžia patys vartotojai.
„Jeigu, pavyzdžiui, žmonės yra pasiryžę nuo litro mokėti 10-20 centų premiją, tai, be abejo, tos degalinės tą ir padarys, jos pakels tiek, kiek leidžia vartotojas. Jeigu vartotojas to neleis, rinksis alternatyvą, rinkos dėsnis sako, kad degalinė turės peržiūrėti savo ribas“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie naftos kainų dinamiką, T. Povilauskas sako, kad paklausa tebėra smukusi, tačiau kainas į 70 JAV dolerių lygį sugrąžino OPEC+ kartelio lyderių Saudo Arabijos ir Rusijos prisiimti įsipareigojimai riboti naftos gavybą.
„Koreliacija tarp naftos atsargų ir gavybos yra didžiulė, taip pat yra toks jausmas, kad artimiausiu metu, jeigu OPEC+ laikysis sąžiningai (gavybos ribojimų – BNS), trumpuoju laikotarpiu gali būti, kad tas 70 JAV dolerių už barelį bus normalus lygis“, – BNS teigė ekonomistas.
Tačiau tuo pat metu jis atkreipė dėmesį, kad naftos kainai šoktelėjus, didesnį impulsą padidinti gavybą ir pasipelnyti iš aukštesnių kainų gauna JAV skalūninės naftos pramonė, kuriai padidinus gavybą, kaina paprastai susibalansuoja.
„Visi supranta žaidimą – kai naftos kaina stipriai šokteli į viršų, tada amerikiečiams su skalūnų nafta atsiranda motyvacija greitai įšokti ir smarkiai didinti naftos gavybą. Suprantame, kad rusai to bijo, o arabai galvoja, kad tai taip greitai neįvyks“, – sakė T. Povilauskas.
„Čia ir yra esmė – kaip staigiai artimiausiais mėnesiais JAV naftos gavybos kompanijos sugebės, ir ar norės didinti skalūnų naftos gavybą“, – pabrėžė jis.
