Pradėjus S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukciją ir išardžius tribūnas, perdangų liko laukti senosios atramos. Aukštai išsišovusios konstrukcijos galiausiai, vis dėlto, sulaukė tik savo gyvavimo baigties. Ekspertizė parodė, kad atramų būklė pernelyg prasta – nuspręsta jas griauti ir statyti naujas.
Išvada: ekonomiškiau statyti iš naujo
Savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė, kad ištyrus atramų mėginius nepriklausomoje Kauno technologijos universiteto (KTU) laboratorijoje, paaiškėjo konstrukcijas esant per daug pažeistas, o armatūras – pernelyg trapias bei galinčias neatlaikyti apkrovų.
„Todėl laboratorijos išvadose siūlyta atramas griauti iki pamatų ir nuo pagrindų betonuoti naujas. Šiandien galime pasidžiaugti, kad dėl atliktų tyrimų buvo priimtas geriausias sprendimas, taip išvengiant potencialių rizikų. Naujos atramos kyla ant naujų gręžtinių polinių pamatų. Konstrukcijos gaminamos iš šiuolaikiškų, pažangių, Europos Sąjungoje sertifikuotų statybinių medžiagų“, – sakė V. Abramavičius.
Savivaldybės manymu, darbai dėl pakeitimų nebrangs, atvirkščiai – gali atpigti ir jokio kainos skirtumo dėl to padengti neprireiks. Statybos valdymo skyriaus vedėjo teigimu, šiandien ženkliai pigiau yra nugriauti seną ir vietoje jo pastatyti naują.
„KTU ekspertų išvadose konstatuota, jog ekonomiškesnis būdas rekonstruoti atramas yra jas pastatyti iš naujo. Svarbiausia, kad visa tai užtikrins stadiono konstrukcijų saugumą ir ilgaamžiškumą“, – projekto korekcijas komentavo V. Abramavičius.
Stadionas perdarytas ne kartą
Reikia pažymėti, kad saugomam Kauno Ąžuolyno sporto statinių kompleksui priklausančio stadiono atramos paveldosauginiu požiūriu nėra vertybė, kaip ir kiti konkretūs techniniai sprendiniai. Kaip nurodoma Kultūros vertybių registre, vertingosios objekto savybės yra ovalo formos planas bei ryšys su Ąžuolynu, taip pat masinių renginių paskirtis ir visai Lietuvai svarbūs čia buvę istoriniai įvykiai.
1925 m. Ąžuolyne iškilusio pirmo stadiono projektą nubraižė Steponas Darius su inžinieriumi Kęstučiu Bulota. 1936 m. užbaigta Vytauto Landsbergio-Žemkalnio parengta rekonstrukcija, o 1979 m. vietoje medinių tribūnų pastačius 12 tūkst. žiūrovų talpinančias gelžbetonines, stadionas įgavo daugeliui kauniečių žinomą veidą. 1998 m. ir 2005 m. atnaujinta danga bei kita sporto įranga.
Stadione 2018-ųjų rudenį įsibėgėjus stadiono griovimo darbams, Turkijos rangovo „Kayi Construction“ atstovai tvirtino, kad atramos yra geros ir laikys naujų tribūnų perdangas. Visgi rekonstrukciją perėmus „Autokaustai“, paaiškėjo, jog įžambios atramos tokios pat byrančios kaip turkų bendrovės reputacija.
V. Abramavičius „Kas vyksta Kaune“ pridėjo, kad esminių pakeitimų daugiau suplanuota nėra, vis dėlto, kadangi projektas nuo pirminės stadijos iki statybų pabaigos apima gana ilgą laikotarpį, natūralu, kad laikui bėgant atsiranda šiuolaikiškesnės medžiagos, atsinaujina elektronika, automatika, kompiuterinės sistemos, keičiasi požiūris – pritaikomos naujos pažangios medžiagos bei technologijos.
„Tikime, kad visus darbus rangovui pavyks užbaigti laiku, kaip numatyta sutartyje“, – sakė Statybos valdymo skyriaus vedėjas. Rekonstruotą stadioną numatyta atidaryti 2022-ųjų pavasarį.
Nesumokėjo darbininkams ir Lietuvos įmonėms
Žinios apie augantį turkų statybininkų nepasitenkinimą „Kas vyksta Kaune“ pasiekė 2019-ųjų gruodį – darbininkai sakė, kad nuo pavasario jiems išvis sumokėta tik 1500-2000 eurų. Tuo metu statybvietėje darbavosi 64 turkai, „Kayi Construction“ nesilaikė įsipareigojimų ir daugeliui jų buvo skolinga po kelis tūkstančius eurų.
Sutarį su Turkijos statybų bendrove Kauno savivaldybė nutraukė 2020-ųjų pradžioje – sausio 10 d. išplatintame komentare Visvaldas Matijošaitis teigė kompaniją išnaudojus visą jiems suteiktą pasitikėjimo kreditą.
„Davėme užtektinai šansų ir laiko spręsti kilusias problemas, kad darbai sklandžiai vyktų toliau, tačiau matome, kad jie tuo nepasinaudojo. Turime užtikrinti, kad stadiono statybos tęstųsi ir būtų sėkmingai užbaigtos. Konkursas naujam rangovui surasti pareikalaus šiek tiek laiko, bet darysime viską, kad neišvengiama darbų pauzė truktų kuo trumpiau“, – tikino Kauno meras.
Užsienio rangovas buvo įsipareigojęs atvežti 400 savo šalies darbininkų ir didžiąją dalį statybinės technikos, tačiau tokios statybininkų pajėgos nepasirodė, o įrangą turkai nuomojo iš Lietuvos subrangovų. Be to, išaiškėjo „Kayi Construction“ įsiskolinimai ne tik savo darbininikams – savivaldybės žiniomis, bendrovė neatsiskaitė už statybines medžiagas, projektavimo darbus, tiekiamą maistą. Suorganizavus naują rangos darbų konkursą, toliau rekonstruoti stadioną 2020-ųjų vasaros antroje pusėje buvo patikėta „Autokaustai“.
Atitiks aukščiausius UEFA standartus
Numatyta, kad užbaigus rekonstrukciją S. Dariaus ir S. Girėno stadionas atitiks technines charakteristikas, kurios reikalingos UEFA 4-os kategorijos stadiono sertifikavimui. Vienas svarbiausių reikalavimų – aikštės matmenys: 100 m ilgio, 60 m pločio su privalomais užribiais. Po rekonstrukcijos vietų stadione padidės nuo 9,5 tūkst. iki 15 tūkst., tribūnos bus uždengtos stogu, stadione galės vykti koncertai, čia planuojama įrengti šildomą futbolo dangą.
Pastato dalies po tribūnomis forma bus išlaikyta, keisis kai kurios pertvaros, patalpų išplanavimas – cokolinis aukštas virs visuomenei skirta erdve, ji bus atvira iš stadiono išorės. Čia turėtų veikti kavinė, sporto centras bei atvira bendradarbystės erdvė. Persirengimo kambarių, kitų patalpų interjeras bus minimalistinis.
S. Dariaus ir S. Girėno stadione 1938 m. surengta pirmoji tautinė olimpiada, 1993 m. čia lankėsi popiežius Jonas Paulius II, o 2005 m. vyko Pasaulio lietuvių žaidynės, dainų ir šokių šventė, Europos lengvosios atletikos pirmenybės.
