Laikantis aukštesnei temperatūrai, upėse tirpstant ledams galima laukti ledonešio. Hidrologas Juozas Šimkus tikina, kad tai įspūdingas reginys, kuriuo verta pasigėrėti. Jei toliau lydės šiltesni orai, ledonešio galima tikėtis visai netrukus, tačiau kada ir kur tiksliai jis prasidės – prognozuoti sunku.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus paaiškino, kaip susidaro ledonešis: ant upės ledo iš pradžių susidaro ižas – ledo kristalėliai, kurie šąlant orui kimba vienas prie kito ir sudaro ižo laukus, dar vadinamus lytimis. Jų daugėja ir ties kažkuriuo upės posūkiu ar kliūtimi jie sukimba ar net sustoja, o esant žemai temperatūrai – užšąla.
„Taip atsitiko Neryje ir daugumoje Lietuvos upių, kai buvo dideli šalčiai, žemiau -20 laipsnių ir daugiau“, – pažymėjo J. Šimkus.
Specialistas aiškino, kad po ledu teka dalis vandens ir dalis ižo. Vietomis ižas užsikemša ir susidaro ižo sankamšos, kurios trukdo vandens pratekėjimui ir aukščiau sankamšos staigiai kyla vandens lygis. Per parą jis gali pakilti ir kelis metrus.
„Tikrasis ledonešis būna, kai upėje susidaro ištisinė ledo danga. Atėjus pavasariui, tirpstant sniegui vandens lygis upėje pakyla ir sulaužo ledą, tada plaukia ledo lytys, kurios gali susikimšti į ledo sangrūdas. Pagal dabartines orų prognozes laikysis teigiama temperatūra, ypač Vakarų Lietuvoje, palis, o tai skatins intensyvų sniego tirpimą, tad upių vandens lygis turėtų pakilti. Greičiausiai tai sulaužys susidariusią ledo dangą ir prasidės ledonešis“, – tikino J. Šimkus.
Jo teigimu, ledonešis įspūdingas procesas, jį stebėti verta. „Bet kada ir kur prasidės ledonešis – neįmanoma pasakyti“, – teigė hidrologas.
Pašnekovas pridūrė, kad Kaunas išskirtinis miestas dėl čia stovinčios Kauno hidroelektrinės, žemiau kurios Nemunas praktiškai neužšąla. „Dideli vandens lygio svyravimai susidarantį ledą išlaužo. Nemunas Kaune užšalęs buvo labai seniai. Kol nebuvo Kauno hidroelektrinės ledą čia tekdavo net sprogdinti“, – pasakojo J. Šimkus.
Kita situacija yra Neries upėje, kuri dabar praktiškai nuo Baltarusijos sienos su tam tikromis properšomis yra užšalusi ištisai. „Tikėtina, kad Neryje bus ledonešis. Sunku prognozuoti, kada jis prasidės, nes tai vyksta pakankamai greitai. Tai staigus ir gana trumpas procesas“, – teigė J. Šimkus.
Ledų sangrūdos Neryje
J. Šimkus priminė, kad didelė ledų sangrūda paskutinį kartą Kaune buvo 2010 m. ties Radikiais. „Tuomet užliejo gyvenamuosius namus, sodus. Paskutinis didelis potvynis Lietuvoje buvo 1979 m. Potvyniai retėja. Šįmet sniego nėra tiek daug, kad taip stipriai pakiltų Neris. Potvynio grėsmės šįmet nėra arba jis bus labai nedidelis“, – sakė specialistas.
Hidrologas pabrėžė, kad prieš 30-40 m. – būdavusios tikros žiemos pastaruosius dešimtmečius nepasitaiko.
„Klimatas šiltėja, sniegingų žiemų mažėja, tad ir ledų sangrūdų problemų išvengiama. Paskutinė žymesnė ledų sangrūda buvo, berods, 2010 m. ties Kėdainiais, Lėvens upėje. Tuomet ledų sangrūdą pašalinti buvo pasitelkta net kariuomenė“, – sakė J. Šimkus.
Kaip jau rašyta, prieš gerą dešimtmetį itin dramatišką potvynį Neries upėje išgyvenę Kleboniškio gyventojai šiemet baimingai dairosi į ledų sankaupas prie naujai statomo E. Meškinio tilto, kur dėl statybų įrengtų pylimų itin susiaurinta natūrali upės vaga.
