Kauno rajone (Babtų sen.), greta Cinkiškės viaduko, įkurtas Žalgirio pergalės parkas praėjusių metų gruodį praturtėjo naujais meniniais akcentais. Ant supiltos kalvos iškilo trys ąžuoliniai stogastulpiai su juose pavaizduotais istoriniais personažais: pirmuoju Lietuvos karaliumi Mindaugu, karaliene Morta ir po karaliaus nužudymo valstybės vairą perėmusiu jų sūnumi Vaišvilku. Tai dar vienas žymaus tautodailininko Algimanto Sakalausko darbas, kuris darniai įsipina į jau esančių parke 15-kos stogastulpių visumą.
Žalgirio pergalės parko klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis ir profesorius Aleksandras Vitkus, pritarus klubo valdybai, kreipėsi į Lietuvos kultūros tarybą, kuri parėmė šį projektą. Kauno rajono savivaldybė ir Babtų seniūnija taip pat padeda gražinti ir garsinti šį istorinį parką.
Patriotiškų visuomenininkų pastangomis plėtojamo parko ryškiausius momentus G. Tamulaitis ir prof. A. Vitkus sudėjo į iliustruotą leidinį „Žalgirio pergalės parkas 2018-2020“, kurį padėjo išleisti Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Tai – klubo valdybos ir narių ataskaita apie nuveiktus darbus per šį laikotarpį.
Tamulaitis pabrėžė, kad Žalgirio pergalės parko statinių vizija – atspindėti Lietuvos istoriją nuo seniausių laikų iki šiandienos. Ji prasideda nuo Mindaugo laikų. Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimas lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją Lietuvą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvą.
2018 metais čia pasodinta 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams skirta ąžuolų alėja pagal Lietuvos kultūros tarybos patvirtintą ir Žalgirio pergalės parko klubo pateiktą projektą.
Klubo narių pastangomis 2020 m. pastatytas 12 tonų paminklinis akmuo Žalgirio mūšio pergalei atminti. Jo viršūnėje atsirado du kalavijai, įsmeigti į akmenį, kuris atitinka istorinį faktą, nurodytą Jono Dlugošo kronikoje.
2020 m. įgyvendintas projektas, pagerbiantis pirmojo Lietuvos valstybės valdovo karališkąją giminę. „Mindaugas tapo pirmuoju Lietuvos valstybės vadovu, tai pripažįsta visi istorikai. Jo atminimas įamžintas ne vienoje vietoje. Tai paminklinis akmuo Juozapinės kalne (1990 m.), Vilniaus centre (2003 m.), paminklas Mindaugui ir karalienei Mortai Agluonoje (2015 m.). Mindaugo 750-osioms metinėms nukalta 200 litų moneta (2003 m.). Tačiau visos valdovo giminės iki šiol niekas nevaizdavo”, – pasakojo G. Tamulaitis.
Klubo pirmininkas prisiminė, kad šio projekto pateikimas sukėlė klubo valdyboje diskusijų: ar neužtektų pateikti tik karalių Mindaugą ir karalienę Mortą?
„Kyla klausimas: ar mes norime atkartoti Agluonoje (2015 m.) pastatyto paminklo kompoziciją, ar surasti naują vaizdinį? Juk Agluonoje pavaizduota ne visa karaliaus Mindaugo šeima, jame nėra vyriausiojo sūnaus Vaišvilko, ir tai iškraipo istoriją. Vaišvilkas dar esant gyvam Mindaugui gavo valdyti Naugarduką, tapo stačiatikiu, todėl po tėvo mirties negalėjo tapti karaliumi (taip nurodė popiežius), tačiau tapo Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu ir trejus metus išlaikė vientisą karalystę. Be reikalo mūsų istorikai jį bando sumenkinti”, – dėstė argumentus G. Tamulaitis.
2016 m. Lietuvos Nacionalinė ekspedicija, plaukdama Nemunu, ieškojo senosios Lietuvos paribių, kur, pasak prof. Alfredo Bumblausko, Nalibokų giria skyrė senuosius lietuvius nuo senųjų baltarusių. Ekspedicija surado ir aplankė Laurušavo vienuolyną, kurį 1255-1259 m., kaip nurodo Lietuvos metraštis, apie 25 km į šiaurės rytus nuo Naugarduko, įkūrė Vaišvilkas.
Diskusijos vyko ir dėl regalijų. Karaliaus regalijos – tai karūna, valdžios rutulys, skeptras ir kalavijas. Įprasta, kad karūnavimo metu ant valdovo galvos karūną uždėdavo aukšto rango dvasininkas. Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą Heinrichą Haidenreichą. 1253 m. liepos 6-ąją Mindaugas ir jo žmona Morta buvo vainikuota, pasak Tomo Baranausko, Rygos meistrų nukaldintomis karūnomis.
Valdžios rutulys – ideali forma, neturinti nei pradžios, nei pabaigos, primenanti dangaus šviesulius, liudijanti pilnatvę. Kaip nurodo Vitalijus Michalovskis, 1255 m. prie Lietuvos karaliaus Mindaugo akto prisegtame antspaude, mūsų krašto valdovas vaizduojamas laikantis rankoje valdžios rutulį ir heraldinę leliją – senuoju karališkos valdžios simboliu papuoštą skeptrą.
Valstybės kalavijas – ketvirtoji pagrindinė monarcho regalija – simbolizavo ne tik valdovo rankoje sutelktą karinę jėgą, bet ir ryžtą ginti tikėjimą, bažnyčią bei savo kraštą, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime spaudai.
Karalienės Mortos portretą yra nupiešęs dailininkas Artūras Slapšys. Politiniame gyvenime, kaip nurodo Tomas ir Inga Baranauskai, ji pasireiškė kaip uoli Lietuvos krikšto rėmėja, todėl prie karūnos ji dar pasipuošė ir kryžiumi.
Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių regalijos nėra apibrėžtos, todėl kaip pavaizduoti Vaišvilką nėra paprasta. Tautodailininkas A.Sakalauskas jį pavaizdavo ir kaip valdovą, ir kaip stačiatikį, kairėje rankoje laikantį skydą, dešinėje – kalaviją.
„Šis projektas būtų sunkiai įgyvendinamas be rėmėjų pagalbos. Nuoširdus ačiū Lietuvos kultūros tarybai ir Kauno rajono merui Valerijui Makūnui. Dailininkei Editai Mažrimienei esame dėkingi už skulptūrų vizijos dizaino darbus. Daug žmonių padėjo patarimais, žiniomis, nuotraukomis, darbu ir kitais būdais“, – dėkojo G. Tamulaitis.
