Virusologas populiariai paaiškino, kuo nuo įprastų skiepų skiriasi RNR vakcina | Kas vyksta Kaune

Virusologas populiariai paaiškino, kuo nuo įprastų skiepų skiriasi RNR vakcina interviu su prof. S. Čaplinsku

DELFI nuotr.

Antrąją šv. Kalėdų dieną į Lietuvą atvežtos pirmosios mūsų šaliai skirtų beveik 10 tūkstančių vakcinos nuo COVID-19 dozių, kurios išvežtos į penkias pagrindines šalies ligonines. Sekmadienį, gruodžio 27-ąją, 8 val. ryto visose ES šalyse vienu metu prasidės vakcinacija. Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas tiesioginiame portalo „Kas vyksta Kaune“ interviu sakė, kad naujoji RNR vakcina taps proveržiu pasaulio medicinos istorijoje, taip pat atsakė į dažniausiai kylančius klausimus apie žmogaus imuniteto galimybes įveikti koronavirusą.

Pasak S. Čaplinsko, moksliniai tyrimai rodo, kad apie 80 proc. koronavirusu susirgusių žmonių pasveiksta gydydamiesi namuose, iš kurių net 20 proc. serga besimptome forma ir gali net nežinoti, jog jau persirgo. Tačiau apie 20 proc. žmonių ši liga vystosi ne tokia teigiama linkme, todėl apie 5 proc. pacientų prireikia hospitalizacijos.

„Deja, apie pusė į gydymo įstaigas patekusių žmonių serga itin sunkiai ir dalis iš jų numiršta. Medicina prieš šiuos atvejus tampa bejėgė“, – apgailestauja profesorius.

Skeptikų, sakančių, kad žmogaus imunitetas pats pajėgus kovoti su koronavirusu ir jį įveikti, argumentus S. Čaplinskas vadina natūralia atranka. „Juk niekas nežinome, kas sirgs sunkia forma ir, kam dėl to teks numirti. Bet tada kyla kitas klausimas, o kodėl mes gydome kitas ligas, suteikiame skubią medicinos pagalbą, gelbėjame žmones?“, – retoriškai klausia medikas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. S. Čaplinskas 28-ąją pokalbio minutę labai aiškiai paaiškina, kuo informacinė RNR vakcina skiriasi nuo kitų mums įprastų vakcinų, pavyzdžiui gripo.

„Esmė, kad mums suleidžiama ne nepavojinga ligos užkrato dozė, kuri „sužadina“ imunitetą, o pats receptas, kaip organizmui kovoti su virusu, neįsileisti jo į savo ląsteles“, – aiškina S. Čaplinskas.

Jo teigimu, skiepų nuo COVID-19 panaudotas RNR principas atveria naują erą vakcinų kūrimo srityje bei yra milžiniškas mokslo laimėjimas prieš pavojingas, greitai plintančias infekcines ligas ir virusus, kurių ateityje dėl žmogaus vykdomos urbanizacijos veiklos ir globalizacijos procesų daugės.

Kaip anksčiau skelbta, informacinė RNR vakcina, patekusi į organizmą, sukelia viruso SARS-CoV-2 baltymo S gamybą ir imuninė sistema, jį atpažinusi kaip antigeną, padeda gaminti specifinius antikūnus ir specialiąsias T ląsteles.

Šios ląstelės ir antikūnai yra atsakingi už viruso plitimo organizme stabdymą, jo sunaikinimą ir pašalinimą. Vėliau, jei žmogaus organizmas turės kontaktą su šiuo virusu, jo imuninės sistema jį atpažins ir bus pasirengusi apsiginti.

Gruodžio 21 d. Europos Komisija (EK) oficialų leidimą platinti Europos Sąjungoje (ES) suteikė dviejų gamintojų – bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtai vakcinai nuo pandeminio koronaviruso. Skiepijimas nuo COVID-19 ES simboliškai prasideda gruodžio 27 d. – tiek ES yra šalių narių.

Kaune vakcinacijos procesas patikėtas LSMU ligoninei Kauno klinikos. Viso Lietuvoje pirmosiomis dozėmis bus paskiepyti 28-ių šalies ligoninių medikai, dirbantys pavojingiausiose COVID–19 skyriuose.

Vilniaus ir Kauno medikų vakcinacijai skirta po 3000 dozių, Klaipėdos apskričiai – 2000. Panevėžio ir Šiaulių – po 1000. Planuojama, kad antroji vakcinų siunta Lietuvą pasieks dar prieš Naujuosius metus – gruodžio 29 dieną ir planuojama, kad ji bus didesnė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA