Seimas antradienį po audringų diskusijų patvirtino kitų metų biudžeto projektą. Už jį balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė – 49. Posėdį lydėjo šūkiai „gėda“, grasinimai palikti salę, nesusipratimai, už ką balsuojama, o dėl mažo balsuojančių parlamentarų skaičiaus pasiūlymų biudžetui svarstymą ne kartą raginta nutraukti.
Daugumai parlamentarų pasiūlymų nebuvo tiek balsuojančių, kad jų užtektų siūlymams pritarti. Tai išvedė iš kantrybės ne vieną parlamentarą, tarp jų ir mišrios Seimo narių grupės atstovą Kęstutį Glavecką.
„Prie tokios aritmetikos, kuri yra salėje, šis balsavimas yra absoliučiai demonstracinė veikla, kad kažkas yra daroma. Siūlau apsigalvoti ir nutraukti tą dalyką, nes neįmanoma laimėti 71 balso prie aritmetikos, kuri yra. Kam apgaudinėti žmones ir save kažkokiu darbu, kuris lygus nuliui“, – Seime sakė K. Glaveckas.
Vis dėlto kai kuriems siūlymams buvo pritarta. Pavyzdžiui, Žygimanto Pavilionio siūlymui Seimo kanceliarijai papildomai skirti 44 tūkst. eurų Seimo nuolatinio atstovo JAV Kongrese darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms bei Lauryno Kasčiūno siūlymui perskirstyti STT numatytus asignavimus, 100 tūkst. eurų perkeliant iš STT numatytų asignavimų turtui įsigyti į darbo užmokesčiui skirtą eilutę priedui už tarnybos Lietuvos valstybei stažą mokėti.
Daugiausiai aistrų sukėlė netikėtas sprendimas pritarti siūlymui Seimo kanceliarijai papildomai skirti 1,584 mln. eurų asignavimų darbo užmokesčiui. Vyriausybė šiam siūlymui nebuvo pritarusi.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad didesnis darbo užmokestis reikalingas pritraukti kompetentingesnius darbuotojus dirbti Seime.
Premjerė Ingrida Šimonytė po balsavimo buvo pasipiktinusi, kad tai dar labiau didins biudžeto deficitą.
„Aš sveikinu buvusią valdžią su tuo, kad pati nenumačiusi pinigų biudžete net to, kas reikalinga minimaliai tenkinti įstatymų reikalavimus, dabar padidino dar deficitą, už kurį mane bando kalti prie kryžiaus, tai sveikinu jus su tuo. Tokio cinizmo šioje šalyje nebuvo“, – teigė premjerė.
Pakoreguotame biudžeto projekte išlaidos, įskaitant ES lėšas, sudaro 15,825 mlrd. eurų, pajamos – 11,252 mlrd. eurų.
Išlaidos pajamas viršija 4,573 mlrd. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, palyginti su ankstesniu valstybės biudžeto projekto variantu, mažėja 132,8 mln. eurų. Po pirmojo 2021 metų valstybės biudžeto projekto peržiūros valdžios sektoriaus išlaidos išaugo apie 1,139 mlrd. eurų.
Konservatorius Mykolas Majauskas nepagailėjo gerų žodžių ir opozicijai.
„Noriu padėkoti pradžiai opozicijai, kuri parengė šį biudžeto projektą ir atliko didįjį namų darbą. Reikia pripažinti, kad peržiūrėjo išlaidas ir įsipareigojimus, nors ir dalies jų nenumatė, tačiau atliko didelį darbą. (…) Labai kviečiu kolegas šiandien nelaužyti iečių, o susitelkti ties pagrindiniais iššūkiais, kurie laukia už lango. Visų pirma, COVID-19 pandemijos suvaldymas. Tam turime numatyti papildomas išlaidas“, – teigė M. Majauskas.
K. Glaveckas pritarė, kad biudžeto bazė buvo paruošta buvusios Vyriausybės.
„Kitų metų biudžetas turi milžiniškus iššūkius. (…) Mano supratimu, biudžeto visi rodikliai ar siekiai, kurie sudedami, jie vienaip ar kitaip yra suformuluoti buvusios Vyriausybės. Gerai, kad dabartinė Vyriausybė tęsia darbą. Bet ta priešprieša, kuri iš karto atsiranda pas mus pagal lietuvišką tradiciją, pagimdė tai, kad opozicija buvo išmušta iš to dalyko, bet pati iš dalies dėl to buvo kalta. Valdančių didžiausia klaida paruošiant šį biudžetą buvo tai, kad buvo bandoma sumenkinti ir išmušti paskutinius likusius dantis opozicijai“, – sakė jis.
Tuo metu V. Ąžuolas Seime nuogąstavo dėl didėjančio biudžeto deficito.
„Kodėl buvo mechaniškai padidintas biudžeto deficitas? Pavasarį konservatoriai pasitikėjo Skvernelio Vyriausybe skolintis COVID-19 suvaldymui. Taip ir buvo padaryta ir buvo išnaudota tik pusė galimybės, kas buvo leista. Kodėl nebuvo galima nueiti tuo pačiu keliu? Pasitikėti Šimonytės Vyriausybe, suteikti galimybę skolintis?“ – klausė parlamentaras, pridurdamas, kad lėšų pandemijos suvaldymui gali prireikti kur kas daugiau, nei numatyta biudžete.
Premjerė I. Šimonytė teigė nesidžiaugianti kitų metų biudžeto projektu. „Nesidžiaugiu šiuo biudžetu, bet prašau palaikyti“, – teigė ji.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – kitąmet numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtos papildomos lėšos sudaro 230 mln. eurų, kurie bus skirti įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai paramai verslui.
Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta skirti 145 mln. eurų, kurie bus skirti COVID-19 vakcinos įsigijimui, gydymo ir medicininės įrangos įsigijimui, laboratoriniams tyrimams ir kt. Taip pat Vyriausybės rezerve numatyta dar 76 mln. eurų, kurie skirti įvairių institucijų, dalyvaujančių kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais, poreikiams.
Likusi dalis patobulintame biudžeto projekte suplanuotų papildomų išlaidų sudaro apie 303 mln. eurų, iš kurių apie 95 mln. eurų numatyta papildomam pensijų indeksavimui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų finansavimas užtikrinamas papildomai skiriant apie 89 mln. eurų iš valstybės biudžeto, kurie skirti vaistams kompensuoti ir medikų priemokoms.
2021 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,012, valstybinių pensijų bazės dydis siekia 58,70 euro.
Numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. BVP ir bus 2,1 proc. punkto BVP didesnis negu formuotas pirminiame variante. Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos vertinimu, 2021 metais sudarys 6,4 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus skola 2021 metais sudarys 51,9 proc. BVP ir bus 1,7 proc. punkto BVP didesnė negu pirminiais biudžetų projektais formuojama valdžios sektoriaus skola.
Minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas kitąmet numatomas iki 642 eurų.
