Psichologė: laukiant Šv. Kalėdų per karantiną, svarbūs keli dalykai – Kas vyksta Kaune

Psichologė: laukiant Šv. Kalėdų per karantiną, svarbūs keli dalykai

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Įprastai džiugų Šv. Kalėdų ir Naujųjų laukimą šįmet pakoregavo karantinas. Nors dienos persimainė, tačiau periodas laikinas ir praeis. Visgi, jei įnirtingai kamuoja liūdnos mintys ar sunkios būsenos, Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro psichologės Aistė Kulvietė ir Kristina Navickienė dalinasi savipagalbos patarimais ir drąsina nebijoti pasikalbėti su psichologais.

Šv. Kalėdos per karantiną

Pasichologė A. Kulvietė pažymėjo, kad karantinas ir kalėdinis periodas yra tarsi du vienas kitam prieštaraujantys laikotarpiai.

„Karantinas dažnam iš mūsų kelia nerimą, susirūpinimą, tampame ramesni, sėslesni ar liūdnesni dėl socialinio atstumo, tačiau artėjančios šventės mums sako, kad turime būti laimingi – mes vis tiek matome mirgančias reklamas, kuriose vaizduojamos susibūrusios šeimos, džiaugsmingus kalėdinius koncertus. Galime pasimesti: tai kaip aš dabar jaučiuosi? O kaip aš „turiu jaustis“? Juk per Kalėdas turiu būti laimingas, o ką daryti, jei toks nesu?“ – visiems aktualius klausimus kėlė psichologė Aistė Kulvietė.

Didžiųjų žiemos švenčių laukimas / R. Tenio nuotr.

Ji pastebėjo, kad nenorint išsiskirti savo slogia nuotaika, nenorima susprogdinti ,,kalėdinio džiaugsmo“ burbulo, tad pradedama neigti savo tikruosius jausmus, su jais kovoti, o tai verčia jaustis dar irzlesniais, nerimastingesniais. „Užsivijus tokiai grandinei svarbu suprasti, kad neprivalome jaustis vienaip ar kitaip – svarbu žinoti, kad normalu jaustis taip, kaip jautiesi“, – akcentavo A. Kulvietė. Anot jos, savo jausmų, kad ir kokie jie būtų, priėmimas dažnai ir atneša ramybę, kurios laukiame per Šv. Kalėdas.

Keli patarimai

Psichologė Kristina Navickienė pasidalino paprastais patarimais, kaip vaduotis iš depresinių nuotaikų, sunkių vidinių išgyvenimų. „Visiškai normalu, kad esant įtemptai situacijai ir nežinomybei jaučiamės dirglesni, piktesni ar nerimaujame. Jei paieškotume, rastume daug būdų, kurie padeda įveikti stresą ir slogią nuotaiką, bet norint, kad jie padėtų, reikia pasirinkti sau tinkamus ir juos taikyti“, – teigė pašnekovė.

Ji rekomenduoja:

1. Koncentruotis į pozityvius dalykus. Gyvenimiški įvykiai ne visada priklauso tik nuo mūsų, nes yra situacijų, kurių mes vieni tikrai pakeisti negalime. Pavyzdžiui, negalime pakeisti karantino sąlygų ar pandemijos masto, bet galime keisti, kaip tai vertiname. Kiekvienoje situacijoje galime atrasti kažką teigiamo ir naudingo sau. Svarbu atpažinti ir kreipti dėmesį į tai, ką galime keisti bei kontroliuoti.

Laikas gamtoje / R. Tenio nuotr.

2. Bendrauti. Net ir esant fiziškai toli vieni nuo kitų, labai svarbu išlaikyti ryšį su artimaisiais, draugais bei kolegomis ir bendrauti nuotoliniu būdu. Bendravimas yra vienas svarbiausių žmonių poreikių, nes bendraudami galime išreikšti savo mintis, jausmus bei gauname palaikymą ir paramą. Visada pasijuntame geriau pabendravę su tais, kuriais pasitikime. Nuotolinis bendravimas telefonu, vaizdo skambučiu ar žinutėmis pilnai neatstos gyvo bendravimo, bet jis labai reikalingas ir palaiko sunkiu mums periodu.

3. Turėti reguliarų režimą. Savo dienotvarkės planavimas ir laiko paskirstymas įvairioms veikloms padeda gyventi ritmu bei išvengti sumaišties. Dirbdami iš namų reikia skirti specialią vietą darbui bei nustatyti laiką, kuris skiriamas darbui. Laiko paskirstymas darbinei veiklai, namų ruošai ir laisvalaikiui yra svarbus, nes padeda išlaikyti struktūrą kasdieninėje veikloje. Net ir būnant namuose reikia stengtis laikytis sveiko gyvenimo būdo: skirti pakankamai laiko miegui (nei per daug, nei per mažai), riboti sėdėjimą – daugiau judėti, atlikti pratimus, sveikai maitintis, gerti daug skysčių ir maitintis reguliariai.

Filmų ir vinilų fondas / V. Kudirkos viešosios bibliotekos nuotr.

4. Užsiimti įdomia nauja veikla. Sudėtingi laikotarpiai praeina, todėl reikia iš kiekvieno meto pasiimti tai, kas geriausia. Kiekvienas turėtume paklausti savęs: „O ką aš šioje situacijoje galėčiau nuveikti naudingo sau? Galbūt tai kvėpavimo pratimai? Mankšta ar joga namie? Laikas gamtoje? Pasivaikščiojimas? Knygos skaitymas? Dienoraščio rašymas? Piešimas?“ Galbūt, iki šiol nebuvo laiko perskaityti knygos, pasigaminti specialaus patiekalo, susitvarkyti senus daiktus, ar išbandyti naujus pratimus – tai tikriausiai geriausias laikas dabar.

5. Konsultuotis su specialistu. Jei ilgesnį laiką nesijaučiate gerai, kamuoja nerimas bei depresinės nuotaikos ir nors bandote taikyti rekomendacijas, deja, tai nepadeda. Tuomet, svarbu savo savijautą aptarti su psichologu. Reikia nebijoti kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos, nes šiuo metu ji teikiama nemokamai ir anonimiškai.

Į draugo skambutį – reaguoti rimtai

Šiuo sunkesniu metu ne vieną aplanko liūdnos mintys, nusivylimas, tenka stiprinti ne tik save, bet ir guosti kitus: artimuosius, draugus, bičiulius. Pasitaiko ir kritinių atvejų, tad ką daryti, jei, tarkim, naktį sulaukiame pažįstamo skambučio, jog jam labai sunku ir jis turi suicidinių minčių?

Pokalbis telefonu / R. Tenio nuotr.

Psichologė K. Navickienė teigia, kad sulaukus ar gavus informaciją iš savo pažįstamo apie ketinimus atimti sau gyvybę, šią informaciją reikia priimti labai rimtai. „Pirmiausiai, savo artimą reikia labai dėmesingai išklausyti, nepulti teisti ar nukreipti pokalbį kita tema ir nemėginti žmogaus įkalbinėti nesižudyti, o svarbu, kad leistumėte pajusti, kad juo rūpinatės, jį suprantate ir kad jis nėra vienas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad bendraujant reiktų vengti pasakymų: „Viskas bus gerai“, „Nejuokauk“ ir t. t.

Jei asmuo išsako šias mintis, vadinasi tai kamuoja jį, todėl reikia nebijoti atvirai paklausti – kas jį slegia, pabandyti prakalbinti ir netgi paklausti dar kartelį: „ Ar tavo ketinimai rimti ir tu nori nusižudyti?“, – sakė K. Navickienė.

Palaikymas / Organizatorių nuotr.

Pokalbis gydo

Jeigu situacija laba rimta, pastebėjus, jog artimas žmogus netgi turi planą, ką toliau darys, ar jau yra rizikoje, kad įvykdys savižudybę – psichologės ragina skambinti 112. Pagalbos tarnybai reikės nusakyti situaciją ir numatomą įvykio vietą.

Kitais atvejais labai svarbu žmogaus nepalikti vieno ir paskatinti kreiptis į psichologą ar net palydėti ir pirmus vizitus, pasidomėti, kaip sekasi, pagirti, kad stengiasi vaduotis iš sunkių būsenų, pabūti šalia, parodyti, kad tau rūpi, kaip jam (jai) sekasi.

Pavasarį prisiminus / R. Tenio nuotr.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras teikia nemokamas, anonimiškas, esant pageidavimui – nuotolines individualias psichologines konsultacijas, taip pat vyksta grupiniai užsiėmimai, kuriuose mokomasi sumažinti patiriamą stresą, išmokti atsipalaidavimo technikų, lengviau išgyventi kilusius santykių darbe ar šeimoje sunkumus arba savitarpio pagalbos grupėje atrasti supratimą, palaikymą.

Nemokama psichologinė pagalba teikiama: darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., o savaitgaliais bei švenčių dienomis nuo 10 iki 15 val.

Nakties metu teikiama nemokama, anoniminė emocinė pagalba telefonais: 8800 2 8888 arba 116123.

Daugiau informacijos apie įvairias pagalbos galimybes rasite čia.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA