Kauno Kalėdų eglutė – kiekvienais metais vis nauja staigmena – Kas vyksta Kaune

Kauno Kalėdų eglutė – kiekvienais metais vis nauja staigmena palyginkime ankstesnių metų puošmenas

Kalėdų eglės / J. Danielevičiaus, A. Aleksandavičiaus ir R. Tenio nuotr.

Kauno Kalėdų eglė – tikras originalumo įsikūnijimas: vienais metais ji tapo nuotaikinga karusele, yra buvusi ir plastiko butelių konstrukcija, patekusia tarp Gineso rekordininkų, pernai visus mus kvietė pakeliauti po kosmoso erdves, o šiemet vilioja saldų morengą primenančiais papuošimais. Prisiminkime ankstesniais metais Kauno Rotušės aikštę puošusias eglutes.

Dešimtoji Kauno eglutė

Prieš šv. Kalėdas Kauno Rotušės aikštę papuošianti pagrindinė miesto eglė – viena laukiamiausių šventinio laikotarpio staigmenų. Už tai, kad ne kartą įvairiuose balsavimuose Kauno eglutė išrenkama gražiausia Lietuvos Kalėdų eglute, kauniečiai labiausiai gali būti dėkingi menininkei Jolantai Šmidtienei. Jos idėjos ir suburiamos kūrėjų komandos prie Kauno Kalėdų eglės ir visos aikštės papuošimo dirba daugiau, kaip dešimtmetį – nuo 2009-ųjų metų. Per visą šį laikotarpį J. Šmidtienė nebuvo pakviesta puošti tik 2017-ųjų metų eglutės, tad šių metų morenginė puošmena yra jubiliejinis – dešimtasis menininkės darbas.

Pirmųjų tekstilininkės J. Šmidtienės kurtų eglučių letmotyvas buvo šerkšnas, kuriuo pasidengdavo iš tikrų eglių suformuotas eglutės karkasas. Ši technika iš menininkų pareikalaudavo itin daug kruopštaus rankų darbo, nes plastiko virvėmis tekdavo „apipinti“ didelius figūrų plotus, o dauguma darbo vykdavo lauke jau sumontavus eglutės konstrukciją aikštėje.

Kasmet laukė naujos staigmenos: konstrukcija sudėtingėjo, idėjos – drąsėjo/ J.Danielevičiaus nuotr.

Kiekvienais metais sudėtingėjo tiek eglės konstrukcija, tiek papuošimai, pradėtos kurti teminės eglutės. Nuo pat pradžių atsirado sumanymas, kad į eglutės vidų galima užeiti ir joje rasti įvairių staigmenų – pradedant linkėjimų paštu ir baigiant karusele, ant kurios galima pasisupti. Iš šios idėjos 2016-aisiais apatinė eglės konstrukcija iš tiesų virto karusele. Per daugiau kaip 10 metų itin pažengė eglutės apšvietimo technologijos, įgyvendinti ir išmanieji sprendimai – lankytojai galėjo pajudinti eglė puošusius milžiniškus žaisliukus, užsisakyti kalėdinį sveikinimą, keisti eglutės apšvietimo spalvą.

Kauną išgarsinę kūriniai

Viena iš eglučių, kuri įtraukta ir į pasaulio istoriją, buvo sukonstruota iš žalio plastiko butelių. 2011 metais Rotušės aikštėje sutviskusi smaragdinė Kauno eglė susilaukė išskirtinio įvertinimo: buvo pripažinta aukščiausia pasaulyje plastikinių butelių skulptūra ir įtraukta į Gineso rekordų knygą.

Į Gineso rekordų knygą patekusi smaragdinė 2011 m. eglutė/ Archyvo nuotr.

Itin įsiminė ir originaliais sprendimais kauniečius kasmet stebinančios menininkės Jolantos Šmidtienės kartu su 30 žmonių komanda sukurta „Debesų eglė“. Ant išskirtinės futuristinės Kalėdų puošmenos tais metais nutūpė dvylika baltų angelų, saugančių miestą. Debesys buvo pagaminti iš baltų, nepermatomų plastiko stiklinėlių, iš kurių vidaus švietė lemputės. Tais metais eglės aukštis pasiekė 17 metrų.

2015 metais Kauno Kalėdų eglė buvo metru aukštesnė – 18 metrų aukščio eglė buvo sudaryta iš 60 atskirų eglučių, o jos tema – „Vaikystės pasaka“. Žaislai eglutei buvo pagaminti pagal muziejuje atrastų 45 stiklinių žaislų prototipą ir atrodė tarsi vintažiniai. Dalis žaislų buvo interaktyvūs ir judėjo, nes Kauno kalėdinė eglė pirmą kartą Lietuvoje, buvo prijungta prie interneto. Eglę išmaniuoju telefonu buvo galima valdyti iš bet kurios pasaulio vietos.

Vienerių metų pertrauka

Pagrindinė 2016-ųjų Kauno miesto Kalėdų eglė buvo 16 metrų aukščio ir virto karusele: viršutinė jos dalis buvo sudaryta iš 40 gyvų eglučių, o nuo žemės buvo pakylėta 5 metrus. Apatinėje dalyje – įrengta lėtai besisukanti konstrukcija-karuselė. Vaikai galėjo suptis ant medinių arkliukų, o suaugusieji pasėdėti ant meniškų suoliukų arba kėdučių. Eglė ir vėl buvo prijungta prie interneto, todėl ją galėjo valdyti kiekvienas norintis, o ją aplankiusieji galėjo rašyti sveikinimus, kurie buvo rodomi eglės viduje įrengtuose 6 ekranuose.

2016 m. Rotušės aikštės eglutė tapo karusele / R. Tenio nuotr.

2017 metais Kauno Rotušės aikštėje įžiebta vos 12 metrų natūrali žaliaskarė. Buvo skelbiama, kad ji tapo pirmąja šalyje, apšviesta aplinkai draugiška elektros energija. Jai pagaminti buvo naudojami kavos tirščiai, kurie surinkti iš Kaune veikiančių įmonių. Kalėdų eglė sužibo violetinėmis, mėlynomis, žaliomis ir margomis spalvomis. Eglutė dekoruota storomis virvėmis ir kankorėžius imituojančiomis dekoracijomis. Tai buvo tie metai, kai eglutės kūrėja Jolanta Šmidtienė ilsėjosi, o Kauno eglės dekoracijos atkeliavo iš kitur. Tiesa, miestiečiai gana skeptiškai įvertino ne J. Šmidtienės ir jos komandos kurtą eglutę.

J. Šmidtienė grįžo su trenksmu

Tad 2018 m. į Kauną ir vėl atėjo „Tikros. Kalėdos. Kaune“ – tokia buvo tų metų tema. Eglutę Kaunui ir vėl kūrė Jolanta Šmidtienė. Sukurta aukščiausia iki tol Rotušės aikštėje stovėjusi eglutė siekė 20 metrų ir buvo 5 metrais žemesnė už šiemet aikštę papuošusią rekordininkę – 25 metrų aukščio morenginę eglutę.

Prieš dvejus metus eglutė išties priminė tikrą miško žaliaskarę, pasidabinusią sniego pusnimis. Pusnys eglutei sukurtos iš vienkartinių šiaudelių, iš viso jų sunaudota net 2,5 milijono. 2018-ųjų pusnų šiaudeliai atiduoti antriniam perdirbimui. Kaune veikiančioje įmonė „Granplasta“, perdirbus susmulkintus pusnų šiaudelius buvo sukurta įvairių spalvų plastiko plėvelė, kuri tapo pagrindine medžiaga 2019 metų kosminės eglutės papuošimams.

Kosminės Kalėdos Kaune – pernai metų letmotyvas/ R. Tenio nuotr.

Pernai kauniečiai šventė kosmines Kalėdas. Visi puikiai prisimename, kokia paslaptinga Mažojo princo fantazijų planeta tapo visa Rotušės aikštė, o tokių kosminių spalvų Kaune dar neteko regėti. Šią eglutę Kaunui menininkė J. Šmidtienė kūrė drauge su dailininke Aušra Kleizaite, sumaniusia technologinį plėvelės formavimo sprendimą, kurio pagrindu sukurtos kosmines gėles primenančios dekoracijos.

Cukruotos Kalėdos jau čia

Po spalvingų Kosminių 2019-ųjų į Kauną vėl ateina baltos ir cukruotos Kalėdos. Morengus primenantys papuošimai šių metų eglutei pagaminti iš specialios, sveikatai nekenksmingos, sintetinės medžiagos – izolono. Šios medžiagos sunaudota apie 1 tūkst. metrų. Eglės viršūnė papuošta Senamiesčio bokštelius atkartojančia figūra, kuri yra 3 metrų aukščio, o bendras eglutės aukštis šiemet yra rekordinis – 25 metrai.

Kaip jau įprasta, galima įeiti ir į šių metų eglutės vidų. Viduje lankytojų laukia labai saldus siurprizas – cukrinis Kaunas. Iš tikro cukraus sukurtas mini Kauno vaizdas – tai dar viena staigmena, kuri laukia atėjusių aplankyti Kauno Kalėdų eglutę. Tiesa, dėl Kaune šiemet siautėjančio pavojingo koronaviruso nuoširdžiai prašoma prie eglutės laikytis saugių 2 metrų atstumų, nesibūriuoti eglutės viduje bei taisyklingai dėvėti kaukes, kad jos dengtų ne tik burną, bet ir nosį.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA