Ar neištiks ūkyje prie Vilkijos auginamų audinių Danijos giminaičių likimas? – Kas vyksta Kaune

Ar neištiks ūkyje prie Vilkijos auginamų audinių Danijos giminaičių likimas? interviu su Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininku Č. Tallat–Kelpša

R.Tenio nuotr.

Dėl audinėse aptiktos mutavusios koronaviruso versijos, kuri gali būti perduota ir žmonėms, Danija priėmė sprendimą sunaikinti visus šalyje veikusius audinių ūkius, kuriuose buvo auginama apie 15–17 milijonų šių brangiakailių žvėrelių. Susidariusią situaciją pasaulio ir mūsų šalies audinių ūkiuose portalui „Kas vyksta Kaune“ komentuoja Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas, bendrovės „Vilkijos ūkis“ direktorius Česlovas Tallat-Kelpša.

Pasak Č. Tallat–Kelpšos, Lietuvoje veikia beveik šimtas ūkių, kuriuose gali būti auginama virš 1 mln. 300 tūkst. audinių. Pašnekovas sako, kad mūsų šalis pagal pagaminamų kailių kiekį užima 4-tąją vietą Europoje, o kailių eksportas žemės ūkio produkcijoje užima nemenką dalį, todėl situacija Danijoje neramina ir mūsų šalies žvėrelių augintojus.

Pradžioje Danija buvo priėmusi sprendimą, kad jų šalyje nebeliks audinių iki kitų metų lapkričio bei uždraudė naudoti visų užmigdytų žvėrelių kailius, vėliau draudimai švelnėjo – leista panaudoti tų audinių, kurios augo ūkiuose, kuriuose neaptikti susirgimo atvejai.

Audinės „Vilkijos ūkio“ fermoje

Č. Tallat–Kelpša neatmetė versijos, jog audinėse aptikta mutavusi koronaviruso versija galėjo tapti galutine priežastimi priimti jau seniau brendusį sprendimą nebeleisti vystyti brangiakailių žvėrelių verslo Danijoje.

Pasak šios srities žinovo, didelis smūgis audinių augintojams suduotas ne tik dėl masinio žvėrelių užmigdymo, bet ir dėl paties genofondo sunaikinimo, nes ūkiams teko migdyti ir veislines audines, kurios užtikrino bandos populiacijos atsinaujinimą.

Kaip skelbia BNS, praėjusį penktadienį Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad į Lietuvą iš šešių šalių, kurių audinių ūkiuose nustatyta mutavusi koronaviruso atmaina, atvykstantys asmenys nuo praėjusio pirmadienio turės atlikti COVID-19 nustatymo testą. Išsitirti įpareigojami atvykstantys iš Danijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų ir Švedijos.

Pasak Č. Tallat–Kelpšos, pirmieji, kurie susidūrė su koronaviruso atmaina sergančiomis audinėmis buvo Olandijos ūkiai, kuriuose vykdytas lokalizuotas žvėrelių naikinimas. Panašiai vyko ir Danijoje, kol neprasidėjo nuogąstavimai, kad pakitęs virusas buvo išplatintas ir žmonėms.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko teigimu, kol kas pagrįstų mokslinių tyrimų, kad Danija pasielgė tinkamai priėmusi sprendimą masiškai naikinti audinių ūkius, nėra. Kitose šalyse tokia praktika kol kas netaikoma, Č. Tallat–Kelpša tikisi, kad Lietuva taip pat išvengs šio verslo sunaikinimo.

Plačiau apie audinių ūkių specifiką, žvėrelių gyvenimo amžių, laikymo sąlygas bei priežastis, kodėl koronavirusas išplito būtent tarp audinių – klausykitės interviu su bendrovės „Vilkijos ūkis“ direktoriumi Č. Tallat–Kelpša audio įraše.

Pokalbio metu su audinių augintoju padiskutavome apie prieštaringų vertinimų susilaukiančią kailių pramonės produkciją, taip pat kailio, kaip medžiagos ilgaamžiškumą bei biologinio suirimo privalumus.

Tiesa, kailinių žvėrelių auginimo verslas kelia nemažai ir etinių klausimų, kuriuos Č. Tallat–Kelpša siūlo spręsti kompleksiškai diskutuojant apie visų gyvūnų gerovę, neišskiriant tik brangiakailių žvėrelių.

Lietuvos audinės – neserga

Kaip trečiadienį pranešė naujienų agentūra BNS, Lietuvoje kol kas nenustatytas nė vienas koronaviruso atvejis kailinių žvėrelių ūkiuose – neserga nei žmonės, nei žvėreliai. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovo Mariaus Masiulio, audinėms užsikrėsti koronavirusu šalyje nėra daug galimybių dėl nedidelės ūkių koncentracijos.

Šiuo metu Lietuvoje uždrausta įvežti gyvas audines iš šešių šalių, kur koronavirusas nustatytas ir žvėrelių fermose. M. Masiulis pabrėžė, kad iš Danijos jau buvo planuojamos kelios veislinių žvėrelių siuntos į Lietuvą, kurias teko sustabdyti. Koronavirusu užsikrėtusių audinių jau aptikta šešiose valstybėse – Nyderlanduose, Ispanijoje, Italijoje, Danijoje, JAV ir Švedijoje.

M. Masiulis BNS nurodė, kad dabar Lietuvoje apie 70 kailinių žvėrelių augintojų turi 102 fermas, jose yra apie 2 mln. gyvūnėlių, dirba apie 1,5 tūkst. žmonių.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT