Ažiotažą praėjusį penktadienį Seimo posėdžių salėje sukėlęs naujosios Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdžio politinės partijos vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen sprendimas siūlyti į Seimo vicepirmininkus mažiausios pagal dydį opozicinės – Darbo partijos – atstovą Andrių Mazuronį neturėtų stebinti.
Kaip matyti iš „Delfi“ turimos medžiagos, tokiam sprendimui buvo net keletas priežasčių. Viena tokių – ir slaptas V. Čmilytės-Nielsen, Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio bei paties A. Mazuronio susitikimas Seimo rūmuose, likus valandai iki oficialios naujai išrinktų Seimo narių priesaikos ceremonijos.
Bendražygių pozicijos – nesutampa
Seimo Statutas numato, kad opozicijai privalo būti užtikrinta teisė būti atstovaujamai Seimo vadovaujančiuose organuose, tarp jų – ir Seimo valdyboje. Tokia opozicijos atstovavimo proporcingumo teisė yra išaiškinta ir Konstitucinio Teismo.
Iki šiol galiojo susiklosčiusi praktika, kad pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje į Seimo vicepirmininkus būdavo siūlomas skaitlingiausios Seimo opozicijos atstovas, nors pats Statutas numato, kad Seimo pirmininkas renkasi iš jam pasiūlytų opozicijos kandidatų, jei tokių būna keli, t. y. jei opozicija nesusitaria dėl bendro kandidato.
Pats A. Mazuronis teigia, kad jo pavardės pasirinkimas jam pačiam „buvo netikėta, bet labai maloni staigmena“, o tai, kad bus siūlomas į Seimo vicepirmininkus esą sužinojo tik tuomet, kai „savo pavardę pamačiau Seimo kompiuterių monitoriuje“.
„Apsisprendžiau per dešimt sekundžių“, – viešai apie savo sėkmę būti pasiūlytam vienu iš Seimo vadovų teigė pats A. Mazuronis.
Tačiau tokius kolegos ir bendrapartiečio teiginius dar Seimo salėje į miltus sumalė kitas „darbietis“ – Vytautas Gapšys, kuris į „valstiečių“ replikas apie pokiliminius susitarimus ir „valdomą opoziciją“ sakė: „Noriu visus čia nuraminti. Andrius Mazuronis yra Darbo partijos kandidatas, aptartas ir išdiskutuotas.“
Tiesa, jis nepatikslino, nei kas, nei kada, nei su kuo šį klausimą „išdiskutavo“, ir kodėl apie tai esą nieko nežino pats kandidatas į postą A. Mazuronis.
Balsuoti už opozicijos kandidatą A. Mazuronį ragino ne tik jo bendrapartietis Antanas Guoga, bet ir visa eilė Seimo valdančiųjų – pradedant Laisvės sąjungos pirmininke Aušrine Armonaite ir baigiant Seimo konservatoriais Kazimieru Starkevičiumi, Kęstučiu Masiuliu ir Mykolu Majausku. Pastarasis kaip vieną iš pretendento pliusų įvardino „kandidato patikimumą“ ir tai, kad „mielai išgertų su kandidatu alaus“.
Supykdė sprendimas nesiūlyti R. Baškienės?
Jau po balsavimo vienas iš valdančiosios konservatorių frakcijos Seime atstovų – Bronislovas Matelis savo feisbuko paskyroje paaiškino, kaip esą „viskas vyko iš tikrųjų“.
„Pirmajame posėdyje privalome patvirtinti du vicepirmininkus, vieną iš opozicijos, ką siūlote? Ar jau susitarėte? Socialdemokratų stovykloje jaučiamas šioks toks žemės drebėjimas, gal siūlys, o gal ir ne, dar reikia tartis. „Valstiečiai“ neoficialiai mini dvi pavardes – Baškienės ir Norkienės, tačiau oficialiai Seimo plenariniame posėdyje nė vienos nepateikė. Net ir pasiūlius kelti kandidatus į Seimo pirmininkės pavaduotojo postą, „valstiečiai“ NIEKO nepasiūlo, neužsiminė, kad jie siūlė teikti Norkienės kandidatūrą. Opozicinėje Darbo partijos frakcijoje kol kas jokių žemės drebėjimų, visi žino, ko nori ir siūlo. Jie sutinka deleguoti Andrių Mazuronį.
Šis politikas TS-LKD frakcijoje vertinamas nevienareikšmiškai, bet mes sukandę dantis balsuojame už šį politiką, nes norime opozicijai įduoti įrankį veikti ir ginti savo teises. <...> Galvoju, jeigu greta Mazuronio „valstiečiai“ būtų pasiūlę teikti ir Baškienės kandidatūrą, pastaroji turėjo realių galimybių laimėti, nes Baškienė yra itin gerbiama visame Seime dėl gebėjimo tartis ir tolerancijos. Bet atsitiko taip, kaip atsitiko. Karbauskis Baškienės nepasiūlė ir pasirinko nepatyrusią ir mažai žinomą kandidatę“, – rašo B. Matelis.
Po tokio įrašo „valstiečiai“ pratrūko. LVŽS frakcijos atstovė Agnė Širinskienė žiniasklaidai teigė, kad frakcija aiškiai ir nedviprasmiškai V. Čmilytei-Nielsen pasakė, kad jie siūlo Seimo narę Aušrinę Norkienę.
„Kalbos apie tai, kad bus teikiamas mažiausios opozicinės frakcijos atstovas, ir būtent įvardijant A. Mazuronio pavardę, Seime sklandė jau nuo savaitės pradžios. Kaip ir tai, kad šį kandidatą esą pasirinkęs pats konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Tuo tarpu Seimo Pirmininkei mūsų frakcija buvo pasakiusi, kad siūlo A. Norkienę. Apie R. Baškienės siūlymą nebuvo kalbos nei frakcijoje, nei, juo labiau, tokio teikimo nebuvo – nei oficialaus, nei neoficialaus. Penktadienį ryte susirinkusi frakcija bendru sutarimu nusprendė teikti A. Norkienę.
Po to, iš karto po patvirtinimo Seimo vadove, V. Čmilytė atėjo, tiesa, vėluodama, į mūsų frakciją, ir Ramūnas Karbauskis visos frakcijos narių akivaizdoje pasakė, kad mes siūlome būtent A. Norkienę, taip pat paprašė mūsų kandidatę siūlyti pirmiau nei antrąjį vicepirmininką iš opozicijos. Viešnia mūsų frakcijoje užtruko vos minutę, ir išgirdusi mūsų poziciją pasakė, kad „ačiū, aš apsispręsiu“.
Pakilo ir išėjo, ir kai mes po keliolikos minučių susirinkome visi posėdžių salėje, tai sistemoje (Seimo posėdžių informacinėje kompiuterių sistemoje – aut. past.) jau buvo sukelti visi dokumentai, o juk prieš tai Čmilytei dar reikėjo ne tik apsispręsti, bet ir įregistruoti tokį sprendimą. Tokia skuba tik sustiprina įtarimus, kad dėl opozicijos kandidato sprendimas buvo priimtas dar toli gražu iki to, kol mes pateikėme savo pasiūlymą oficialiai“, – „Delfi“ teigė Seimo narė A. Širinskienė.
V. Čmilytė-Nielsen iškart po po balsavimo dėl Seimo vadovo pozicijos sakė, jog teiks dvi vicepirmininkų kandidatūras, bet jų pavardžių neatskleidė. „Švęsti nėra laiko, šiandien teiksiu Seimo pirmininko pavaduotojus bent du. O kas jie, negaliu pasakyti“, – žiniasklaidai sakė ji.
„Pasitarusi su frakcijomis, šiandien teikiu vieną kandidatūrą iš pozicijos ir vieną iš opozicijos. Aš pranešiu kandidato pavardę, ir jis turės pasisakyti, ar sutinka“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. Pirmąją ji teikė konservatoriaus Jurgio Razmos pavardę.
Pastarajam sutikus, taip pat pasisakius, V. Čmilytė-Nielsen ištarė antrojo teikiamo pretendento pavardę – Andrius Mazuronis. Kilusį triukšmą opozicijos pusėje naujoji Seimo vadovė nutildė ramiu, bet griežtu pasikartojimu – „teikiu Andriaus Mazuronio kandidatūrą“.
Prieš Seimo narių priesaiką – slaptas opozicijos susitikimas su V. Čmilyte-Nielsen
Tačiau, portalo žiniomis, buvo dar vienas susitikimas, apie kurį niekur viešai skelbta nebuvo. Jis įvyko likus valandai iki oficialios Seimo narių priesaikos Seimo salėje, praėjusio penktadienio 11-ą valandą. Turimais duomenimis, tokio susitikimo su būsima Seimo pirmininke paprašė trijų opozicinių partijų pirmininkai – R. Karbauskis, V. Uspaskichas ir G. Paluckas. Jame dalyvavo ir dar keletas šių politinių partijų atstovų bei pats A. Mazuronis.
Minėtame susitikime tuomet dar neprisiekusiai būsimai Seimo pirmininkei buvo išdėstytas trijų opozicijos partijų susitarimas – į pirmąjį opozicijos Seimo vicepirmininko kandidatą siūlyti „valstietę“ A. Norkienę, o vėliau, į dar vieną opozicijai priklausančią vietą – A. Mazuronį ir G. Palucką, kurie šias pareigas eitų pasikeisdami kas dvejus metus.
Būtent tokia pozicija buvo bendrai išdėstyta, ir jai, portalo šaltinių opozicinėse frakcijose žiniomis, visos šalys pritarė. Mainais už tokį būsimą A. Norkienės teikimą pirmajame Seimo posėdyje, opozicija pažadėjo paremti V. Čmilytės-Nielsen kandidatūrą, tvirtinant ją į Seimo pirmininkes.
Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, V. Čmilytė-Nielsen susitarė su Darbo partija iš naujo, ir kitas dvi opozicijos frakcijas išdavė paskutinę minutę, jau posėdžių salėje, po to, kai Seimo opozicija nubalsavo už pačią V. Čmilytę-Nielsen kaip Seimo pirmininkę.
Tai, kad „valstiečiai“ ne tik pateikė savo kandidatūrą, bet ir tai, jog ji buvo suderinta su V. Čmilyte-Nielsen, dar iki balsavimo Seime buvo viešai skelbiama ir žiniasklaidoje. R. Karbauskis tądien tai pakartojo keletą kartų, jį citavo ir šalies naujienų portalai. Pasak visuomeninio transliuotojo LRT valdomo naujienų portalo lrt.lt, apie tai, kad teikia A. Norkienės kandidatūrą, R. Karbauskis žurnalistams pranešė iš karto po LVŽS frakcijos posėdžio.
Jis, paklaustas, kodėl į Seimo vicepirmininkus keliama A. Norkienės kandidatūra, teigė, kad tokia buvo frakcijos valia. R. Karbauskio teigimu, ši kandidatūra yra suderinta su kandidate į Seimo pirmininkus, Liberalų sąjūdžio lydere V. Čmilyte-Nielsen.
„Mūsų sąlyga, kad mes palaikytumėme V. Čmilytę-Nielsen, yra tai, kad ji (A. Norkienės kandidatūra į Seimo vicepirmininkus – LRT.lt) būtų teikiama šiandien. Tai būtų logiška, mes – antra, pagal dydį, frakcija“, – pažymėjo R. Karbauskis.
„Kol kas nėra aišku, ar valdantieji palaikys A. Norkienės kandidatūrą. Apie tai esą valdančioji koalicija nėra diskutavusi“, – praėjusį penktadienį, dar iki Seimo Pirmininkės rinkimų balsavimo publikavo lrt.lt.
Tuo tarpu didžiausios valdančiosios koalicijos frakcijos – konservatorių atstovas B. Matelis savo įraše teigia, kad jų frakcijai ir visai valdančiajai koalicijai apie tai nieko nebuvo žinoma: „Net ir pasiūlius kelti kandidatus į Seimo pirmininkės pavaduotojo postą, „valstiečiai“ NIEKO nepasiūlo, neužsiminė, kad jie siūlė teikti Norkienės kandidatūrą.“
Abi partijos – viename teisiamųjų suole
Dar viena iš priežasčių, kodėl Seimo pirmininke tik išrinkta Liberalų sąjūdžio politinės partijos vadovė V. Čmilytė-Nielsen suskubo į savo pavaduotojus Seimo vadovybėje teikti „darbietį“ A. Mazuronį gali būti tai, kad Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją sieja šiuo metu teisme nagrinėjama didžiausia visų laikų politinės korupcijos byla, kurioje abi partijos yra teisiamos dėl galimai korupcinių ryšių su koncernu „MG Baltic“.
Tarp teisiamųjų – buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis ir vienas iš Darbo partijos lyderių, dabartinis Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys.
„Liberalų sąjūdį, kurio pirmininke yra paskirtoji Seimo pirmininkė, ir Darbo partiją sieja neskaidrūs santykiai su „MG Baltic“ koncerno vadovais, o politinės korupcijos byloje abi šios partijos teisiamos už korupcinius nusikaltimus kaip juridiniai asmenys. Šias partijas sieja bendras interesas dėl teisminio proceso baigties. Vienas iš įtariamųjų šioje politinės korupcijos byloje yra Darbo partijos vienas iš lyderių Vytautas Gapšys, dabartinis Seimo narys.
Mano manymu, Darbo partija tikisi, kad Seimo dauguma neatiduos teismui Vytauto Gapšio, kai generalinis prokuroras ateis į Seimą ir prašys naikinti šio Seimo nario teisinę neliečiamybę. Darbo partija, V. Čmilytės teikimu gavusi Seimo pirmininko pavaduotojo postą, siekia sustiprinti savo pozicijas valdžioje. Šios aplinkybės Darbo partiją daro patogią ir paklusnią daugumai“, – „Delfi“ sakė Seimo Mišrios grupės narys, parlamentaras Vytautas Bakas.
Korupcijos bylos tyrimas – Seimo daugumos rankose
Naujienų portalą konsultavę baudžiamosios teisės ekspertai sako, kad tai, jog vienas iš bylos teisiamųjų Darbo partijos Seimo narys V. Gapšys šiuo metu turi neliečiamybę, iš tiesų apsunkins tolesnį politinės korupcijos baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme.
„Kadangi ponas Gapšys jau turi neliečiamybę, tai kol toks klausimas nebus išspręstas Seime, byla negalės būti nagrinėjama. Yra variantas – išskirti Gapšio bylą ir nagrinėti tą likusią dalį atskirai, bet šitas variantas kelia didesnių problemų. Tokiu atveju, išskyrus V. Gapšio bylą kaip atskirą, byla teisme turėtų būti vėl pradėta nagrinėti iš naujo, t. y. paskiriant naują teisėjų kolegijos sudėtį.
Tuomet įsijungtų procesiniai dalykai – teismo ir šalių susipažinimas su bylos medžiaga ir panašiai. Procesas užsitęstų ilgam, o tai būtų svertas gynybai reikalauti bylą nutraukti dėl per ilgai užsitęsusio baudžiamojo nagrinėjimo. Bet kuriuo atveju, baudžiamosios bylos nagrinėjimas strigs“, – sakė baudžiamosios teisės ekspertai.
Į Seimą dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo kreipiasi generalinis prokuroras. Dabartinio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio kadencija baigiasi šių metų gruodžio 19-ą dieną. Generalinį prokurorą penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos prezidentas Seimo pritarimu. Už generalinio prokuroro kandidatūrą balsuojama Seime.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tuometinį Liberalų sąjūdžio pirmininką, Seimo narį E. Masiulį sulaikė 2016-ųjų metų gegužės 12-ą dieną su daugiau nei 100 tūkst. eurų grynųjų, kurie, įtariama, buvo kaip kyšis perduoti koncerno „MG Baltic“ atstovui Raimondui Kurlianskiui ir skirti kaip atlygis už koncernui svarbių sprendimų priėmimą Seime.
Į teismą byla perduota 2018-ųjų balandžio 17-ą dieną. Paskutinis teismo posėdis byloje vyko praėjusią savaitę, jame dar dalyvavo ir išrinktasis Seimo narys, teisiamasis V. Gapšys.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
