Žemųjų Šančių gyventojai žengia į kitą pilietinio aktyvumo lygį – bendradarbiaujant su užsienio partneriais, inicijuojamas projektas, kuriuo bus siekiama išgryninti šios Kauno dalies urbanistinę idėją ir pagal ją paruošti teritorijos planavimo dokumentą. Šį ketinama įteikti miesto savivaldybei, o projekto rengėjai tvirtina, kad pirmą kartą Lietuvoje tokį dokumentą kurs pati bendruomenė.
Bendradarbiaus su Norvegijos miestais ir Kauno akademikais
Trečiadienio popietę neištaigingoje pavėsinėje Kopūstų lauke, kurio sutvarkymas 2014-aisiais simboliškai mobilizavo Žemųjų Šančių gyventojus, pagarsintas planas šį neištaigingumą įrašyti į metraščius kaip miesto vertybę ir pasiūlyti valdžiai konkrečią Šančių raidos viziją.
Kaip skelbia projekto „Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ organizatoriai, 2020-2023 m. Šančių bendruomenė sukurs savo mikrorajono urbanistinę ir architektūrinę viziją. Šiame procese dalyvaus patys gyventojai, įgyvendinant projektą taip pat vyks dvišalis bendradarbiavimas su Oslo bendruomenių asociacija, Bodo miesto savivaldybe, Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakultetu.
KTU specialistai padės interaktyvius skaitmeninius įrankius – Šančių praeities, dabarties ir ateities žemėlapius, kuriuos pildyti bei peržiūrėti galės patys gyventojai.
„Tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai miesto teritorijos planavimo projektas bus kuriamas toje teritorijoje gyvenančių žmonių, į procesą kviečiant įsitraukti rajono vystytojus, verslininkus ir miesto politikus. Projekto metu vyks šviečiamieji ir kūrybiniai renginiai, žemėlapių kūrimo dirbtuvės, vieši rezultatų aptarimai ir diskusijos, bus įgyvendintos bendruomenės narių gebėjimų stiprinimo veiklos“, – teigia projekto rengėjai.
„Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ finansuojamas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo, projektas atsieis beveik 150 tūkst. eurų ir truks 36 mėnesius.
Sieks labiau įtraukti Šančių gyventojus
Kaip trečiadienį dėstė Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė, Kaune neužtikrinama Orhuso konvencijoje numatyta visuomenės teisė dalyvauti su aplinka susijusių sprendimų priėmime, gauti informaciją ir kreiptis į teismus aplinkos klausimais, taip pat neįgyvendinama Faro konvencija ir žmonių teisė saugoti bei puoselėti kultūros paveldą.
Šančių urbanistinė plėtra, bendruomenės teigimu, vykdoma nesilaikant Kauno miesto teritorijos Bendrojo plano nuostatos parengti Šančių urbanistinio architektūrinio formavimo idėjinį projektą, plėtra atliekama nepaisant socialinės lygybės principų. Nauju projektu bus siekiama spręsti šias problemas iš socialinio miesto audinio apačios į viršų, auginant visuomenės dalyvavimą pilietinėse veiklose ir tam pasitelkiant jau minėtas skaitmenines priemones.
„Genius loci: urbanizacija ir pilietinė bendruomenė“ vadybininkė, sociologė Indrė Bielevičiūtė prieš prasidedant projektui Šančių gyventojų paklausė, ar jie yra dalyvavę kuriose nors iš septynių iniciatyvų, kaip pilietinės akcijos dėl Nemuno krantinės, Kopūstų lauko, parako sandėlio, A. Juozapavičiaus prospekte nukirsto ąžuolo.
„Iš viso apklausta 110 Šančių gyventojų, aktyvesni buvo Žemųjų Šančių gyventojai – jie sudarė apie 80 proc. respondentų. Nė vienoje veikloje nedalyvavo tik 15 proc. šančiškių, aktyviai (nuo vienos iki keturių akcijų) dalyvavo 79 proc., o labai aktyviai (nuo penkių iki septynių akcijų) – 6 proc.“ – teigiamai nuteikiančius rezultatus, kuriuos planuojama dar gerinti, „Kas vyksta Kaune“ pristatė I. Bielevičiūtė.
Projekto metu, pažymėjo ji, numatytos dvi apklausos, pirma – skirta nustatyti pilietinį aktyvumą iki prasidedant projektui, antra – po projekto, kad rengėjai sužinotų, ar pavyko įtraukti žmones, padidinti aktyvumą.
Apie planus sužino prasidėjus darbams
Kaip „Kas vyksta Kaune“ aiškino Žemųjų Šančių bendruomenės valdybos narys Virginijus Baranauskas, urbanizacija projekto ištakomis tapo dėl to, kad dažniausiai susiduriama su šančiškių prašymais pagelbėti, kai tiesiai jiems po nosimi kažkas ima vykti ir jie apie tai būna informuojami post factum arba neinformuojami visai. Žmonės tuomet kreipiasi ne į prokuratūrą, paveldosaugininkus, o bendruomenę.
„Dažniausiai tai būna kažkoks skaudulys, susijęs su urbanizmu. Visai nesenas pavyzdys – Linų g. 6 esančiame 7 arų sklype pilietis nutarė statyti penkių aukštų, 19 butų namą, kuris projektuojamas per metrą nuo sklypo ribos. Tarp paprastų medinukų įkišamas šiuolaikinis pastatas, apie jo architektūrinę vertę nėra ką kalbėti, gal kažkiek ir bus įdomus, tačiau visiškai ne kontekste, visiškai nusispjaunant į tai, kad gatvelė siaura, be šaligatvių, greta gyvenantys žmonės dalį paros neteks saulės šviesos, kurią anksčiau gaudavo“, – kalbėjo V. Baranauskas.
Tai, pastebėjo jis – konkrečiai su urbanizmu susijusios problemos ir kadangi jos aktualiausios, nutarta nuo to pradėti. Juoba, kad šis projektas skatina pilietinį aktyvumą įsitraukiant į tokio pobūdžio veiklą, sprendžiant savo artimiausios aplinkos problemas.
„Nebus tik architektūra ir urbanizmas, ketiname nagrinėti ir daugiau paveldo dalykų, kurie čia gyvenančiam žmogui apskritai sudaro vertę, kaip šančiškių žargonas, muzikinis ar kitoks meninis palikimas. Dabar nesame apsibrėžę ribų, kas bus įtraukta į projekto veiklas, ir kas ne, tačiau tai bus atvira platforma, kurią užpildys patys šančiškiai, ir manau, kad tikrai įtrauks dalykų, apie kuriuos nesame pasiruošę išplėstai papasakoti. Daug kas priklausys nuo iniciatyvos“, – svarstė V. Baranauskas.
Vertinga ir tai, kas formaliai nesaugoma
Padrikos urbanizacijos, apie kurią kauniečiai tinkamai neinformuojami, problema, anot V. Baranausko, aktuali visame mieste: „Galbūt Šančiuose daugiau žmonių, kaip Audrys Karalius sako, su kiaušais, kuriems labiau rūpi, bet manau, kad visame Kaune problemos panašios, ypač tokiuose rajonuose, kaip Vilijampolė, Žemieji ir Aukštieji Šančiai, Aleksotas, kur išlikę įformintos vertės neturinčio paveldo.“
Kaip pažymėjo pašnekovas, bepigu mediniams ar mūriniams tarpukario pastatams, kai jie jau yra įtraukti į saugotinų objektų, pagal įvairias kategorijas paskelbtų vertybėmis, sąrašą. Visgi didelę dalį tos vertės sudaro paprasti buitiniai pastatai, gyvenamieji namai, kurie architektūrine, meninine prasme neturi didelės reikšmės, bet yra sukūrę tam tikrą gyvenimo būdą.
„Štai tokiuose nameliuose, kartais net pusiau lūšnose, ne kažkokiuose įmantriuose, arba švęsdami savo šventes tokioje aplinkoje, kokioje dabar esame, žmonės ir padaro tą dvasią. Jos išsaugojimas yra mums labai svarbus kalbant apie projektą ir, manau, ne tik šančiškiams, o visų Kauno rajonų, turinčių unikalią urbanistinę sandarą, gyventojams. Dėl to tikimės palaikymo ir iš kitų kauniečių“, – plačią projekto perspektyvą brėžė V. Baranauskas.
