Jiesios kraštovaizdžio draustinis – tik čia išvysi iš šakų susiformavusį Romeo ir Džuljetos balkoną – Kas vyksta Kaune

Jiesios kraštovaizdžio draustinis – tik čia išvysi iš šakų susiformavusį Romeo ir Džuljetos balkoną

SKIRMANTĖ JAVAITYTĖ 2020/10/24 17:34

Kaune esantis Jiesios kraštovaizdžio draustinis – puiki laisvalaikio kryptis, norintiems pravėdinti galvą nuo savaitės rūpesčių. Vaikštinėjant draustinyje įrengtu pažintiniu taku galima ne tik žavėtis rudens spalvų palete, bet ir atrasti iš šakų susiformavusį, vadinamąjį Romeo ir Džuljetos balkoną.

Apie Jiesios kraštovaizdžio draustinį kalbamės su kraštotyrininke, leidinio „10 maršrutų po Rokų apylinkes“ sudarytoja, Rokų gimnazijos mokytoja Vanda Mažeikiene.

12 kilometrų draustinio

Kaip pasakoja kraštotyrininkė, I tūkst. pr. Kr. dabartinėje Rokų teritorijoje įsitvirtinę jotvingiai pakrikštijo jauną, sraunią upę Jiesia (jotvingių kalba – „greitai bėganti“).

„Greitai bėgti ji, anot senelių pasakojimų, turėjo todėl, kad spėtų pranešti Nemunui apie artėjančius nuožmius priešus – kryžiuočius“, – vaizdžiai aiškino V. Mažeikienė.

Jiesios kraštovaizdžio draustinio panorama / R. Tenio nuotr.

1960 m. rudenį gražiausia Jiesios slėnio atkarpa, apie 12 km, (visas Jiesios ilgis – 68,5 km) nuo žiočių iki Kauno-Prienų plento, kur į Jiesią įteka Kumė, buvo paskelbta kraštovaizdžio draustiniu. Šis statusas saugo kraštovaizdį nuo niokojančios veiklos.

Į saugomą teritoriją patenka ir Jiesios atodanga bei Jiesios piliakalnis (Napoleono kalnas). Pasigrožėti Jiesios kraštovaizdžio draustiniu galima vaikštinėjant apie 2 km besitęsiančiu pažintiniu taku.

Teka Jiesia / R. Tenio nuotr.

Anksčiau gyveno mamutai

Pašnekovė pažymi, kad prieš 70 milijonų metų ten, kur dabar sruvena Jiesia, tyvuliavo jūra, o joje klostėsi mergelinga kreida, kurios Jiesios pakrantėse ir dabar gausu, net pavojinga įklimpti.

„Prieš milijoną metų, po ledynmečio, virš būsimos Jiesios upės tyvuliavo ežeras. Nusekus Nemunui, susiformavusi Jiesios upės vaga ištekino ežerą ir įsirėžė į beveik 40 metrų ledynų suklostytas nuogulas.

Akmens amžiuje čia gyveno žmonės, veisėsi mamutai“, – pasakojo V. Mažeikienė, pažymėjusi, kad Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje eksponuojama mamuto iltis ir dantys, rasti prie Jiesios.

Tarp dangaus ir žemės / R. Tenio nuotr.

Kalninės cikados – tik čia

Pašnekovė skaičiuoja, kad Jiesios draustinyje yra daugiau kaip 20 atodangų, dar vadinamų slankiais, skardžiais. Jų aukštis vietomis siekia 40 metrų.

„Iš Jiesios skardžių galima perskaityti 70 milijonų metų Lietuvos geologinės praeities istoriją. Išskirtina, kad augalų rūšių Jiesios draustinyje daugiau, negu botaniniuose draustiniuose: 1980 m. duomenimis, net 666 rūšys, iš kurių 101 rūšis reta ir saugoma, o 14 įrašyta į „Lietuvos raudonąją knygą”. Be to, draustinyje auga net 278 vaistinių augalų rūšys“, – vardino V. Mažeikienė.

Prie Jiesios rasta 603 rūšys vabzdžių, rečiausia – tik prie Jiesios rasta kalninė cikada. Specialistės teigimu, tai vienintelė giedančių cikadų rūšis Lietuvoje.

Draustinis / R. Tenio nuotr.

Romeo ir Džuljetos balkonas

Į ką būtina ypatingai atkreipti dėmesį, vaikštinėjant Jiesios kraštovaizdžio pėsčiųjų taku? Pasak V. Mažeikienės, ten galima išvysti dalį skardžių, žalčiais ir slibinais išsirangiusių medžių kamienų ir šaknų, tarsi susiuvusių skardžių properšas.

„Čia pamatysi iš medžių kamienų ir šaknų susiformavusį Romeo ir Džuljetos balkoną, vorą, šaknų varveklius, skardžių milžinų galvas, apaugusias krūmokšnių ir laukinių pievų plaukais. Stovėdamas ant aukšto skardžio, gali įsivaizduoti tingiai slankiojančius mamutus, akmens amžiaus žmonių kūrenamus laužus.

Sraunia ir vandeninga Jiesios upe plytas ir čerpes į Kauno senamiestį, šv. Jurgio bažnyčios ir vienuolyno statybai plukdančius bernardinų vienuolius, upės linkyje ūžiantį popieriaus malūną, gaminantį popierių su vandens ženklais LDK kanceliarijai“, – vaizdžiai pasakojo Rokų gimnazijos mokytoja Vanda Mažeikienė.

Nusileidus bet kuriuo takeliu žemyn, ji rekomendujoja atsigaivinti iš 40 m gilumos trykštančių šaltinių vandeniu, pasigrožėti Jiesios skardžių pilimis ir tvirtovėmis, senvagių ežerais, gebenių kilimais.

Vaikštinėjant ji siūlo pasivaišinti laukinėmis kriaušaitėmis, obuoliukais, gervuogėmis, gudobelių ir erškėtrožių vaisiais.

Gamtos prieglobstyje / R. Tenio nuotr.

Neramina statybos

„Jiesios kraštovaizdžio draustinis – tarsi stebuklingas gyvybės žiedas, saugantis savyje rečiausias, kitur jau išnykusias gyvybės formas. Nežinia, ar tas žiedas nesudils, plečiantis statyboms pavojingai arti Jiesios šlaitų“, – neramiai pažymėjo V. Mažeikienė.

Ji pasakojo, kad 1990 m. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Jiesios draustinio zonoje pradėtas sodinti ąžuolynas – Nepriklausomybės parkas. Kauno miesto savivaldybė, įsigaliojus nuosavybės grąžinimo įstatymui, dalį parko žemės išdalino sklypais.

„Parengus parko detalaus plano projektą, parkas sumažėjo nuo 11,2 ha iki 2,3 ha. Lietuvos Nepriklausomybės ąžuolyną liudija tik keliolika ąžuolaičių“, – apgailestavo pašnekovė.

2013 m. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba tvarkė Jiesios kraštovaizdžio draustinį ir įrengė pažintinį taką ties Jiesios slėnio atodangomis prie Nepriklausomybės parko ribų, vedantį iki pat Nepriklausomybės parko atminimo akmens.

„Dabar takas suniokotas: nuplėštos informacinės lentelės, dažais užpurkšti likę informaciniai stovai. Džiugu, kad Nepriklausomybės laikais valstybės įstaigos rūpinasi gamtos, kultūros, istorijos paminklais, tik gaila, kad kai kurie žmonės to nevertina, niokoja tai, kas kitų sukurta“, – teigė V. Mažeikienė.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT