Širdies ir kraujagyslių ligos bei cukrinis diabetas išlieka dažniausiai fiksuojamais susirgimais, o kartu ir pagrindinėmis mirtingumo priežastimis išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Nemokamų Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamų mokymų „Raktas į sveiką širdį“ lektorių teigimu, didžiausią įtaką šių susirgimų formavimuisi lemia stresas, prasta mityba ir žemas fizinio aktyvumo lygis.
Kaip su jais kovoti kasdien?
Psichologės ir mokymų „Raktas į sveiką širdį“ lektorės Birutės Ramoškienės teigimu, viena svarbiausių sveikos širdies sąlygų – gera emocinė būklė. Anot specialistės, susidūrę su stresine situacija mes įsitempiame – patiriame tiek fizinę, tiek ir psichologinę įtampą.
„Jei stresinė situacija trunka neilgai, įsitempę būname trumpą laiko tarpą, tačiau jei ji trunka ilgiau – atitinkamai ir įtampa išlaikoma ilgesnį laiko tarpą. Pabandykite įsivaizduoti uniformomis pasipuošusius karininkus kokios nors valstybinės šventės parade. Jie stovi pasitempę, santūrūs, jų neblaško pašaliniai vaizdai ar garsai. O dabar pabandykite įsivaizduoti, kiek ilgai jie štai šitaip gali išstovėti?
Valandą, dvi, pusdienį? Netgi žymieji Londono Bekingemo rūmų sargybiniai po dviejų valandų budėjimo turi keturių valandų pertrauką poilsiui. Labai panašiai yra ir su mūsų patiriama įtampa stresinėse situacijose. Kuo ilgiau tęsiasi stresinė situacija, tuo ilgiau mes patiriame įtampą ir aliname savo organizmą, reikalaudami iš jo milžiniškų pastangų tai įtampai atlaikyti“, – teigia psichologė B. Ramoškienė.
Psichologės teigimu, kuo labiau organizmas yra nualintas, tuo didesnė tikimybė, jog gali sutrikti jo fiziniai ar psichologiniai mechanizmai. Kitaip tariant – tuo didesnė tikimybė susirgti. Atitinkamai, kiekvienas besirūpinantis savo sveikata turėtų susikurti palankų darbo ir poilsio režimą.
„Psichologai įsitikinę, jog gerai dirbti gali tik tas, kuris moka gerai ilsėtis. Savo darbingumą įsivaizduokite kaip dėžę, kuri jums ilsintis pilnėja, o jums dirbant – tuštėja. Ar galite paimti iš dėžės daugiau, nei į ją įdėjote? Žinoma, kad ne! Bandydami iš tuščios dėžės paimti kažką, ko ten nėra, tiesiog suplėšysite pačią dėžę. Lygiai taip pat bandydami iš savęs išspausti darbingumą, neproporcingą poilsiui, ilgainiui sužalosite savo fizinę ir psichologinę sveikatą“, – teigia B. Ramoškienė.
Manoma, jog tobulas darbo ir poilsio santykis yra vadinamoji „8+8+8“ taisyklė. Pagal šią taisyklę 24 parą sudarančias valandas rekomenduojama paskirstyti taip: 8 valandas miegui, 8 valandas darbui ir likusias 8 valandas – laisvalaikiui. B. Ramoškienės teigimu, moksliniai tyrimai rodo, jog tinkamas darbo ir poilsio balansas gali reikšmingai prisidėti prie fizinės bei psichologinės sveikatos stiprinimo.
Svarbu įsisąmoninti – streso neišvengsime
Psichologė pažymi, jog nepaisant mūsų siekio gyventi be streso – tai yra nerealu. Anot B. Ramoškienės, manoma, jog žemiausias streso lygis būdingas esant apatijos būsenoje, o tuo tarpu visiškas streso nebuvimas reikštų, jog žmogus yra miręs.
„Siekdami jausti kuo mažiau streso, mes galime imti vengti veiklų, kurios mums yra malonios, tačiau tuo pat metu sukelia ir šiek tiek diskomforto. Ilgainiui toks elgesys gali vesti visiško atsiribojimo link, kas, priešingai nei tikėtasi, streso lygį tik dar labiau pakels. Taigi, itin svarbu įsisąmoninti, jog stresas yra įprastinis mūsų gyvenimo palydovas ir savo mintis bei jėgas būtų prasmingiau nukreipti į tuos dalykus, kuriuos kontroliuoti mes galime, vietoje nerealaus siekio kontroliuoti viską“, – patarimais dalijasi psichologė.
Mūsų santykį su artimoje aplinkoje esančiais streso šaltiniais specialistė iliustruoja pavyzdžiu.
„Įsivaizduokime, jog jūsų viršininkas vadovaujasi filosofija, jog darbuotojas praktiškai tolygus vergui, kuris privalo dirbti ne tik darbo valandomis, bet tam aukoti ir savo poilsio valandas. Kitaip sakant – darbą kelti aukščiau asmeninio gyvenimo. Nėra jokio burto, galinčio magiškai šio žmogaus požiūrį pakeisti. Tikėtina, jog toks jo požiūris išsivystė per eilę metų, priklausomai nuo daug įvairių jo gyvenime susiklosčiusių aplinkybių.
Ir jis turi visišką teisę turėti tokį požiūrį, lygiai taip pat, kaip jūs turite absoliučią teisę tokiam žmogui nebedirbti. Kitaip sakant, jūs neturite galios kontroliuoti viršininko požiūrio į darbuotoją, bet turite galią rinktis kitą, darbuotoją labiau gerbiančią darbovietę. Tą akimirką, kai engiami darbuotojai tai suvokia, jų gyvenimas ima iš esmės keistis ir gerėti“, – sako B. Ramoškienė.
Mityba, fizinis aktyvumas ir reguliari profilaktika
Kalbant apie stresą, kaip apie vieną iš pagrindinių širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kolegei antrina ir medicinos gydytojas bei mokymų „Raktas į sveiką širdį“ lektorius Voldemaras Giedrimas. Tiesa, rizikos veiksnių sąrašą specialistas papildo ir mitybos bei fizinio aktyvumo svarba.
„Tarp svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių yra aukštas kraujospūdis, cholesterolis bei sergamumas diabetu. Tie žmonės, kurie serga diabetu, dažniau serga ir širdies bei kraujagyslių ligomis. Tiesa, jei kalbame apie sergamumą diabetu, jis skirstomas į du tipus.
Pirmasis tipas būdingas vaikams bei jauno amžiaus žmonėms ir kyla dėl endokrininių, paveldimų priežasčių. Tuo tarpu antrasis diabeto tipas būdingas antsvorio turintiems asmenims ir yra tiesiogiai susijęs su prasta mityba bei žemu fizinio aktyvumo lygiu“, – sako gydytojas V. Giedrimas.
Gydytojo teigimu, siekiant užbėgti įvykiams už akių, labai svarbu ne tik pašalinti rizikos veiksnius iš kasdieninio gyvenimo, bet ir atlikti nuolatinę savo organizmo patikrą bei ligų prevenciją.
„Paprastai žmogus, turintis padidėjusį cholesterolio kiekį, nesijaučia kitaip, nei prieš jam peržengiant normalią ribą. Cholesterolio simptomatika yra tarsi nebyli. Atitinkamai, žmogus nesikreipia į gydytoją, taip kasdien keldamas vis didesnę riziką sau. Dėl šios priežasties visiems, ypač sulaukusiems brandesnio amžiaus rekomenduojama bent kartą į metus kartu su reguliariais kraujo tyrimais pasitikrinti ir gerojo, blogojo bei bendrojo cholesterolio kiekio rodiklius ir trigliceridus“, – teigia V. Giedrimas.
Užfiksavus normalią ribą viršijančius rodiklius, anot gydytojo, nereikėtų delsti ir imtis efektyvių cholesterolio mažinimo būdų: padidinti fizinį aktyvumą, pagerinti mitybą, subalansuoti dienos poilsio ir miego režimą. Tiesa, šiems būdams nepadedant, širdies ir kraujagyslių ligas iššaukti galinčio cholesterolio kiekį sumažinti galima ir specialiais, gydytojų paskiriamais medikamentais.
„Tiesa, jaunėjant susirgimams, reikėtų atkreipti dėmesį, kad šių rodiklių stebėsenos svarba kasmet tampa vis aktualesnė ir jaunesnio amžiaus žmonėms. Mano rekomendacija – profilaktinę cholesterolio patikrą atlikinėti jau nuo 30-ies metų arba anksčiau, jei žmogus susiduria su antsvorio, žemo fizinio aktyvumo ar prastos mitybos problemomis“, – sako gydytojas.
Jokio alkoholio
Gydytojas pažymi, jog greta streso, prastos mitybos bei žemo fizinio aktyvumo svarbu išskirti ir nikotino bei alkoholinių gėrimų keliamą riziką širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimui.
„Daugelis žmonių galvoja, jog pagrindinė rūkymo keliama rizika yra plaučių susirgimai. Tai tiesa, tačiau svarbu suprasti, kad tai tampa ne mažesniu rizikos veiksniu ir širdies bei kraujagyslių susirgimams. Rūkančio žmogaus kraujagyslės dažniausiai būna susiaurėjusios ir tai natūraliai pablogina kraujotaką. Ypač sunerimti reikėtų pajutus skausmą širdies plote arba ūžimą galvoje“, – informuoja gydytojas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie alkoholį gydytojas pažymi, kad visuomenėje daug gajų ir klaidinančių mitų apie jo poveikį žmogaus kraujotakai.
„Kartais galima girdėti tokių teiginių, kaip: žmogus išgeria ir jo kraujagyslės yra švaresnės, be aterosklerozinių plokštelių. Tai nėra tiesa. Tie žmonės, kurie vartoja alkoholį, didina trigliceridų kiekį savo organizme. O trigliceridai yra svarbūs aterosklerozės susiformavimui. Atitinkamai, alkoholio vartojimas turi tiesioginės neigiamos įtakos kraujotakos sistemai ir, žinoma, būtų be galo puiku, jei žmonės apskritai jo nevartotų“, – teigia V. Giedrimas.
Nemokami mokymai širdies ir kraujotakos sveikatos tema
Besirūpinančius širdies ir kraujagyslių ligų prevencija ar susidūrusius su susirgimais, specialistai kviečia į nemokamus Kauno miesto savivaldybės visuomenės biuro organizuojamus nuotolinius mokymus „Raktas į sveiką širdį“.
Jų metu psichologė, gydytojas, kineziterapeutas bei dietologas suteiks ne tik naujausias, moksliniais tyrimais pagrįstas žinias, bet ir atsakys į visus mokymų dalyviams kylančius klausimus. Taip pat, suteiks praktinių patarimų kaip kasdieniniame gyvenime rūpintis savo fizine ir psichologine gerove.
Tuo tarpu rugsėjo 26 dieną, mininti Pasaulinę širdies dieną, Kauno visuomenės sveikatos biuras kauniečius kviečia dalyvauti specialiame orientavimosi žaidime. Daugiau informacijos čia.
Registracija į nuotolinius mokymus „Raktas į sveiką širdį“ vyksta telefonu +37068280727, el. paštu [email protected] arba internetinėje svetainėje.
