Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas paminklas visiems Lietuvos partizanams

LRPK / R. Dačkaus nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Sekmadienį aukščiausi šalies vadovai Kryžkalnyje rinkosi į Lietuvos partizanų memorialo atidarymo ceremoniją. Memoriale įamžinti visi 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę nelygioje pokario kovoje prieš sovietų okupantus.

„Susirinkome prie į žemę įsmeigto kalavijo, kad pagerbtume praeities didvyrius. Šiandien prisimename tuos, kurie negailėdami savęs kovojo už Lietuvos laisvę, ir tuos, kurie šioje kovoje pražuvo – pašauti girių tankmėje, susprogdinti žeminėse, paniekinti miestelių aikštėse. Tai, kas anuomet atrodė kaip pralaimėjimas, mūsų akyse prilygsta pergalei – žmogaus dvasios triumfui didžios neteisybės akivaizdoje. Ir po daugelio metų partizanų kovų istorijoje tebeaidi balsas Tautos, kuri nebuvo nutildyta ir nebuvo nugalėta“, – prezidentūros pranešime cituojamas Gitano Nausėdos kalba.

Prezidentas pabrėžė, kad tai buvo karta, per trumpą laiką patyrusi net tris savo krašto okupacijas, kurių viena buvo žiauresnė už kitą. Ji aiškiai suvokė, kad tik laisva tauta ir nepriklausoma Lietuvos valstybė gali užtikrinti piliečių saugumą ir orią būtį. Jos laisvės troškimą geriausiai įkūnijo 1949-ųjų vasario 16-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracija, kuri apibrėžė siekį atkurti pamatinėmis Vakarų civilizacijos vertybėmis grįstą laisvą, demokratišką, orią Lietuvą. Būtent tokį troškimą mūsų karta įgyvendino 1990-ųjų kovo 11-ąją.

„Lietuvos laisvės kovų istorija mums primena, kad ir po tamsiausios nakties ateina šviesus rytas. Net ir iš giliausio miego pabudusi tauta gali pakeisti savo likimą. Net ir laikinų pralaimėjimų kartėlis užgrūdina plieną. Kartais viskas, ko reikia, – gyva, nesuklastota istorinė atmintis. Lyg gili žaizda, įsirėžusi į tautos audinį, ji neleidžia patogiai jaustis nelaisvėje, susitaikyti, nurimti. Ji vis iš naujo primena, kad tautos ir šalies, o ir kiekvieno iš mūsų laisvė – tai pamatinė vertybė, kurią reikia sergėti ir ginti, ir dėl kurios verta kovoti“, – teigė prezidentas.

Šalies vadovas palinkėjo, kad šis kalavijas ir žuvusiųjų atminimo siena amžiams bylotų apie neišmatuojamą laisvės kainą ir primintų mūsų pareigą stiprinti valstybę, dėl kurios sudėta šitiek aukų.

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, džiugu, kad minint atkurtos Nepriklausomybės 30-metį Kryžkalnyje atidaromas ilgai lauktas Lietuvos partizanų memorialas, ne tik liudijantis prikeliamą iš užmaršties mūsų istoriją, bet ir skatinantis ją permąstyti. Simboliška, kad memorialas visos Lietuvos partizanams, jų ryšininkams ir rėmėjams atidengiamas Lietuvos centre.

„Džiaugiuosi savo tauta ir žmonėmis, kurie širdies ir šauksmo vedini susirinko čia. Šis monumentas įamžina ir įprasmina partizanų aukas vardan Lietuvos laisvės. Stabtelėkime ir susimąstykime, – Lietuvos moterų ir vyrų, tuo metu jaunuolių ir merginų, kuriems gyvenimas dar buvo prieš akis, apsisprendimas buvo aukoti savo gyvybę. Vardan ateities, suvokiant, kad gyventi kovoje už dabartinę mūsų laisvę liko mažiau nei metai. Jie nugalėjo savo mirtį. Didžiuojuosi mūsų tauta, kad suvokiame pokario kovos prasmę ir kainą“, – teigė S. Skvernelis.

Kilnų darbą, skirtą pagerbti ir padėkoti partizanams, dar prieš dešimtmetį pradėjo a. a. monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Lietuvos partizanų memorialo statybos darbai vykdyti keliais etapais. I etape (2019–2020 m.) pastatytas obeliskas-kalavijas, atminimo siena su žuvusių partizanų pavardėmis, įrengta pagerbimo aikštė su Nežinomo Partizano kapu.

Memorialo statybai Vyriausybė skyrė 505 tūkst. eurų, dar 29,98 tūkst. eurų buvo skirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad būtų sudarytas išsamus elektroninis žinynas apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus.

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis. Memorialą sudaro lietuviško kalavijo formos apie 25 m aukščio obeliskas, apie 30 m ilgio atminimo siena su Vyčio kryžiaus formos plieno stelomis, kuriose išpjauta apie 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių, Nežinomo Partizano kapas, pagerbimo aikštė, kurioje gali susirinkti iki tūkstančio žmonių bei 2018 m. lapkričio 25 d. atverta visuomenei memorialo dalis, skirta Kęstučio apygardos partizanams pagerbti.

Prie laiptų, vedančių į memorialą, ateityje numatoma pastatyti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų. Prie memorialo statybos darbų organizavimo ir įgyvendinimo prisidėjo Raseinių rajono savivaldybė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Kultūros ministerija.

9 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Išmanūs namų įrenginiai – kiekvieno poreikiams

Per parą Lietuvoje – 766 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar du žmonės

Kauno „Regitroje“ – penktasis koronaviruso atvejis

Kuriems politikams užsiveria Seimo durys?

A. Veryga piktinasi „Žalgirio“ rungtynėmis: netrukus gali būti priimti ribojimai visai Lietuvai

Liberalų sąjūdis į ministrus siūlo S. Kairį: Kauno meras gali netekti patarėjo (papildyta)

V. Matijošaitis pasisakė apie rinkimų rezultatus: sveikinu laimėtojus

Į raudoną zoną patenka ir Kaunas: Vyriausybei apsisprendus karantinas gali įsigalioti dar šią savaitę

Lietuvoje įsigalioja nauji ribojimai: 12-oje savivaldybių – karantinas

Kauno mieste ir rajone tarp daugumos laimėtojų – TS-LKD atstovai