Ketvirtadienio popietę pakvėpuoti grynu Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) įmonės oru atvyko aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jį pasitiko užkietėjusių Ramučių aktyvistų būrelis, netrukus pasirodė ir meras su savivaldybės administracijos atstovais. Po susitikimo nuspręsta bent dalį atliekų apdorojimo iškelti, tačiau kaip būtent tai padaryti kol kas neaišku – kelių savivaldybių valdomas Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (RATC), rodosi, atsidūrė tarp miesto kūjo ir ministerijos priekalo.
Uždarius iki sausio – sudie, Europos milijonai
Kauno MBA teritorijoje žurnalistų pakalbintas K. Mažeika pripažino, kad tai tikrai ne ta vieta, kur kvepėtų rožėmis, čia būti nemalonu: „Dėl to ir atvažiavome – ši įstaiga turi jau du įspėjimus ir yra labai arti to, kad veikla pagal galiojančius teisės aktus būtų sustabdyta. Tada reikėtų spręsti problemą, kur dėti kauniečių atliekas. Kitoje pusėje matome pradėjusios veikti kogeneracinės jėgainės kaminą, tačiau tai nėra sprendimas, negali būti deginamos visos nerūšiuotos arba tik pirminį rūšiavimą praėjusios atliekos.“
Anot aplinkos ministro, remiantis tiek mūsų, tiek europiniais teisės aktais tos atliekos, iš kurių galima gauti bet kokią naudą, turi būti perdirbamos, kuo daugiau žaliavos grąžinta į pakartotinį panaudojimą, kompostuojama.
„Matome savivaldybių iniciatyvą problemą spręsti. Dabar ieškome būdų padėti savivaldybėms neperžengiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, tačiau taip, kaip yra dabar, tęstis negali“, – sakė K. Mažeika.
Jis atkreipė dėmesį į įmonės pareigą papildomai investuoti kas penkerius, 10 metų – atsinaujinti, prisitaikyti prie besikeičiančio atliekų srauto, gyventojų įpročių, pakuočių gamybos specifikos. Nors akivaizdu, kad nuo 2016-ųjų žmones įsimintinais aromatais lepinanti gamykla didžiulių pokyčių greit nesulauks, nedelsiant uždaryti jos irgi negalima, mat už beveik 30 mln. eurų siekusią Europos Sąjungos paramą įsipareigota nepertraukiamai dirbti bent penkmetį.
Visiškai suvaldyti kvapų nepavyko
„Nors jau matau, kad vartai uždaryti, jie atsirado ne be gyventojų pagalbos, mūsų inspektorių kontrolės, tačiau siekiamo rezultato dar nėra ir kvapas ne toks, koks turėtų būti pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro reikalavimus. (…) Dabar stovintis kaminas, turbūt, atlieka tik kelrodžio funkciją – galima atpažinti, kur yra MBA, tačiau jis visiškai nereikalingas, nes visas gyventojų nepasitenkinimą keliantis kvapas išeina per duris ir kitas angas“, – įžvalgomis dalijosi K. Mažeika.
Ministras pakartojo problemą esant biologinio atliekų apdorojimo dalyje, kur vyksta pūdymas. Pajėgumai čia per maži, procesas netinkamoje vietoje. Dėl to pirmas darbas – didžiausias aistras kurstančią veiklą iškelti ar įvesti kitus atliekų tvarkymo būdus, tuo metu biologinio apdorojimo vietoje, K. Mažeikos manymu, galėtų atsirasti pakuočių tvarkymas taip išnaudojant teritoriją.
„Kiek išgirdau iš mero, dėl Kauno MBA vyksta teismo procesai, istorija tęsiasi penkerius metus. Anuomet priimti sprendimai jau buvo klaidingi ir dabar turime tokias pasekmes. Teismas turi atsakyti, ar tai buvo statybos brokas, ar parinkta netinkama technologija. (…) Tikimės, kad artimiausiu metu, tikriausiai, per porą savaičių, išsiaiškinsime teisinius niuansus, o technologinio proceso iškėlimas priklausys nuo įstaigos vadovybės“, – išklausęs savivaldybės pateiktą retrospekciją, apibendrintais terminais operavo aplinkos ministras.
Vieta netinkama, bet kur iškelti?
K. Mažeika pabrėžė, jog pati savivaldybė pagal Vyriausybės deleguotą funkciją turi kontroliuoti perdirbimą ir tvarkyti atliekas pačiu geriausiu būdu, ministerija esą gali tik pakonsultuoti, kokias priemones ir įrenginius naudoti, kaip juos eksploatuoti, atnaujinti.
„Kadangi tai regiono atliekų tvarkymo centras, visų savivaldybių vadovams yra klausimas, kiek jie pasiryžę investuoti į kvapų mažinimo priemones, skatinti žmones kuo daugiau atliekų išrūšiuoti pirminiuose etapuose, kas būtų didžiausia siekiamybė. Mūsų tikslas – kad atliekos būtų tvarkomos tinkamai ir nebūtų pažeidžiami tiek mūsų, tiek europiniai teisės aktai.
Kur tvarkys yra apsisprendimo klausimas, vietos ir būdo pasirinkimo galimybių daug, bet reikia pripažinti, kad jau šio projekto pradžioje, mano manymu, pasirinkta netinkama vieta ir konfliktą su gyventojais buvo galima prognozuoti“, – vertino ministras, pridėjęs, kai tai vienintelis objektas Lietuvoje, esantis taip arti gyvenamųjų namų.
Kvies į neeilinį pasitarimą
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas dėstė, kad pirmiausia reikia sukviesti visus dalininkus, kadangi Kauno RATC valdoma ne tik miesto savivaldybės, nors MBA yra miesto teritorijoje. Su dalininkais bus nutarta, kaip atskirti srautus, tai reiškia, atsisakyti biologinės gamyklos dalies, skleidžiančios nemalonius kvapus.
Biologinio atliekų apdorojimo įrenginiuose, pastebėjo V. Šiliauskas, išrūšiuojamas labai nedidelis kiekis, tik 1 proc. visų čia patekusių atliekų. Kaip atskirti atliekų srautus ir kiek tai kainuos, administracijos direktoriaus teigimu, turėtų paskaičiuoti įmonė, pati MBA – Kauno savivaldybė kaip dalininkai visos atsakomybės prisiimti negali, kadangi centro valdyme dalyvauja ir Kauno, Kėdainių, Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių rajonų savivaldybės bei „Kauno švara“. Daugiau apie Kauno RATC valdymo principus skaitykite čia.
„Galvoju, kitą savaitę bus sukviestas neeilinis dalininkų pasitarimas ir priėmus nutarimus įmonei bus nurodyta atlikti atliekų srautų modeliavimą. Manau, tam laiko suteiksime ne daugiau kaip mėnesį. (…) Rugsėjo 8 d. vykusiame dalininkų susitikime sutarta, kad tai toliau tęstis negali. Dėl konkrečių veiksmų tikėjomės pagalbos iš ministerijos – dabar sulaukėme ministro, kuo labai džiaugiamės ir tikimės, kad viskas netrukus pajudės“, – žurnalistams sakė V. Šiliauskas.
Kauno RATC direktoriaus funkcijas laikinai atliekantis gamybos vadovas Laurynas Virbickas tvirtino negalintis komentuoti, kokie sprendimai buvo teisingi ar neteisingi planuojant ir statant gamyklą.
„Dabar esame situacijos įkaitai, darbuotojai stengiasi daryti, ką gali, kad gamykla dirbtų, o ateityje tikimės pagerinti technologinius procesus. Reikėtų atlikti didesnę studiją, kaip darbą iškelti kitur. Kiek žinau, kitos MBA nepajėgios priimti Kauno regiono atliekų, galiausiai, ekonominiai kaštai išauga – negali šiukšlių vežti per visą Lietuvą, tai gula ant gyventojų pečių. (…) Reikia tikėtis, (kitos šalies MBA – „Kas vyksta Kaune“ galėtų priimti bent biologinio apdorojimo dalį“, – kalbėjo L. Virbickas, nors už kadro likęs V. Matijošaitis sufleravo, kad sutvarkyti smardžią piktžaizdę tikrai pavyks.
Stebuklas neįvyko
Ramučių gyventojams ketvirtadienį su grupe bendraminčių atstovavusi asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė nurodė, kad žmonės prašo šiai įmonei stabdyti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą.
„Ne tik dėl to, kad čia yra begalinė smarvė, bet ir nuslepiami teršalai, kurie susidaro biologinio apdorojimo metu. Įmonė dirba su 2015 m. leidimu, kai neturi tam teisės. Reikalaujame, jog procesas nebūtų vilkinamas, o atsakingi asmenys imtųsi konkrečių veiksmų“, – rėžė G. Varnaitė-Venskienė.
Ji pripažino, kad pareigas einant laikinai Kauno RATC vadovei Ingridai Valavičienei trumpam jautėsi pagerėjimas. „Berods, pernai vasara pasitaikė labai karšta, tačiau buvo daug geriau, net galvojome, kad įvyko stebuklas. Tačiau eilinį kartą vasaros pabaigoje avarija, o dabar išvis pasileido taip, kad, rodosi, gamykla sugriuvo ir dvokia nuolat, priklauso tik nuo vėjo krypties“, – pasakojo G. Varnaitė-Venskienė, lakoniškai pridūrusi, kad kvapas – tarsi įkišus galvą į komunalinių šiukšlių konteinerį.
Anot kitos Ramučių gyventojos Aušros Būblienės, netyčia palikus atdarą namo langą, kvapo taip prieina, kad jo neįmanoma iškrapštyti. „Mes tiesiog esame panikoje, nežinai, kada smarvė užklups. Gyveni kaip karo lauke, nieko negali prognozuoti, nebent sėdėti visai nevėdinamuose namuose“, – guodėsi moteris.
