Prokurorams paprašius, o teismams sutikus, iš Vilniaus į Rusijos Federaciją artimiausiomis dienomis bus išsiųstas keliolika metų Lietuvoje gyvenęs 39 metų čečėnas Beslanas Estemirovas. Daugybę metų jo visame pasaulyje ieškojusi ir išdavimo siekusi Rusija teigia, kad vyras apie 20 metų priklauso čečėnų vadovaujamai neteisėtai ginkluotai karinei grupuotei, kuri ne kartą pasikėsino į Rusijos teisėsaugos pareigūnų ir kariškių gyvybes.
Už nusikaltimus, kuriuos Rusijos generalinė prokuratūra inkriminuoja B. Estemirovui, gresia įkalinimas iki gyvos galvos arba – net mirties bausmė, tačiau išduodama čečėną Lietuva gavo Rusijos patikinimą, kad griežčiausia sankcija jam negalės būti skirta.
Iš gimtosios Čečėnijos kartu su šeima pabėgęs B. Estemirovas dar 2005 m. lapkritį Lietuvoje gavo politinio pabėgėlio statusą, jam taip pat buvo išduotas ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (ES). Tačiau po Delfi paviešintos ir iš teisėsaugos institucijų gautos informacijos apie kriminalinį čečėno gyvenimą Lietuvoje 2018 m. gegužę Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti ne tik suteiktą pabėgėlio statusą, bet ir ilgalaikį leidimą gyventi ES.
Šį Migracijos departamento sprendimą paliko galioti administraciniai teismai, kurie rėmėsi ne tik Policijos departamento, bet ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktais duomenimis. Kokia informacija buvo perduota Migracijos departamentui ir teisėjams, neatskleidžiama – esą kai kurie duomenys sudaro valstybės paslaptį.
Neviešai Vilniaus teismuose buvo svarstomas ir klausimas dėl B. Estemirovo išdavimo Rusijai – teisėsauga ne tik surengė uždarus teismo procesus, bet ir neskelbė Rusijai perduodamo asmens duomenų. Vis dėlto, Delfi šaltiniai atskleidė, kad Generalinės prokuratūros prašymas dėl čečėno ekstradicijos teisėjams nesukėlė jokių abejonių ir šie iš karto sutiko B. Estemirovą išduoti baudžiamajam persekiojimui į Rusijos Federaciją.
Pasak šaltinių, jau šią savaitę iš Rusijos turi atvykti vietos policijos pareigūnai ir B. Estemirovą išsivežti į Maskvą. Paprastai šie procesiniai veiksmai atliekami itin slaptai ir neviešinami.
Ieškojo nuo 2006 m.
B. Estemirovui kaltinimai dėl dalyvavimo neteisėtoje organizuotoje karinėje grupuotėje buvo pateikti praėjusių metų birželį – sprendimą jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn priėmė Rusijos Tardymo komiteto Čečėnijos tardymo valdybos Ypatingai svarbių bylų tyrimo skyriaus tardytojas justicijos kapitonas. Tiesa, oficialiai jis Rusijoje buvo ieškomas nuo 2006 m., 2011 m. Čečėnijos teismas jam už akių yra skyręs suėmimą, taip pat buvo paskelbta tarptautinė paieška.
Lietuvos prokurorams kolegų iš Rusijos atsiųstuose dokumentuose teigiama, kad B. Estemirovas ir kiti asmenys nuo 2001 m. pradžios „tyčia, suvokdami savo veiksmų pavojingumą visuomenei ir neteisėtumą, savo noru tapo neteisėtos ginkluotos formuotės, vadovaujamos nenustatyto asmens, nariu, kurioje dalyvauja iki šiol ir apie savo ketinimus palikti formuotę pareiškęs nebuvo“.
Pasak Rusijos prokurorų, B. Estemirovas kaltinamas Čečėnijoje laikęs ir slėpęs automatą AK-74 ir 6 dėtuves, kuriose buvo 180 šovinių. Juos pareigūnai rado atlikdami tyrimo veiksmus su kitu įtariamuoju grupuotės nariu.
Be to, Rusijos prokurorų teigimu, B. Estemirovas ir kiti grupuotės nariai siekė susidoroti su teisėsaugos institucijų darbuotojais – pagamino sprogstamąjį užtaisą, kurį vėliau panaudojo susprogdinant automobilį su Rostovo srities Ypatingos paskirties milicijos skyriaus (OMON) darbuotojais.
Prašyme išduoti B. Estemirovą taip pat nurodomas dar vienas atvejis, kai galingas sprogstamasis užtaisas buvo paslėptas prie judraus kelio, kuriuo turėjo važiuoti kariškiai arba pareigūnai. Šis sprogstamasis užtaisas buvo susprogdintas, kai keliu važiavo OMON pareigūnai.
„Siekdamas sutrukdyti jų teisėtai veiklai, susijusiai su viešosios tvarkos apsauga ir visuomenės saugumo užtikrinimu, susprogdino sprogstamąjį įtaisą, pasikėsindamas šiais veiksmais į teisėsaugos institucijų darbuotojų gyvybes, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių niekas iš milicijos darbuotojų nenukentėjo“, – teigiama Rusijos prokuratūros rašte.
Jame taip pat pabrėžiama, kad B. Estemirovas veikė siekdamas sutrukdyti teisėtą teisėsaugos institucijų veiklą Čečėnijoje arba – „dėl keršto už tokią veiklą“.
Turėjo kalėti iki 2025 m.
Rusija taip pat nurodė, kad už nusikalstamas veikas, kurios yra inkriminuojamos B. Estemirovui, Rusijos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo nuo 12 iki 20 metų, arba – įkalinimą iki gyvos galvos, arba – mirties bausmę.
Tačiau, kaip pabrėžė Rusijos generalinė prokuratūra, vadovaujantis šalies įstatymais, B. Estemirovui mirties bausmė negalės būti skirta, nes jis yra sulaikytas ne Rusijoje, o yra išduodamas kitos valstybės: „Mirties bausmė neskiriama asmeniui, išduotam Rusijos Federacijai užsienio valstybės jo baudžiamajam persekiojimui pagal Rusijos Federacijos tarptautinę sutartį arba atsižvelgiant į abipusiškumo principą, jeigu pagal išdavusios asmens užsienio valstybės įstatymus mirties bausmė už šio asmens padarytą nusikaltimą nenumatyta arba mirties bausmės netaikymas yra išdavimo sąlyga arba mirties bausmė negali būti jam paskirta dėl kitokių pagrindų.“
Pagal Rusijoje paskelbtą Interpolo paiešką B. Estemirovas Lietuvoje buvo sulaikytas dar 2016 m. liepą, bet vos parą praleidęs areštinėje buvo paleistas. Tačiau laisvėje vyras ilgai neužsibuvo, nes Vilniaus kriminalinės policijos pareigūnai jį sulaikė įtardami prekyba narkotinėmis medžiagomis.
Už tai dar 2018 m. teismas jam skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Ją atlikti čečėnas buvo pasiųstas į Pravieniškių pataisos namus, kuriuose iki šiol ir buvo kalinamas – nors formaliai jam skirtos bausmės pabaiga yra tik 2025 m. rugpjūtį, Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės prašymą, nutarė, kad B. Estemirovas Rusijos Federacijai gali būti išduotas neatlikęs visos jam skirtos bausmės. Ją nuteistajam reikės atlikti Rusijoje.
Neviešai Generalinės prokuratūros prašymą išnagrinėjęs teismas nurodė, kad B. Estemirovo nesaisto jokie ryšiai su Lietuva – jam panaikintas pabėgėlio statusas, taip pat jis neturi leidimo gyventi šalyje.
Prašė neišduoti: mane nužudys
Tuo metu B. Estemirovas prašė neišduoti Rusijai – teigė, kad bus grąžintas į Čečėniją, o čia jį kankins ir kaltins tuo, ko nėra padaręs.
„Čečėnijos valdžia žudo ir sušaudo jiems nepageidaujamus žmones iš Europos“, – teigė jis. Ir pridūrė, kad taip jau buvo nutikę maždaug prieš dešimt metų, kai vieną čečėną Rusijai išdavė Austrija.
Oficialiai Rusijos pilietybę turintis B. Estemirovas teisme taip pat aiškino, kad Čečėnijoje kovojo su esą neteisėta valdžia ir OMON pareigūnais, kurie neteisėtai įsiveržė į jo šalį. Be to, vyras prisipažino, kad Lietuvoje nemalonumų sulaukė tik dėl to, jog esą atsisakė bendradarbiauti su VSD pareigūnais ir nepanoro būti jų neoficialiu agentu.
Tačiau tai neįtikino Vilniaus teisėjų – kaip pabrėžė teismas, nėra kliūčių B. Estemirovą išduoti Rusijai ir, tuo labiau, ja nepasitikėti.
„Asmenų išdavimas (ekstradicija) pagal teisinės pagalbos sutartį grindžiamas valstybių abipusiu pasitikėjimu, kad jų atitinkamos nacionalinės teisės sistemos gali užtikrinti lygiavertę ir veiksmingą pagrindinių teisių, pripažįstamų tarptautiniu lygiu, apsaugą, – nurodė teismas. – Dėl to vykdančios šalies kompetentinga teisminė institucija turi tikėti, kad išdavus asmenį prašančiajai valstybei baudžiamasis procesas prieš jį bus vykdomas užtikrinant šio asmens pagrindinių teisių ir laisvių apsaugą.“
Rusija pateikė garantijas
Pasak teismo, Rusija pateikė pakankamai duomenų, kad B. Estemirovas galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be to, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, jog B. Estemirovas būtų persekiojamas dėl savo politinių ar kitokių įsitikinimų – nepriklauso kokiai nors politinei partijai ar judėjimui, yra nepriklausomų žiniasklaidos priemonių atstovas ar pan.
„B. Estemirovas tik deklaratyviai teigia, kad su juo bus susidorota, tačiau pažymėtina, jog Rusijos Federacija pateikė garantijas, kad nesiekiama persekioti dėl politinių motyvų, rasės, tikėjimo, tautybės ar politinių įsitikinimų, taip pat, kad Rusijos Federacijoje jam bus suteiktos visos gynybos galimybės, įskaitant ir advokatų pagalbą, jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai, pažeidžiant orumą elgiamasi, o taip pat jam nebus skiriamos žiaurios, nežmoniškos ar pažeidžiančios orumą bausmės“, – pabrėžė teismas.
Be to, Rusijos generalinė prokuratūra garantavo, kad B. Estemirovas galės iš šalies išvykti, kai tik atliks bausmę, taip pat negalės būti išduotas baudžiamajam persekiojimui į kitą valstybę. Rusija taip pat užtikrino, kad įtariamajam bus sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos, o ar jų yra laikomasi, esą galės patikrinti Lietuvos ambasados Rusijoje darbuotojai.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad čečėnų išdavimas Rusijai savaime nėra suprantamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas“, – neskundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad Rusija yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos šalis, kuri įsipareigojo gerbti joje garantuojamas teises, įskaitant kankinimo ir nežmoniško bei žeminančio žmogaus orumą elgesio draudimą.
O kad tai nėra tik tušti žodžiai, anot teismo, patvirtina faktas, jog Rusijos generalinė prokuratūra kolegoms iš Lietuvos atsiuntė raštą, kuriame garantavo, kad „imsis būtinų Rusijos įstatymų numatytų priemonių B. Estemirovo sveikatos ir gyvybės saugumui užtikrinti“.
Šaukė, jog „nužudys šakalus“
Delfi šaltinių teigimu, Rusija oficialiai ieško ir B. Estemirovo brolio Aslano, kuris anksčiau taip pat gyveno Lietuvoje, bet išvyko gyventi į Belgiją, kurioje yra didelė čečėnų bendruomenė.
B. Estemirovas ir jo brolis taip pat yra gerai žinomi ir Lietuvos policijos pareigūnams – dar 2016 m. rugpjūtį su įkalčiais įkliuvęs vyras pasipriešino jį ilgą laiką stebėjusiems sostinės pareigūnams, taip pat grasino, kad su su jais susidoros – šaukė, jog „nužudys šakalus“ ir puolė su peiliu rankose.
Į pagalbą jam atskubėjo taip pat Lietuvoje prieglobstį gavęs keliais metais vyresnis jo brolis A. Estemirovas, grasindamas visus policininkus „nužudyti ir papjauti“.
Pareigūnai buvo prisipažinę, kad šie čečėnų grasinimai galėjo būti realūs – nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, jeigu ne žaibiška reakcija ir panaudotos specialiosios priemonės.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnams B. Estemirovas tapo žinomas dar 2012 m. pabaigoje, kai slapti policijos agentai pateikė informacijos, jog čečėnas užsiima narkotinių medžiagų prekyba.
Dėl to, kad įgijo, laikė ir pardavė narkotikus, B. Estemirovas dar 2014 m. balandį buvo nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau pataisos namuose visos bausmės laiko neišbuvo – Kaišiadorių teisėjai jį paleido į laisvę anksčiau laiko, nuteistajam neatlikus dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
Iš pataisos namų paleistas B. Estemirovas nesėdėjo rankų sudėjęs – policijos pareigūnai jį sulaikė po keturių mėnesių. Ir vėl – dėl narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo ir platinimo. Įtariama, kad kvaišalus jis platino per vieną laisvo elgesio narkomanę.
Į pagalbą atskubėjo brolis
Sostinės kriminalistai, slapta stebėję čečėną, užfiksavo, kaip šis merginai Vilniaus romų tabore pardavė beveik 40 gramų miltelių, kuriuose buvo heroino. Kvaišalai buvo rasti pas 34 metų Juliją Platel, kai ji su B. Estemirovu taksi automobiliu atvažiavo iki vyro nuomojamo buto Panevėžio g.
Būtent tada, kai porelė išlipo iš taksi automobilio, pareigūnai surengė sulaikymo operaciją – nors ir žinojo karštą čečėno būdą, tačiau tikrai nesitikėjo, kad šis bus taip agresyviai nusiteikęs.
Kaip teigė sulaikymo operacijoje dalyvavę Vilniaus apskrities policijos Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos vyresnieji patruliai, reikalavimams nepaklusęs B. Estemirovas bandė pasprukti, o kai suprato, kad tai jam nepavyks padaryti, bandė prasiveržti pro pareigūnus, grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir šaukdamas, kad „nužudys šakalus“.
Kad prie daugiabučio vyksta įtariamojo sulaikymo operacija, pamatė B. Estemirovo brolis Aslanas, kuris išbėgęs į kiemą bandė šiam pagelbėti. Bet nebuvo prileistas – agresyvų vyrą bandė sutramdyti vienas pareigūnas.
Kol šis grūmėsi su Aslanu, jo brolis susigrūmė su dviem policininkais – jiems rankomis ir kojomis bandė suduoti mažiausiai penkis smūgius, o paskui iš džinsų kišenės išsitraukė lenktinį pramoninės gamybos peilį ir bandė pulti savo pareigą atliekančius pareigūnus.
Laimei, viskas baigėsi laimingai – vienas pareigūnas žaibiškai reagavo į šią situaciją ir peilį išmušė iš rankos, o iš netikėtumo nustėrusiam B. Estemirovui uždėjo antrankius.
Tuo metu jo brolis irgi pasižymėjo – grumdamasis su kitu policininku iš kojos spyrė jam į petį, šaukdamas, kad visus „nužudys ir papjaus“. Paskui pareigūnui pasipriešinęs vyras griebė šiam už grandinėlės, ant kurios buvo pakabintas jo tarnybinis pažymėjimas, ir sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į pečius. A. Estemirovas nenurimo net ir tuo metu, kai kantrybės netekęs policininkas jam į akis papurškė ašarinių dujų ir sulaikė.
Lietuva – „ne Čečėnija“
O tuo metu į kiemą išbėgo pasipiktinusi vieno brolių žmona ir grumtynes su policininkais per virtuvės langą pamatęs čečėnų kaimynas – buvęs kariškis Jurijus S. Jis neslėpė, kad vaizdas tikrai nebuvo maloniausias, tačiau savo tarnybinę pareigą atlikę pareigūnai neviršijo įgaliojimų panaudodami prievartą.
„Manau, kad jų veiksmai buvo tokie, kokių ir reikėjo imtis, kai jiems priešinasi asmenys“, – sakė nekasdienio įvykio liudytoju tapęs vyras. Jo teigimu, agresyviai buvo nusiteikę abu broliai, ypatingai antrasis, bandęs pagelbėti dėl narkotikų sulaikytam broliui. „Jis šaukė, kad yra sulaikytas jo brolis ir jį bandys išvaduoti“, – pasakojo liudytojas.
Jis taip pat prisiminė, kad pareigūnams priešinęsi čečėnai garsiai „kažką šaukė“, o kažkuris iš policininkų jiems atrėžė, jog jie vis tiek bus sulaikyti ir Lietuva jiems – „ne Čečėnija“.
„Ant vieno sulaikytųjų veido buvo kraujo, o vienas pareigūnas skundėsi, kad nuplėštas ant grandinėlės kabojęs jo tarnybinis pažymėjimas, o jam priešinęsis vyras šią grandinę buvo suspaudęs jam aplink kaklą ir vos nepasmaugė – iš tiesų, buvo matyti randų linijos“, – sakė buvęs kariškis.
Narkotines medžiagas iš B. Estemirovo įsigijusi moteris pareigūnams prisipažino, kad būtent čečėnas jai romų tabore parūpindavo kvaišalų ir ji buvo savotiška vyro vergė – turėjo juos pardavinėti.
Tuo metu B. Estemirovas kategoriškai kratėsi kaltės dėl narkotikų platinimo, o civilių drabužiais aspirengusiems policijos pareigūnams esą pasipriešino tik dėl to, jog nežinojo, kad šie yra pareigūnai – esą manė, jog jie yra užpuolikai.
B. Estemirovas pareigūnams yra prisipažinęs, kad ir pats vartojo narkotines medžiagas, o prieš kelerius metus, kai buvo slapta sekamas, net gyrėsi, jog palaiko glaudžius ryšius ne tik su romų taboro gyventojais, bet ir turi pažįstamų čečėnų, kurie kvaišalais prekiauja Belgijoje ir Austrijoje, sakė, jog gali parūpinti didelius kiekius narkotikų – kilogramą heroino žadėjo parduoti už 20 tūkst. Eur, o kokaino – už 30 tūkst. Eur.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
